Po kelių dienų vėl išsiruošiau į ,,standartinių” ešerių žvejybą. Gaila, bet po sniegų ir vėjų praėjusiom dienomis, savo ,,auksinės” eketės jau neradau. Viskas apsnigta, nuo baltumo net liejasi akyse. Kaip vėliau paaiškėjo, buvau nugrybavęs gerus pora šimtų metrų į šoną. Tačiau, nepaisant to, pirmose eketėse pavyko rasti vieną ešerį ,,ant paleidimo ribos” – apie puskilio svorio. Po gerų poros valandų paieškų, vis dėl to pavyko rasti tą auksinę eketę, iš kurios per kelias valandas pavyko iškrapštyti dar tris įskaitinius ešerius. Vienas jų svėrė apie kilogramą. Kiti kiek mažesni.
