Keistas sezono atidarymas

Baigėsi lydekų gaudymo draudimas. Sekmadienį (04.26) išsiruošiu į pirmąją šiais metais lydekų žvejybą. Daiktai suruošti iš vakaro. Aišku miegas buvo suknistas. Tad jau 4 valandą ant kojų. Ilgai masčiau, į kurį tvenkinį traukti. Pagal surinktą informaciją iš kolegų ir praėjusių metų patirtį piršosi keli variantai:

  • nedidelis, negilus (max gylis 2-3 m) ežeriukas-užtvanka. Vasarą būna apžėlęs (beje čia gerai kimba karšiai ir lynai), bet šiuo metų laiku žolių dar nėra ir puikiai galima paspiningauti. Prieš pora metų ten sezono atidarymas buvo labai įspūdingas;
  • didieji Dzūkijos ežerai – Daugai arba Obelija. Prieš pora dienų kolegos ten sėkmingai pažvejojo – pagavo po kelis egzempliorius, iš kurių viena virš 4 kg;
  • ir aišku tėvas Nemunas;

Pasirinkau Nemuną. Vietoje jau 5.30. Ruošiu valtį, nešuosi daiktus. Po kiek laikosi renkasi kolegos. Parūko, peršnekam – gal jau kas anksčiau sezoną pradėjo, bet kolegų įspūdžiai menki, kas pirmą kartą, kas jau anksčiau atidarė spiningavimo sezoną, tačiau rezultatais pasigirti negalėjo. Taigi pirmyn į Nemuną su viltim, kad šie metai bus įdomūs, pilni įspūdžių ir adrenalino.

Praėjo viena valanda, antra, trečia….Tuščia – nei kibimo. Upėje ir ties krantais žvejų vis daugėja – matosi jau keliolika valčių, o ir prie krantų spiningautojų apstu – šiose vietose per pastaruosius kelerius metus dar tiek žmonių čia nebuvau matęs. Taigi, keičiu masalus. Ieškau to laimingojo, kuris tą dieną sudirbtų, bet, deja, nerandu.

Išbandžius riperius iš savo TOP10 kolekcijos su įvairių dydžių galvakabliais, Rapala, Strike Pro, Yo Zuri voblerius, atėjo eilė blizgėms. Iš pastarųjų kategorijos jaučiu silpnybę Jaxon masalams. Kabinu 24 gr natūralių spalvų blizges. Kuriu motorą ir pirmyn velkiaut toliau. Plaukiu pro senai žinomą kalniuką, ties, kuriuo gylys krenta nuo 3 link 6 metrų. Ir ką jūs manot – po kelių minučių smūgis. Įspūdžių daug, rankos dreba, širdis kalatojasi – gi pirmoji šių metų rimtesnė žuvis. Prisitraukiu prie valties ir nustembu … Salatis! Pilnai įrijęs blizgę. Šaunu!

Šios dienos žvejybą jau galima pavadinti sėkminga (beje salatis svėrė 2,2 kg). Tiesa, kadangi masalas ėjo netoli dugno 4 – 5 metrų gylyje. smūgis nebuvo toks stiprus, lyginant kaip salatis griebia nuo paviršiaus.

Nusprendžiau šį skardį patikrinti daugiau. Ir po pusę valandos vieno spiningo galūnė staiga sulinksta , gyvenimas prašviesėja. Pagal sulinkimą, pasipriešinimą jaučiu, kad priešininkės svoris turėtų būti 2,755 kg (juokauju – kažkur tarp 2-3kg). Suku ritę, po truputį traukiu, valtis apsisuka pasroviui. Jau nedaug liko, vandens paviršiuje jau matau gražios lydekos galvą, paskui pamatau dar gražesnę varžovės žvakę ir…ate. Iki susitikimo sekančiais kartais.

Tai ir visi pirmosios lydekų žvejybos įspūdžiai – praplaukiojus dar pusdienį nieko rimto neįvyko, tik keli neaiškūs stuktelėjimai. Reziumuojant mano visus tos dienos rezultatus, padariau išvadą, kad tądien lydekos buvo neaktyvios, tikriausiai dar neatsigavę po neršto. Kiti kolegos pagavo kas tris, kas vieną, kas tuščiai praleido laiką. Dydžiai visiškai neįspūdingi nuo šaudyklių iki max 1,5 kg.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

1 + 15 =