Lydekaičių (ne lydekų) žūklė

Po nesėkmingos pirmosios lydekų žūklės išsiruošiame į antąją tikėdamiesi po ilgos pertraukos vėl pasigalynėti su lydekomis. Šį kartą nusprendėme nušauti du zuikius – iš ankstyvo ryto aplankyti nedidelį, negilų Dzūkijos ežeriuką galvodami, kad, dėl greičiau atšilusio vandens, lydekos ten bus aktyvios. Tačiau, deja, praplaukiojus 3 valandas nepamatėme nei vieno kibimo. Nors prie mūsų akių netoliese gaudę žvejai pagavo dvi strimėlės dydžio dantytąsias. Tada persidislokavome prie Nemuno, tvirtai tikėdami, kad jis, kaip ir ankstesniais metais, neapvils. Nemunas pasitiko stipriu šiauriniu vėju ir žvejyba nusimatė nelabai komfortabili.

Vėl velkiavimas (tikrinom 2-5 metrų gylius), vėl begalės masalų keitimas – rezultatas prastas – dvi nei kilogramo nesiekiančios lydekos. Abi pagavom ant riperio ,,salota” negiliai – dviejų metrų gylyje.

 

Praradę viltį pagauti ką nors įspūdingesnio apie 18 valandą nusprendėm plaukti prie kranto ir traukti namolio. Beplaukdami link švartavimosi vietos kitame krante pamatėm kolegą Dainių, kuris šias vietas žino geriau, nei bet kuris kitas. Jis buvo pradėjęs nesenai gaudyti ir jau turėjo vieną įskaitinę bei dar keletą nerealizuotų kibimų. Tai pradžiugino mus, o kadangi dar ir vėjas aprimo bei maloniai kaitino saulutė, nusprendėme dar skirti valandėlę šios Nemuno pusės patikrinimui. Ir ką jūs manot. Tik pradėjus plaukti iškart kibimas.
 
Po minutės dar vienas. Paplaukėm 30 metrų vėl yra. Už sekančių 20 metrų kita lydekaitė. Kol kolega atkabinėja aš metu riperį link kranto – bum, vėl yra.
 
Ir taip iki sutemų sukrapštom 14 lydekaičių. Ale vienintelė problema, kad jų dydžiai visiškai neįspūdingi – nuo kelių šimtų gramų iki kilogramo. Tad didžiąja dalį dantytųjų paleidžiam paūgėti, kad dar po kelių metelių turėtume dar stipresnes varžoves.
 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

four × 1 =