Užkniso darbas, atsibodo sėdėti namuose, rutina varo į neviltį? Dr. Spiningavimas padės visada! Būtent taip jaučiausi pirmadienį.. Todėl, kol dar neužšąlo telkiniai, nes, kaip žinia, šiuo metu vandens temperatūra + 3-4 laipsniai, nutariau trečiadienį (10.27) prasiblaškyti ir išvažiuoti žvejoti. Susigalvojau dar vieną atrakciją – važiuoti į nežinomą ežerą. Kaip sakant jei nepagausiu, tai bent susipažinsiu su nauju telkiniu, gausiu žinių – gal ateityje pravers. Pasirinkau ežerą netoli Druskininkų. Man asmeniškai įdomus, nes gilus (iki 20 m), daug įvairių povandeninių kalniukų ir duobių. Oras normalus – minus 1, dieną + 3-4 laipsniai, rūkas, silpnas besikeičiančios krypties vėjas. Išplaukiau 9 h. Kadangi ežaras gilus, o, kaip žinia žuvis, šiuo metu sėdi gyliuose, nutariau pradėti žvejoti vobleriais ir, norėdamas juos nunardinti giliau, kabinau po 1 /2-5/8 uncijos švinus kokia 50 cm atstumu nuo pavadėlių. Voblerius dėjau ir didelius ir mažesnius, ir kibius (kituose ežeruose) ir ,,eksperimentinius“, bet deja 2-3 valandas pražvejojau tuščiai. Per pietus į kompaniją pasijungia kolega Marius, kuris yra čia nemažai žvejojęs, tačiau daugumoj žiemą. Ir pradėjom gaudyti riperiais užsiinkaravę ant jam žinomų kalniukų ir skardžių. Reikia paminėti, kad žuvies echolotas rodė nemažai. O įdienojus aktyviai pradėjo vaikščioti žuvis būriais. Ir ekranas pradžioje ir gale būrio dažnai rodydavo po vieną ar kelias didesnes žuvis – tikėtina, kad lydekas ar ešerius ,,tėtukus“. Tačiau, deja riperiai rezultato nedavė. Eilė atėjo metalui (šita kategorija masalų pas mane trečioje vietoje po voblerių ir riperių-tvisterių). Sukrės (išbandžiau jų 3-4 vnt) nesudirbo. Tada užsidėjau Jaxono 18 gr blizgę, prieš tai Mariui papasakodamas pora nuotykių apie šią blizgę (kad pagavau ant jos Nemune 950 gr ešerį, kad ežeruose dažnai gelbėja). O Marius eksperimentuoja-riperiai, vobleriai, Valukonio gaminiai ir tt. Blizgių, beje, jis nemėgsta ir neturi savo arsenale. Nu ir ką, po kokių 15 min blizgės mėtymo ir flegmatiško traukimo (vos vos aukščiau dugno) tempo emu pirmą lydekaitę.
Pasveriam – 2 kilogramai. Tesiam darbą toj pačioj vietoj toliau. Po to ištraukiam inkarą ir ant silpno dreifo pavėjui nuo kranto pusės mėtome gylyn. Ir … vėl yra. Spėkit kam? Šį kartą jaučiasi, kad laimikis solidesnis. Prisitraukus kiek arčiau kranto matome, kad blizgės trišakis vos vos užsikabinęs už lydekos lūpos. Todėl nenorėjom per jėgą temti, teko kiek pažaist. Ir bekeliant lydeką į valtį blizgė iškrito. Laimei, kad lydeka jau buvo valtyje.
Abi margašonės sukibo apie 15 h. Daugiau ant to kalniuko nieko nepagavom (gylis, beje, toj vietoj buvo 9-10 metrų). Po to tikrinom dar kelias perspektyvias vietas, bet…Tuščiai pražvejojom iki pat vakaro. Taip, kad šitą ežerą užskaičiau ir įtraukiau į savo perspektyvių telkinių sąrašą. Sėkmės ir kitiems.
Pasveriam – 2 kilogramai. Tesiam darbą toj pačioj vietoj toliau. Po to ištraukiam inkarą ir ant silpno dreifo pavėjui nuo kranto pusės mėtome gylyn. Ir … vėl yra. Spėkit kam? Šį kartą jaučiasi, kad laimikis solidesnis. Prisitraukus kiek arčiau kranto matome, kad blizgės trišakis vos vos užsikabinęs už lydekos lūpos. Todėl nenorėjom per jėgą temti, teko kiek pažaist. Ir bekeliant lydeką į valtį blizgė iškrito. Laimei, kad lydeka jau buvo valtyje.
Abi margašonės sukibo apie 15 h. Daugiau ant to kalniuko nieko nepagavom (gylis, beje, toj vietoj buvo 9-10 metrų). Po to tikrinom dar kelias perspektyvias vietas, bet…Tuščiai pražvejojom iki pat vakaro. Taip, kad šitą ežerą užskaičiau ir įtraukiau į savo perspektyvių telkinių sąrašą. Sėkmės ir kitiems.