Išisigandę nekokios (kaip pasirodė vėliau klaidingos) sekmadienio prognozės (atšalimas, lietus) nutarėm žvejybai pasirinkti šeštadienį. Žvejybos tikslas Nemunas aukščiau Kauno Marių. Pasirinkimo priežastis – pernai jau beveik tokiu metu buvo pats žvejybos pikas (rezutatų prasme). Vietoj atsiduriame dar neprašvitus. Suruošę valtį, daiktus. Prašvitus mes jau vandenyje. Įrankiai: spiningai ir žieminiai spiningėliai. Masalai: vobleriai, guminukai, velniai. Startuojam. Keista, bet valčių nematyti nei vienos. Pradžioj dedam Strike Pro voblerius. Pora valandų rezultato nėra. Aš keičiu į Rapalą deep trail dancer. Kolega atkakliai dirba su tuo pačiu masalu. Rezultato vis tiek nėra. Aš pradedu eksperimentuoti su guminukais, blizgėm, riperiais. Kolega pakeičia į mėlyną juoda nugara ružavu pilvu voblerį. Man nieko. Kolegai po pusvalandžio (t.y jau apie pietus) kibimas. Pasipriešinimas jaučiasi. Lydeka! Po minutės ji jau valtyje. Iš pažiūros visai nieko – apie 2,5 kilogramo. Apie pietus valčių padaugėja. Tai vienoj tai kitoj vietų iš viso suskaičiuojam 18 valčių. Kibimas matosi labai silpnas – kas po vieną lydekaitę, kas nieko. Matėm vienas turėjo vieną lydeką ir pora starkiukų (netoli kilogramo turėjo būti). Bet neaiškus jų pagavimo būdas. Spėju, kad ne spiningu pagauti buvo, o kitu būdu, kurio neverta aprašinėti ir populiarinti, nes, mano vertinimu, tai daugiau brakonieriavimas, nei normali žvejyba. Tarpuose bandėm ieškoti ešerių – kur echolotas parodydavo žvejų būrelius, stodavm ir leisdavom velnius. Tačiau vėlgi nerezultatyviai. Padarėm išvadą, kad tą dieną žuvys maitintis tikrai nenorėjo (nors prieš pora dienų ten žuvų judėjimas buvo – kolegos pagavo 1,5, 2 ir 4kg lydekaites). Gal dėl besikeičiančių orų (atšalimas), gal dėl mėnulio fazės…Nieko, mes čia dar gryšime vėliau.
Slideshow
