11 Starkininko klaidųStarkių gaudymas gėluose vandenyse jau turbūt nieko nestebina. Daug dabar atsiradę yra visokių specialistų,norinčių duoti krūvą patarimų , kaip reikia teisyngai gaudyti starkius.Bet yra taip kad prisiskaitę straipsnių ne visi vistiek pasiekia pageidaujamų rezultatų. Nesėkmės dažniausiai yra nurašomos kad yra visiška nękiba,arba viskas nurašoma ant oro sąlygų.Papuola tokios "nękibos" dienos netgi ir per pačius geriausius kalendorinius periodus.Aišku yra įvairių kibimo faktorių,kurie kenkia starkio kibimams bet,pagrindinis sėkmės faktorius ar nesekmės yra pats žvejas. Yra daug "smulkmenų", kurios neteisingai jas įvertinus gali spiningistą palikti be laimikio. Iš tikrūjų, "nekibių" dienų, kai starkiai nereaguoja nei į vieną mąsalą ir tikimybė jį sugauti lygi nuliui ,yra labai mažai. Gaudau Kauno marios ejau ne vienerius metus ,aš su įsitikinimu galiu pasakyti ,kad pavasarį,praktiškai bet kokią dieną galiu pagauti du –tris starkius, netgi per tokias dienas,kai daugumas žvejų yra isitikinę kad kibimas yra nulinis. Nieko sudėtingo čia nėra: tokių rezultatų gali pasiekti bet koks spiningistas. Tik tai prie prasto kibimo nereikia daryti kai kurių klaidų,kurios yra atleidžiamos per kitas dienas.
Paminėsiu klaidas. 1.Klaida.Spiningas starkių gaudyme turi būti galyngas ir labai kietas „fast“ akcijos. Yra paplitusi tokia nuomonė.iš tikrūjų mūsų situacijoje spiningo reikalavimas – jautrumas. Spiningas turi reaguoti į mažiausius prisilietimus po vandeniu,kad žvejys suprastų kas ten vyksta,ir valdytų padėtį jis o ne žuvis.Bet kokiems tvisterio ar riperio prisilietimams,ir visai nesvarbu ar tai būtų dugnas ar žolės ar žuvies bakstelėjimas,tai turėtų iš karto perduoti žvejui i ranką,kad jis suprastų kokiu momentu reikėtų pakirsti. Spiningas turėtų būti lengvas – bet pritaikytas tiems masalų svoriams, kuriuos jūs naudosite ,tai kaip minėjau greitos akcijos. Ne atsitiktinai as pradėjau apie masalus – kai kibimų banga būna ne didelė, ir masalai labai kieti,(nedirbantys) nederėtų tokių masalų neįvertinti.
2.Klaida. Storas valas – garantija, didelės žuvies ištraukimo.Kas taip mano - pamiršta, kad starkio ištraukimas prasideda tik tai po to, kai starkis pakimba jau ant kabliuko, o su storu valu gali to ir visai neįvykti. Taip kad naudojimas storo valo nepasitvirtina – labai dažna žvejų klaida ,privedanti iki apsiverkimo reikalaujantį rezultatą.Ir reikalas dargi net ne tas,kad ir pats metimas būna daug trumpesnis o ir pats starkis storo valo „nenori“ .Taigi valo diametras turi atitikti jūsų mėtomus masalų svorius,gaudant lengvais galvakabliais- valas turi būti plonas .Gaudant su labai storu valu,galima nesitikėti kad starkis kontaktuos su jūsų siūlomu masalu - ir jautrumas dingsta,ir masalo pravedimo charakteris jau nebetas,iškraipytas gaunasi.Optimalus valo storis,normaliems šiuolaikiškiems masalams,turi būti 0,2mm, ir tik kai kuriais atvejais - 0,24 mm, bet jokiais būdais ne storesnis. Valą reikėtų rinktis kuo kietesnį,su kiek galima minimaliu išsitempimu.Mažo diametro valai ne taip pasiduoda įvairiems gamtos poveikiams (vėjo, srovės...) maža to plonesnis valas mažiau ir sveria. Iš pirmo požiūrio,pats valo svoris – tai neegzistuojantis faktorius,bet prie vangaus kibimo jis vaidina labai didelę rolę.Juk galvakablių svoriai ,kuriais mes gaudome starkius seklumose nesiekia 5-6 gramų, o kai kada ir 2-3 gramus, ( ko negalima pasakyti apie gyliuose gaudoma žuvį) ir valo storis jau neatitinka masalo svorio.Svoris šimtametrinės špūlės kurios diametras būtų 0,22 mm,nepriklausomai nuo tos medžiagos iš kurios jis pagamintas, siekia 3,2-3,5 gramų. Kas reiškia kad ,metant į 40-50 metrų nuotolį valo svoris gali sudaryti iki 50 procentų masalo svorį . Akivaizdu kad naudojant storus valus ,negali būti ir kalbos apie masalo jautrumą, netgi labai trumpose traukimo distancijose - nuo žvejo iki masalo.Nepamirškite,kad valo svoris iškyla proporcingai vienam kvadratiniam metrui! Galiu pridėti dar kad,ir aš ir kai kurie mano draugai kurie galima sakyti reguliariai gaudo normalaus dydžio starkius (nuo 1,5 kg ir didesnius), valą kurio skersmuo 0,2 mm ,jau daug metų kaip nenaudoja, ir jokiu problemų jiems traukian starkius neiškyla.Dabar visi pakeitė jį ,pintu.
3. Klaida.Karabinukai ir suktukai - Žvejo pagelbininkai.Kai valo gale pririštas karabinas su suktuku,labai patogu keisti mąsalus – nereikia kiekvieną sykį perrišinėt mazgo.Nors ir bet koks papildomas elementas ,pririštas gale valo gali sutrukdyti jausti net kelis kibimus iš eilės.Kai kibimų praktiškai nėra,aš pereinu prie starkių gaudymo be karabino ir suktuko,taigi kas kartą naują tvisterį ar riperį aš perrišinėju iš naujo. Būna kai,tai padeda:galbūt ,starkis mato karabiną pririštą prieš guminuką o galbūt tai vienareikšmiškai atsiliepia masalo virpesiams,nuo jo juk sklinda jie,galbūt reikalas dar tas kad prie visiškos nękibos visiškai ir nereikalingi karabinai su suktukais.Atsiminkite tai!
4. Klaida.Visi tvisteriai yra geri.Gaudant gilumose su sunkiais galvakabliais,o dar kai plėšrūnai yra aktyvūs,ir iš tikrūjų kokį tvisterį nekabink – vistiek kibs.Gaudant seklumose,kai masalo pravedimas –lėtas,o galvakabliai lengvi,silikoninio masalo pravedimas turi labai didelę reikšmę jo žaidime. Todėl "gumoms" reiktų skirti įpatingą dėmesį.Tvisterius gamina daug firmų,ir jau tik nusipirkus matosi kad skiriasi jų kokybė,ir dar nepriklausomai nuo jų saugojimo ir laikymo vietos jie turi vieną bjaurų dalyką "surambėti". Labai kietas tvisteris,kuris beveik nedirbantis pravedant jį lėtu pravedimu ,gali likti nesulaukęs starkio dėmesio,įpatingai kai prasta kibimų banga. Išsirinkę tvisterį,reikia atkreipti dėmesį į tai ar jis minkštas .Nors kainų diapozone geras tvisteris bus kiek brangesnis,bet taupant cia pinigus jūs rizikuojate likti be žuvies. Geriausia pirkti jau žinomų ir ne kartą išbandytų ir pasitvirtinusių firmų tvisterius (mann,relax,barclay)ir .t.t.Nepriklausomai nuo gamintojo,pasistenkite vistiek patikrinti kad tvisteris būtų elastingas ir minkštas.
5. Klaida.Stambus mąsalas – daug sugautos žuvies.Kai kibimas silpnas labai didelis tvisteris gali jus iš viso palikti be žuvies.Starkis labiau ir geriau reaguoja i mailiuką kurio dydis kaip degtuko ar pusantro degtuko,viskas kas didelio,taip pat padės sugauti starkį ,bet rezultatai jau bus ne tie. Aišku jeigu jūsų tikslas suvilioti starkį 10 kg. Tai tada ir reiktų didinti masalus. Ir iš tikrūjų daugelis žvejų bus labai laimingi sugavę dviejų kilogramų sverenčias žuvis,o ką jau kalbėti apie 3-4-kilograminius starkius, išviliotus nedideliu tvisteriuku .
6. Klaida.Spalva neturi reikšmės.Ginčai apie tai,ar tvisterio spalva turi kokią tai reikšmę gaudant starkius,ar ne ,vyksta pastoviai. Perskaičiau ta tema daug straipsnių (rusų kalba) autoritetingi žvejai iš centrinės Rusijos ,sako kad neturi. Taip pat daugelis Lietuvos spiningistų taip pat ignoruoja spalvos pripažinimą.Bet norėčiau priminti,kad starkių žvejyba centrinėja Rusijos dalyje,kaip taisyklė vyksta visai kitokiomis gaudymo sąlygomis.Labai didelėse ir giliuose upėse,o taip pat didelėse vandens saugyklose,kur starkių ieško gyliuose nuo 4-6 metrųir daugiau,o kai kada gyliai siekia 12-20 metrų. Ir iš tiesų tokiuose gyliuose ,spalvos rolė atlieka labai mažą vaidmenį,o jei dar dadėsime matomumą po vandeniu kur neretai būna ir (0,5metro).Kita kalba – ten kur nėra gylių,seklumose. Štai pav. Kaliningrado įlankoje ( kaliningradskij zaliv) starkius gaudo 1 metro gylyje,o kai kada ir 20 centimetrų gylyje,ir vanduo tad būna kaip krištolas.Tokiuose sąlygose mąsalo spalva netgi labai daug ką reiškia starkių gaudyme,ir šitie pastebėjimai bazuojasi ne tiek teoriškai o praktiniais pačio išbandymais. Aš skaitau,kad išvykstant žvejoti starkių,ir neturint pakankamai daug spalvų tonų – tai švelniai tariant ne visai protinga.Čia kažkas tai gali prisiminti realius teiginius,kad pas mus Kauno mariose ir kitose Lietuvos vietose su atitinkamais ir panašiais gyliais starkius galima puikiai gaudyti ant visokiausių siulomų spalvų tonų nesirenkant išskirtinių.. Tai iš tiesų taip,kai būna pats starkių kibimo pikas ,ir jeigu jau starkis kimba labai gerai,tai kimba tada ant visko.Bet mes dabar pakalbėkime apie kitą situaciją – kada kimba labai prastai arba kaip kibti jis visai nenori.Štai šitoje situacijoje teisyngas tvisterio pasirinkimas ir gali būti raktas į sėkmingą žūklę.
Aš išdrysiu išvardinti eile spalvų,be kurių aš stengiuosi neišvažiuoti iš namų gaudyti starkius,Šitoje sekoje,korioje rekomenduoju išsirinkti optimaliausią spalvą kad kibimas būtų garantuotas:
-
Plieninis perlamutras su brokatu. (brokatas tai blizgučiai)
- Visiškai balta.
-
Raudonai-balta. -
Salotinė-
Citrininė-
Oranžinė (morkava) -
Tamsiai mėlyna su brokatu.-
Violetinė su mėlynu brokatu.-
Gintaro su pipirais.-
Arbūzo su pipirais. -
Kraujas su mėlynu brokatu.Nors kitomis spalvomis irgi kimba neblogai bet geriausias aš išvardinau aukščiau.
7. Klaida.Sunkiais galvakabliais gaudyti lengviau.Kai kas skaito, kad kuo sunkesnis galvakablis tuo geriau kimba ir tuo sugaunamų trofėjų dydis yra didesnis.Tai tiesa,bet nereikia pamiršti,kad kai kibimas visiškai prąstas – viskas atvirkščiai: kuo lengvesnis svoris,tuo didesnė tikimybė sugauti žuvį,o i sunkiuosius galvakablių svorius starkis kai kada visiškai nereaguoja.Dar ir tai kad gaudant sėkliuose,neleidžia naudoti sunkiūjų galvakablių. Ten kur gyliai nedideli iki 3metrų geriausi galvakablių svoriai nuo 3 iki 6 gramų. Ląbiau sunkesnius galvakablius nuo 8 gr.iki 9-10 gramų galima būtų pritaikyti gaudant ant "vartų " (kauno marių jachtklubo) arba tarp kazkokių sąlelių ežere ar upeje kai stiproka srovė ,kai lengvą galvakablį neša ir nėra su dugnu kontakto.Kodel gaudyti reiktų su tokiais svoriais? Reikalas tas kad,gaudymo vietoje gylis nedidelis ir pravesti klasikiniu "laiptuotoju" stiliumi praktiškai neįmanoma. Silikoninio mąsalo pravedimas ,mažame gylyje ir dar su sunkiu galvakabliu yra neteisingas.Teisingai pravesti jį jums paprasčiausiai nepavyks,kai tuo metu lengvas svoris lengvai pakelemas nuo dugno net jei reikia i kelis centimetrus,ir dar kurį laika mąsalas sklendžia po vandeniu kas yra didelis pranašumas prieš greitai į dugną smengantį sunkų galvakablį. Ir kaip žinia su lengvu galvakabliu yra daug mažiau „ zacepų“.Sunkus galvakablis mažame gylyje velkasi dugnu ir dažnai įstringa tarp akmenų,o tai nelabai gundo pasyviai nusiteikusį starkį.
8.Klaida.Greičiau trauksi – greičiau sugausi. Iš karto pasakysiu, kad pravedimas turi būti maksimaliai lėtas,įpatingai prie - prasto kibimo.Ir ne taip reikšminga yra ar,išeis jums pravesti laiptuotu pravedimu,ilgesnėmis pauzėmis ar praktiškai be pauzių,ritės prasukimo intervalas bus trys ar vienas prasukimas , svarbiausia kaip galima lėčiau pravesti masalą ir užlaikyti mąsalą tik kelioms sekundėms. Pravedimo greitis – vienas iš svarbiausių faktorių,atsiliepiantis į starkio kibimus,ir neįvertinti jo – reiškia didelę tikimybę pasilikti visiškai be laimikio.
Būnant žvejybose,aš dažnai matau,kaip žvejas suka ritę labai greitai,ir ištraukia mąsalą labai greitai iš vandens,užmeta ir vėl seka greitas rites darbas.Tokiam pravedimui man net nėra jokio dėmesio ,man labiau žiūrisi toks žvejas kuris suka ritę labai lėtai,sugebantis besukant pajusti visus pasikeitimus pravedimo charakteristikoje,tiktai viename šiame epizode matosi,kad tas žvejas nėra naujokas ir nusimano starkių gaudyme,ir ne tik jų.
Lėtą pravedimą starkis tiesiog dievina.Jis niekada nesivys žuvelės,kuri parodo kad yra geros formos ir sveika,ir ją sugauti yra sunku.Kitas reikalas,kai žuvelė plaukia tingiai,praplaukia nedidelį atstumą,krenta staiga žemyn,ir su dideliu sunkumu keliasi nuo dugno,praplaukusi trumpą atstumą vėl staiga krentą į dugną. Kada žuvelė plaukia tingiai ,ir praplaukia nedidelį atstumą ,krenta staiga į dugną,su sunkumu kęliasi iš jo bet,paplaukus visai ne daug,vėl krenta.Štai tokiu žaidimu susidomės net ir labai tingus ir turintis mažai noro judintis ,starkis – juk pagauti grobį,kuris net ir plaukti tinkamai negali,nesudarys didelio sunkumo. Pravedant lėtu pravedimu,spiningo laikymo kampas turėtų būti apie 45 laipsnius – šitaip gaudoma nuo kranto. (pagrindinių kibimų zonoje) tvisteris ne taip dažnai užsikabinės už akmenuoto dugno .
9. Klaida.Kuo toliau nuo kranto – tuo didesnė žuvis.Labai charakteringa spiningistų klaida,ir ne tik pradedančiūjų – maksimaliai tolimi metimai,mėtomi nuo kranto linijos. Iš tikrūjų daugumas metimų,turi būti daroma pagal kranto liniją ir šiek tiek paistrižai.
Prieš kelis metus,kai buvo jau pasibaigęs pavasarinis starkių draudimas Kauno mariose ,gaudydami iš valčių kai kurie spiningistai starkininkai praktiškai nekreipė jokio dėmesio i kranto zoną ,o pasirodo visai be reikalo,nes tai negatyviai atsiliepė jų gaudomiems laimikiams. Iš tikrūjų valtelę reiktų inkaruoti,kiek galima arčiau povandeninio šlaito (barandės) ,labai gerai jei valtelė stoves netoli senos nemuno vagos krąšto ,o kai kada gerai inkaruotis ir pačioje vagoje. Juk pagrinde kibimai būna kaip tik ant perkritimo krašto,ar 1 -2 metrai giliau ,ir žvejai kurie to neįvertina ir stato savo valteles kitose vietose paprasčiausiai perplaukia starkių sustojimo vietas ,ko pasekoje pas juos labai sumažėja kibimų skaičius,kai tuo metu pas tuos kurie teisingai užsiinkaravę ,kibimai būna ne reti. Ne geriausias variantas – mėtyti mąsalus iš valtelės į kranto pusę,juk krantuose dažniausiai būna akmenys,visokios kerplėšos,ir paguldyti ant dugno teisingai galvakablį su masalu,ir išvengti užsikabinimo,vargiai ar tai pavyks,o jeigu jūsų tvisteris jau permestas kaip tik už tų akmenų,žodžiu jūsų gaudymo zona visiškai nesusikerta su starkių maitinimosi zona.Pavasarinis starkiavimas (po draudimo) Kauno mariose tuom yra įdomus kad iš vienos vietos galima išsikelti kelis gerus egzempliorius.
10. Klaida.Žuvies reikia - išlaukti .Yra begalė žvejų,kurie daro dar vieną didelę klaidą – sustoja vienoje vietoje ir visą žvejybos laika sėdi joje ir nekeičia vietos.Kai kibimas labai silpnas,tai ne pats geriausias sprendimas,efektyviau būtų pačiam spiningistui paieškoti starkio. Ilgai užsisėdėti vienoje vietoje nereikia ! Jeigu gaudote nuo kranto – tai ilgiau kaip 10 minučių neužsilaikykite,bet yra viena išimtis – jeigu buvo kibimas – tai reiškia kad šitai vietai reiktų skirti daugiau laiko.Gaudant iš valties vienai vietai reiktų skirti dvigubai tiek laiko,o kai kada ir tris kart tiek – tai surišta su tuo ,kad kai jūs atplaukėt į tą vietą ir užsiinkaravot savo valtelę,triukšmas nuo jūsų sklido,ir žuviai reikia laiko kad ji vėl sugrįžtų į tą vietą. Vietas gaudant nuo kranto , kur buvo kibimai,reikėtų įsidėmėti,nes grįžtant atgal galima būtų sustoti ir apgaudyti jas vėl iš naujo.
11.Klaida.Starkis – ne upėtakis ir ne šalvis,atsargumu neišsiskiria. Kada kalba eina apie starkių gaudymą dideliame gylyje,žuviai suprasti kas vyksta tokioje gilumoje yra sunku.Nors starkis , savo rega nesiskundžia bet, yra bęgalės faktorių trukdančių starkiui lengvai orentuotis savo valdose,(sukritę žolės rudenį,vandens žydėjimas vąsarą ir.t.t.) Visai kitas reikalas – kai žvejojama vos metro gylyje,o jei dar ir vanduo skaidrus.Čia maskiruotė gali turėti labai didelę reikšmę!
Ir krante, ir, juo labiau, valtyje reikia elgtis kiek galima tyliau. Visi stuksenimai į valtį ir netgi žvejų tarpusavio kalbos,gali išbaidyti starkius,įpatingai kai yra visiškas štilis,atsiminti tai reikia pastoviai,Įpatingai - prie prasto kibimo.
Daugumas žvejų laiko kad , ramiu ir be vėjo oru spiningauti yra daug sunkiau,nes žuvis kimba prąsčiau,negu tada kai vandens paviršiuje yra bangelės. Aš irgi su tuo sutiksiu,bet ir visiškai ramiame ore galima puikiai paspiningauti,tik su vienu skirtumu kad žvejo elgesys per vėjuotą ora skirtūsi nuo žvejybos visiškai ramiu oru.Svarbiausia ,visiškai nesant vėjui – nekelti triukšmo ant kranto. Prieiti prie kranto reikia atsargiai,stengtis kad žįngsniai būtų negirdimi,ir stengtis nebelsti akmenį į akmenį. Tokie smūgiai labai gerai girdimi po vandeniu,ir starkis,įpatingai didelis,iš karto atsitrauks nuo kranto,arba pasislėps,ir visiškai nereaguos į jokius jūsų siūlomus mąsalus.Netgi kalbėtis ir trinktelėti savo masalų dėžute yra nerekomenduotina. Aš paskuniniu metu einant starkiauti nuo kranto,visiškai jau atsisakiau savo žvejybinių didelių dėžių ir didesnių dėžučių –pilnai užtenka dviejų nedidelių dėželių,kurios telpa mano liemenės kišenėse, su tokia amunicija ir judėti krantu patogiau ir triukšmo praktiškai jokio.Gaudant labai ramiu oru geriau prisėsti ant akmenų,o ne stovėti,nors tai ne visiškai yra patogu. Ęsant ramiam orui , įlankoje kur stovintis vanduo ar upės užutekyje būna praskaidrėjęs,ir starkis,turintis gerą regėjimą ,mažame gylyje puikiai viską mato, kas vyksta ne tik po vandeniu bet ir ant kranto.Jei žvejas sėdi ant akmens,tai ir žuvis ji priima už akmenį,arba atvirkščiai,jeigu žvejas spiningauja stovėdamas,tai jis iš karto išsiskiria iš bendro fono,ir starkis įpatingai stambus į tai iš karto atkreipia dėmesį ir baigia persekioti masalą.Jei vanduo nėra skaidrus,tai galima spiningauti ir stovint,bet čia reikėtų dar atkreipti dėmesį ir į tai iš kurios pusės šviečia saulė,įpatingai tada kai ji jau pasiekia horizonto liniją. Fone tekančios saulės,žvejo siluetas matosi labai gerai,todėl reikia nepaprastai gerai sekti savo šešėlį ant vandens ,bet ir sekti pačią saulę,kad ji jūsų silueto šešėlio nemestų ant vandens paviršiaus. Prie viso to dar labai gerai jei drabužiai būtų apsaugojamūjų tonų.Ne tai svarbu kiek jūsų tie drabužiai kainuoja ir kokios jie firmos,bet žymiai svarbiau kaip ji jus maskuoja. Jeigu atsiminsite visas tas taisykles jūsų šansai stipriai pakils gaudant starkius ir netgi tada kai visiškai prąstai kimba.Nepamirškite dar ir tai,kad jūsų masalas jūsų niekada nepavestų pačiu atsakingiausiu momentu. Ne taupykite pinigų geriems,aštriems ir rimtiems galvakabliams tokiems kaip (Gamakatsu) aš pats juos naudoju jau daug metų, visą laiką tikrinkitę aštrumą įpatingai jeigu buvo kliuvinys,ar galvakablis praėjo pro akmenis,netingėkite perrišti valo mazgų esant būtinybei tai padaryti. Bus labai skaudu,jeigu nepavyks realizuoti ilgai laukto kibimo – juk sekančio kibimo gali jau ir nebūti.Kada nėra galimybių greitai ištaisinėti savo kvailai praleistas klaidas,tada jų geriau iš viso nedaleisti!