Spiningavimas.lt

Lašiša (Salmo salar) paplitusi šiaurinėje Atlanto ir vakarinėje Arkties vandenyno dalyje: Europoje – nuo Portugalijos pietuose iki Karos upės šiaurėje, Islandijoje, vakarinėje Grenlandijos pakrantėje ir Šiaurės Amerikos Atlanto pakrantėje nuo Hadsono sąsiaurio iki Niujorko.Baltijos lašiša, kuriai priklauso ir Lietuvos upėse gyvenanti lašiša, Christensen ir Larson (1979) teigimu, atsiskyrė nuo Atlanto lašišos vėlyvajame Anciliaus periode (6000 metų pr m. e.) ir dabar yra atskira Šiaurės Atlanto lašišos geografiškai izoliuota subpopuliacija. Kai kuriuose Karelijos ir Švedijos ežeruose gyvena gėlavandenės lašišos, augančios lėčiau nei jūrinės, tačiau neršti plaukiančios taip pat į upes.Baltijos jūra yra lašišų paplitimo arealo dalis. Jų visais metų laikais aptinkama jūroje ties Lietuvos pakrante, o subrendusios plaukia neršti į Lietuvos vidaus vandenis. Tai jūrinė praeivė žuvis.Lašišos kūnas yra verpsto formos, plokščias iš šonų. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonuose, ypač virš šoninės linijos yra X arba pusmėnulio formos juodų dėmelių. Žvynai stambūs, šoninėje linijoje jų būna 114-130. Pelekai pilki, užpakalinis uodeginio peleko kraštas iškirptas nedaug. Diploidinis chromosomų skaičius 54-58 (Virbickas, 1986).Ryškesnė lašišų neršto migracija iš Baltijos jūros į Kuršių marias, Nemuną ir jo intakus prasideda rugpjūčio viduryje, kulminaciją pasiekia rugsėjo antrojoje pusėje ir spalio mėnesį. Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje reproduktoriai atplaukia į nerštavietes Minijos, Neries, Žeimenos bei Šventosios upėse. Prieš pastatant Kauno HE, 1959 m., apie 50 procentų lašišų neršto būrio migruodavo į Nemuno vidupio bei aukštupio intakus (Merkį ir kt.), pasiekdavo Baltarusijos upes.Lašiša yra greitai auganti, anksti bręstanti, vidutinio gyvenimo ciklo žuvis. Mokslinėje literatūroje labai dažnai nurodomas ne bendras lašišos amžius, o skaičiuojamas tik jūroje praleistas metų skaičius. Jūroje lašiša auga gana greitai, palyginus su jos augimu upėje, ir jau pirmaisiais metais yra vidutiniškai 1,4 kg masės, antraisiais – 4,2 kg, o trečiaisiais – 8,1 kg. Reikia pažymėti, kad lašišų augimo tempas labai įvairuoja. Jis priklauso nuo individualių savybių. Pavieniai individai lytiškai subręsta jau pirmaisiais gyvenimo jūroje metais, tačiau masiškai migruoja 2-3 metus jūroje praleidusios žuvys. Rudeninės migracijos metu dominuoja patelės: jos sudaro 60-80%, o patinai tik 20-40% būrio.Po neršto grįžtančios į jūrą lašišos vadinamos keltais. Grįžusios į jūrą, lašišos greitai atsigauna ir vėl labai greitai auga. Kaip nurodoma literatūroje (Nikolskij, 1971; Virbickas, 1986 ir kt.), lašiša gali neršti iki 4-6 kartų per gyvenimą, tačiau dažniausiai išneršia tik 2-3 kartus. Lašišos gali išgyventi iki 8-9 metų amžiaus, užaugti iki 1,6 metro ilgio ir sverti 40 kg (Virbickas, 1986).

Dirbtinių lašišų įvaizdis
Ričardas Čekutis, „Atgimimas“
2009 rugsėjo mėn. 6 d

Kai kurių mokslininkų nuomone, dirbtinai veisti Baltijos lašišas yra neveiksminga, o pačių lašišų reikšmė gerokai perdedama neįvertinant neigiamų padarinių.
Lietuvoje iki šiol ginčijamasi, ar verta ir toliau valdiškai veisti žuvis ir kasmet skirti šiems darbams apie 10 mln. litų iš skylėto nacionalinio biudžeto, ar palikti tai galimiems privatiems investuotojams bei komercinių žvejybų organizatoriams. Nemažai specialistų apskritai įsitikinę, kad valdiškai veisti žuvis – tai ne kas kita kaip išmesti pinigus į vandenį jau vien dėl to, kad suleidžiamos lervutės ar rituoliai tiesiog neišgyvena iki savo neršto.
Neseniai į rankas pateko vieno suomių mokslininko disertacija, nagrinėjanti Baltijos lašišos veisimo ypatumus ir tokių darbų veiksmingumą.

Disertacijos tezės.
Lašišų jauniklių tiekimas į Torniojoki upę ir kitas neršiamas upes, įtekančias į Baltijos jūros Botnijos įlanką, pastaraisiais dešimtmečiais nepadidino lašišų populiacijos, teigiama suomių mokslininko Atso Romakkaniemio daktaro disertacijoje, apgintoje Helsinkio universitete.
Įžuvinimo lašišų jaunikliai blogiau negu laukiniai išgyvena dėl didelio natūralaus mirtingumo ir dėl didesnio jautrumo žvejybai tinklais. Mažai įžuvinimo jauniklių išgyvena iki brandos, iki sugrįžimo nerštui. Disertacijoje pateikiama išvada, kad įžuvinimas, kaip priemonė išsaugoti laukines lašišas, turėtų būti nutrauktas, o atitinkamai sugriežtinta lašišų žvejyba.
Atso Romakkaniemis yra Suomijos žvejybos tyrimų instituto tyrėjas. Savo disertacijoje jis nagrinėja Botnijos įlankos lašišų šeimos vystymąsi per daugiau kaip 20 metų. Pateikdamas duomenų apie Torniojoki upės lašišų šeimą, jis atskleidžia įveistųjų lašišų išgyvenimą ir apibūdina įvairius jų gyvenimo ciklo etapus.
XX a. pabaigoje laukinių lašišų žvejyba buvo labai intensyvi. Jų grėsmingai sumažėjo. Žuvų veisyklose išaugintų lašišų jauniklių papildymu daugelyje nerštinių upių buvo siekiama sumažinti lašišų mažėjimo riziką ir paskatinti veisimąsi. Tikėtasi padidinti neršiančių lašišų kiekius ir taip pagerinti jaunų žuvų natūralų produktyvumą. Kadangi lašišų šeima yra genetiškai ypatinga, bet koks jų veisimas ir papildymas gali palaikyti šeimos įgimtų biologinių charakteristikų išsaugojimą.

Rodikliai ir išvados
Tarp įveistų ir laukinių lašišų buvo nustatyta esminių skirtumų. Skirtumai augo atsižvelgiant į laiką, kurį išveistos žuvys praleisdavo veisykloje, ir nuo jų augimo tempo. Veislinės žuvys taip pat lėmė išveistųjų lašišų brendimo amžių. Šie veiksniai didina išlikusios laukinės populiacijos fenotipinių pokyčių riziką.
Laukinių lašišų išgyvenimo rodikliai buvo dvigubai geresni nei rituolių, išaugusių iš įveistų šiųmetukų, ir 2,5 aukštesni negu išaugusių iš dvejų metų rituolių. Tai iš dalies paaiškinama tuo, kad išveistos lašišaitės yra jautresnės jūrinei žvejybai negu laukinės. Skirtumas augo iki tol, kol žuvys pasiekė nerštinį amžių: laukinių lašišų išgyvenimo nuo rituolių iki nerštinių žuvų rodikliai buvo 2,8 karto didesni negu lašišų, įveistų iš šiųmetukų, ir 3,3 karto didesni negu lašišų, įveistų iš rituolių. Dėl įveistų lašišų mažesnių išgyvenimo rodiklių tarp grįžtančių neršti lašišų buvo daug įveistųjų, palyginti su buvusiais kiekiais.
Papildymas nebuvo veiksmingas atkuriant laukinių lašišų šeimą Torniojoki upėje ir kitose Botnijos įlankos upėse 1990–aisiais. Tai buvo taip pat spartu ir upėse. Žvejybos sumažėjimas lėmė daugkartinį neršto suintensyvėjimą, o papildymai Torniojoki upėje pagerino neršto intensyvumą ne daugiau kaip 20–30 procentų. Dideli papildomų lašišaičių kiekiai, atrodo, apskritai susilpnino jaunų žuvų išgyvenimo rodiklius, taip kad populiacijos padidėjimo efektas dėl papildymų galėjo net sumažėti. Lašišų šeimos plėtrą veikia ir kiti veiksniai, tarp jų antropogeninė veikla, žuvų ciklai ir aplinkos sąlygos.

Vartotojams
Tai, kas išdėstyta, nėra jokia paslaptis specialistams, tačiau daugeliui lašišų vartotojų gali būti nežinoma. Taigi kodėl nereikėtų valgyti lašišų? Pateikiame dešimt svarbiausių priežasčių.
Pirma, Baltijos lašišų mėsa yra nepatraukli, neturi prekinės išvaizdos, t.y. raudonos spalvos, todėl prasčiau perkama.
Antra, lašišose ypač sparčiai kaupiasi įvairūs chemikalai: arsenas, gyvsidabris, dioksinai ir švinas. Chemikalų kiekis lašišų mėsoje gali būti iki 9 milijonų kartų didesnis negu vandenyje, kuriame jos gyvena.
Trečia, dauguma parduodamų lašišų yra dirbtinai išaugintos tinklinėse varžose pakrančių vandenyse. Auginamų žuvų maitinimui yra naudojama daug kitų laukinių žuvų – maždaug 5 kilogramai 1 kilogramui auginamos komercinės lašišos svorio.
Ketvirta, lašišos dažnai yra užsikrėtusios jūrų utėlėmis, yra ligotos ir žaizdotos dėl nuolatinės grūsties tinklinėse varžose. Vonios dydžio talpoje yra sugrūdama iki 27 lašišų.
Penkta, sugautos lašišos „tvarkomos“ dažniausiai taip – didesnės užmušamos lazdomis, o mažesnės apipilamos ledais, po jais uždūsta ir sušąla. Tai taip pat neprideda jų mėsai maistingų savybių.
Šešta, dirbtinai auginamų lašišų fermos yra dideli taršos centrai. Pavyzdžiui, Norvegijos lašišų ir šlakių fermos išleidžia tiek teršalų į jūrą, kiek visas Niujorko miestas. Teršalai sėda į vandenyno dugną, pūva, suardo natūralias žuvų buveines, paverčia pakrantės vandenis atvira nuotekų zona.
Septinta, kai nėščios ar krūtimi maitinančios motinos valgo lašišas, iš jų perimti toksinai patenka į kūdikių organizmą. Nustatyta, kad tokie vaikai vėliau pradeda kalbėti, vaikščioti, turi silpnesnę atmintį ir blogiau sutelkia dėmesį.
Aštunta, minėtų kenksmingų chemikalų sankaupa lašišose yra įvairių negalavimų priežastis. Nustatyta, kad gali susilpnėti atmintis, svaigti galva, žmogus gali susirgti vėžiu, nevaisingumu, gali atsirasti kitų seksualinių problemų.
Devinta, jeigu negaluojate, valgydami dirbtinai veistas lašišas galite komplikuoti savo ligą. Apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, JAV dėl to apie 800 000 žmonių gresia vėžys. Be to, lašišų mėsoje yra daug arterijas užkemšančio cholesterolio ir riebalų.
Dešimta, savo skonį geriausia lavinti vengiant dirbtinai išaugintų lašišų. Reklamos kuriamas vegetariškų jūros produktų įvaizdis yra tik parodija.

Brangi Lietuvos žuvivaisa
Per metus vien Valstybiniam žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centrui (VŽŽTC) išlaikyti ir žuvivaisos darbams atlikti yra skiriama per 10 mln. litų. Nors žuvivaisa yra sezoninis verslas, per metus trunkantis tik apie tris mėnesius, tačiau VŽŽTC administracijoje bei jo padaliniuose Lietuvoje visus metus dirba apie 200 darbuotojų. Centras turi ir 62 valdiškų automobilių parką. Vien degalams per metus išleidžiama apie 700 tūkst., o telefono pokalbiams – apie 400 tūkst. litų.
Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje žuvivaisai kasmet išleidžiama apie 2,5 mln. zlotų valstybinių lėšų, tačiau žuvų ten nepalyginti daugiau. Panaši padėtis yra ir Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje, kur valdiškai finansuojami tik mokslinių tyrimų projektai ir žuvivaisos bazių įrengimas.

Kolegos iš pamario pasakykit kada į upes lašišos pajudės - būtų visai nieko spiningu pamosikuot

jau parbildejo pirmos bangos

pritariu,nes jau pasirodė minijoje ir netoli Plungės.man neteko matyt bet patikimi šaltiniai sruvena... tik nepagalvokit kad barusos su tokiais nebendrauju.tagi pradžia yra.

tomsius rašė:pritariu,nes jau pasirodė minijoje ir netoli Plungės.man neteko matyt bet patikimi šaltiniai sruvena... tik nepagalvokit kad barusos su tokiais nebendrauju.tagi pradžia yra.

Tai ką, jau galima spiningus ruošt lašiams gaudyt Vietas žinote

Kai buvau savaitgali prie Neries ties Verkiais, tai senis sake, jog pagavo ten 7kg lasisa

spiningus galima ruošt.o dėl vietų tai keleta yra žinomu.kai kur reikia ir pastangų einant iš vienos vietos į kitą.

tomsius rašė:spiningus galima ruošt.o dėl vietų tai keleta yra žinomu.kai kur reikia ir pastangų einant iš vienos vietos į kitą.

Px tos kliūtys Sakyk vietas ir ruošiam ekspediciją Žiūrėk xebra ką išdarinėja http://www.spiningavimas.lt/foto-galeri ... kiai-2009/. O tu tose vietose kur žinai, esi gaudęs Pagavęs ką nors

as pats lasiu negaudau butu per daug sunku paskui paleisti koki gera laimiki

bigmodis rašė:as pats lasiu negaudau butu per daug sunku paskui paleisti koki gera laimiki

Dainius rašė:

bigmodis rašė:as pats lasiu negaudau butu per daug sunku paskui paleisti koki gera laimiki

to Dainius. O tu lašišas gaudai Kokią didžiausią esi pagavęs

Pikehunter rašė:

Dainius rašė:

bigmodis rašė:as pats lasiu negaudau butu per daug sunku paskui paleisti koki gera laimiki

to Dainius. O tu lašišas gaudai Kokią didžiausią esi pagavęs

Ne negaudau ir as,tiesiog zmogus nuo sirdies pasisake,pastaciau save i jo vieta,ir sudvejojau

x

raugas rašė:paziurekit ka is darineja chebra JAV ,kazkada ir as ten buvau .ir uz stalo sedejau ir alu midu geriau ,perbarzda varvejo ir t.t. (foto ne mano)

http://www.klase.lt/dienorasciai/getEnt ... -amerikoje

be zodziu...

Pas mane kito sezono grafike spalio mėnesio pirmosiomis dienomis jau įtraukta lašišų žvejyba. Pirksiu licenziją ir trauksiu į Nerį žvejot. Kaip rusai sak попытка не пытка, per galvą neduos, o jei užkibtų kokia tai adrenalino iki ausų jaučiu būtų. Įtariu lašišos priešinasi kelis kartus galingiau už lydeką Ar ne

Info apie lašišų žvejybą Amerikoje Niujorko st. šiaurėje
http://www.whitakers.com/cgi-bin/start. ... eport2.lib

ir kiek kainuoja toks leidimas?:) kokiais masalais jos gaudomos?:)

Tai kad lasisos kimba ir LT. Tik reikia pasidometi. Ir ne ka mazesnes. Tik dabar jau draudimas galioja. Siemet tikrai graziu prigaude kolegos
http://www.museline.lt/?page_id=42

gaila cia kasko neina foto kelti,lietuvoje dubysoje teko ir man parvestus igudzius is norvegijos panaudoti,neuztaikiau kosminiu nes tik viena karta ir tebuvau ir tai uzlegdamas trumpam parlekes buvau, kriksto tevas zvejys sake mate na ka spininga i rankas )**(masinoje visada buna niekada neisimamas) laimikiai tris apie 1.7kg .vietiniai zvejai neatctojo klausinejo ant ko gaudau ir t.t. nes dar seniokai nemate tokiu zuvu buvo upeje graziu parejo seis metai buvo sake aptureja ir iki 18kg. viskas viko dubysoje.

foto va kaip galima įkelti viewtopic.php?f=2&t=2&start=140
Parašyk plačiau biškį apie taktiką, masalus, kuriuos naudoji. Įdomu būtu

Pradedu mastyt apie rudeni, tiksliau siu zuvu pabandyma gaudyt Skaiciau, kad PikeH noretu Kas galit paporint koki vala det? speju pintuka ir nemaziau koki 0.15mm jei nestoresni kotas tai ir kokiu 3m turi but minimum, ir koks cia geriau? Fast? ar kaip tik minkstesnis, kad smagiau mestusi... ir kokie masalai eina joms? Kazkokios blizges ar cia investicija i Voblerius?

na tu seni ir mėtaisi
pirmą vasarą atidrošk, gyvenimo žuvį pagauk vasarinę, paskui apie rudenį galvok

Pelkiu Senis rašė:Pradedu mastyt apie rudeni, tiksliau siu zuvu pabandyma gaudyt Skaiciau, kad PikeH noretu Kas galit paporint koki vala det? speju pintuka ir nemaziau koki 0.15mm jei nestoresni kotas tai ir kokiu 3m turi but minimum, ir koks cia geriau? Fast? ar kaip tik minkstesnis, kad smagiau mestusi... ir kokie masalai eina joms? Kazkokios blizges ar cia investicija i Voblerius?

Jo sakiau rudenį reikės su bičiuliais (Bučium ar GDainium) nuvaryt į Nerį lašių pabandyt suviliot. Bet tam labai jau specialiai tikrai nesiruošiu, naujų įrankių nepirksiu. Nebent tik valus pasikeisiu ir blizgę, sukrę kokią einamą nusipirksiu

Aivarai, koks cia metymasis Pradet roges tepti vasara gerai O beto, valties ner - tai lydekos lieka nuo kranto, o nuo kranto man su jom nesiseka... Salviai ir pridvese...

PikeHunter - tai va, kad minimum valao keitimas, ir masalu susipirkimas, bent minimumas O dar siltu drabuziu spintoje reikia paieskot O tau meskeriu nauju tikrai nereikia pirkti, kai trigubai didesnis arsenalas pas tave speju
O kas paporins apie masalus einamus joms?