Masalų spalvos ir masalai

Mantas
Pranešimai: 329
Užsiregistravo: 2010.05.24, 18:55

Re: Masalų spalvos ir masalai

Standartinė Mantas » 2010.10.15, 10:28

Pikehunteri nera tikslo aiskint> yra keliu tipo zvejai, kurie zvejai zvejoja, o kai kurie yra kibernautai zvejai.

Vartotojo avataras
bigmodis
Pranešimai: 492
Užsiregistravo: 2009.08.29, 13:53
Miestas: Palanga
Kontaktuotis:

Re: Masalų spalvos ir masalai

Standartinė bigmodis » 2010.10.15, 12:31

Mantas rašė:Pikehunteri nera tikslo aiskint> yra keliu tipo zvejai, kurie zvejai zvejoja, o kai kurie yra kibernautai zvejai.

na nereikia taip kategoriskai as sakyciau yra bendraujentis ir slapukai kurie droze droze ir tik kai pagauna keliu kg lydeka ar dar ka tada sauke pagavau o kiti diskutuoje megina bando dalinas mintimis gal i zvejybas isvazuoje ir reciau bet prikaupe ziniu paeksperementuoje ir pagauna nesutikciau su situo tavo teiginiu bet faktas tas kad tema juk nea apie tai :geek:

Mangis
Pranešimai: 9
Užsiregistravo: 2010.10.10, 19:21

Re: Masalų spalvos ir masalai

Standartinė Mangis » 2010.10.15, 14:19

Pikehunter rašė:
Mangis rašė:O šitą, ant kokio svorio svarelio reikia spiningaut upėje?

Mangi nusipirk galvakablių įvairių svorių, guminukų kelis įvairesnių spalvų, 1 blizgę 18gr, 1 mepsą ir pirmyn. Eksperimentuoik. Ir per patirtį daug išmoksi. O tai dabar dar net nenuėjęs prie telkinio jau nori mokėt žvejot. Gerai perskaityk šį forumą, ypač masalų temą-rasi daug atsakymų. Kai perskaitysi tada klausk. Neperskaitęs geriau neklausk.

Atsimink PikeHunter, kad su Lt problemos, tai dėl to ir klausiu, kad nenusipirkčiau nesamonių. Ir beto važiuojiu sekmadienį žvejot su tokiu žmogum su kuriuo žvejoju vieną karta į 2 metus ir dėl to noriu viską susižinot. :|

Vartotojo avataras
anda
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 2009.09.15, 09:43

Re: Masalų spalvos ir masalai

Standartinė anda » 2010.10.15, 18:07

Mangi - daryk kaip visi normalus spiningautojai - t.y - nusipirk parduotuve

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Masalų spalvos ir masalai

Standartinė antistatic333 » 2012.05.11, 23:29

Kokias spalvas mato zuvys?

Yra be galo daug klausymu ir nuomonių apie spalvu matomuma ir ju gama po vandeniu ,praejodaug laiko kol buvo issiaiskinta apie iskelta klausyma po vandeniu.
Pirmasir pats svarbiausias klausymas kuris kamuoja zveji – ka mato apskrita zuvis po vandeniu? Ar aplamai ji gali skirti spalvas? Ar is vis galima skirti po vandeniu spalvas?sie ir kiti panasus klausimai tikrai kamuoja ne viena zveji,kurie gaudo dirbtiniais masalais,i ta rata papuolu ir as ir keletas mano draugu!
Ir taip kad,suprasti visa procesa spalvu po vandeniu reiktu atsakyti pradžiai i du klausimus:


Kokias spalvas gali pasiekti zuvies akys?
Ir kokias is spalvu gali atskirti zuvis?


Spalva po vandeniu pasiskirsto visiškai kitaip nei ore! Viskas prasidejo daug metu atgal ,nuo to kad,as atkreipiau demesi i tai kaip keičiasi spalvos po vandeniu,ir visiškai kitaip ore.Pagrindine spalva kuri dingsta po vandeniu (distiliuotu) vis gilėjant buvo ,raudona,oranžine,geltona,zalia,ir tik pacia paskutine tapo melyna spalva .Sprendziant is anksčiau išvardintu spalvu as atkreipiau demesi i viena gana idomu fakta,apie geltona ir zalia spalva.Sios spalvos,kaip atodo turi zymiai didesni matomuma po vandeniu nei visos kitos.Tuo metu as negalėjau paaiskinti kodel ?
Labiau ryškios spalvos ultravioletinėje aplinkoje yra geresnes gaudant dideliuose gyliuose.Tuo metu as jau žinojau apie paslaptinguma „ geltonos ir zalios spalvos“ ,bet negalėjau atskirti skirtumo tarp siu dviejų spalvu atspalviu. As žinojau kad, skaidriame vandenyje mėlyna ir violetine spalva išsilaiko labai giliai po vandeniu nekisdama. Greitai emiau pastebėti koks skirtumas nuopaprastu iki fluorescensiniu spalvu.Ir tada as emiau pritaikyti savo turimiems masalams. Nemazai laiko reikėjo kad tai issiaiskinti ,kad patys kibiausi mano masalai prie nedidelio apsvietimo turėjo rysku spalvu kontrasta ,ypatingai fluorescuojanciu spalvu masalai.Turejau ryškiu spalvu masala (oranžiniai-zalia su gelsvu atspalviu). Norejau si masalai stirti viename is skaidriausiu dzukijos ezeru kuriame veisiasi dideli buriai selavu.Galite tiketi galita ne,bet fluorescuojanti oranžine spalva tapo pati kibiausia .Visi gaude tuo metu lydekas mano kolegos neteko amo,nes visi gaude pagrinde juodai –baltais masalais,o kai kas ir melynai violetiniais,taip panasiais i seliavu spalvas.Taigi oranžine spalva tada parode savo privalumus visiems sukeldama susizavejima ir nuostaba.
Ultravioletine spalva tada man labai padėjo nustatyti kad, gaudant prie prasto matomumo ,ir dargi tos spalvos kurios atrode ne tokios geros po ultravioletiniu apsvietimu ,pasirode pacios kibiausios skaidriame vandenyje.Nuo to laiko namie visadaturiu po ranka ultravioletine lempa,padedančia man issirinkti paciu kibiausiu spalvu masalus.


Paveikslėlis

Masalu spalvu deze panardinta i ivairius gylius atrodo vis kitaip.

Paveikslėlis

Spalvu palete leidosi i ezera vis giliau (daugiau kaip 3 metrus).Vis gilėjant aiskiai matoma spalvu kaita po vandeniu.

Paveikslėlis

Fluorosencinis apsvietimas,tai ne paprasta sviesa.Paprastos spalvos atsispindi su apibreztu bangos ilgiu,o fluorascensines spalvos sviecia labai aiskiai,ryškiai jeigu ant ju krenta paprasta sviesa ,ir rodos daugumoje atveju naudojant toki pati apsvietima, po vandeniu fluorascencines spalvos turi didesni matomuma nei paprastos spalvos .Kiekviena karta kai as gaudydavau tamsiame vandenyje visa laika naudodavau tik fluorascensines spalvas ,turinčius masalus.Sias spalvas turintys masalai ,puikus pasirinkimas gaudant dideliuose gyliuose.
Ne tik fluorosensija! Turekite visa laika mintyse kad , vandenyje randasi begales visokiu labai smulkiu daleliu, kurios daro itaka ,naikindamos spalvas vandenyje. As sužinojau kad istirpe organines kilmes detalytes visiškai itakoja i spalvu absorbacija.Pacia geriausia musu vandens telkiniuose laikytina paprasta geltona ir zaliu atspalviu spalva,lyginant tai su kitomis spalvomis ir ju matomumu po vandeniu vasaros laike todel kad,vasara yra vandenyje daugiau ištirpusios organikos daleliu. Galbut todel pas musu vandenu plesrunus jauciama tokia spalvu kaita rudeni .Siuo metu laiku nepaprastai sėkmingomis tampa rozinio ir oranžinio atspalvio turintys masalai.
Ka mato zuvis. Paskaičius biologine literatūra ,as sužinojau kad,zuvies akis labai panasi i žmogaus aki. Tam kad matytu spalvas zuvis ,jos akiu tinklainėje yra pagaliuku ir srateliu formos matomumo tinklelis.Pagaliukai yra ,tamtikri matomumo receptoriai tinklainėje,kurie atitinkamai funkcionuoja prie ryškaus apsvietimo. Srateliu tampa mazesnis kiekis kai yra tinklaines periferija .Srateliai maziau jautrus, sviesai nei pagaliukai (kurie palaiko matomuma net esant minimaliam apsvietimui), bet leidžia atskirti spalvas . Priklausomai nuo zuvies rusies ir gyvenimo budo pagal patvirtintus mokslinius tyrimus kiekviena rusis zuvu mato spalvas ne vienodai .Gaila kad neradau niekur jokios medžiagos ar skiriasi musu vandenu lydekos ir Amerikoje gyvenančio maskio ,spalvu atpažinimo tapatumas. Ir bet kokiu atveju vis tiek galima padaryti kai kurias išvadas:
Kuo vanduo skaidresnis ir svaresnis kuriame jus gaudote,tuo didesnis spalvu pasirinkimas .Ir tik zuvis išsirinks kokia spalva jai patinka labiausiai.Svieciant skaisciai saulei ,as dazniau naudoju tamsesniu atspalviu turinčius masalus tokius kaip melynai violetines spalvos .Naturaliu spalvu masalai,kurie atrodo kaip tikras grobis,yra labai geras pasirinkimas skaidriame vandenyje,ar mazuose vandens telkiniuose kai yra pakankamas apsvietimas. Kuo mazesnis yra apsvietimo laipsnis ir žvejojama yra gilesniuose vandens sluoksniuose tuo mazesnis yra pasirinkimas spalvu gamos.Pirmame plane atpuola – juoda,balta,ir fluorascensines spalvos.
Vandens spalva taip pat laikomas geru indikatoriumi pasirenkant masalo spalva. Ryskiai mėlyna ,turbūt bus pati sėkmingiausia tarp spalvu. Jei vanduo kakavines spalvos – ruda,medaus,ir oranžines spalvos.O jei vanduo neskaidrus bet svarus,reiktu rinktis fluoresuojanciu spalvu masalus.
Kai labai zemas apsvietimo laipsnis,didele reiksme turi spalvu kontrastingumas,nei pacios spalvos pasirinkimas.Tokiuose atvejuose reiktu apsistoti ties juoda,balta ar fluorascensine spalva.
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Masalų spalvos ir masalai

Standartinė antistatic333 » 2013.03.04, 23:21

Žuvis skiria ne tik spalvas,bet ir jų atspalvius...Puikus staripsnis rusų kalba apie tai kaip mato žuvys,apie jų jutimo organus...

http://www.fishingall.ru/fish/3.html
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Masalų spalvos ir masalai

Standartinė antistatic333 » 2013.03.13, 23:01

Kaip spalvos veikia žuvies kibimą


Dabar žvejybos reikmenų parduotuvėse pardavinėjama begalės įvairiausių spalvų ir atspalvių masalų ir kai kada iškyla klausimas: kokią gi vis dėlto spalvą rinktis? Aišku, vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma, bet pabandysiu nors kaž kiek apie šį spalvų reikalą išsiaiškinti.

Paveikslėlis

Pasakysiu iš karto kad, viskas priklauso nuo žuvies rūšies, vandens telkinio, metų laiko, žvejybos sąlygų,ir netgi nuo paros laiko. Peržiūrėkime kai kurių rušių žuvų matymo įpatumus ir požiūrio į atitinkamos rūšies masalų spalvas.
Skirtingų rūšių žuvys mato – skirtingai. Nors visi spalvų matymo niuansai iki dabar nėra visiškai išaiškinti. Pagal matymo tipus žuvis galima padalinti į tris grupes: su dieniniu matymu ( ešerys, kuoja, lydeka, raudė), su prietemoje matymu ( starkis, pugžlys) ir su naktiniu ( šamas, vėgėlė, ungurys).
Kai kurios rušies žuvys puikiai „įvaldę“ net du matymo tipus, pavyzdžiui dieniniu ir prietemoje ( karšis,plakis) arba dieniniu ir naktiniu ( karpis, karosas).
Žuvys su dieniniu matymu labai gerai atskiria spalvas. Ryškios netikros spalvos jas baido, o spalvos jų paties maisto jas vilioja. Žuvys turinčios gabumų matyti prietemoje, puikiai atskiria ryškias ir kontrastines spalvas, neryškių spalvų daiktus jos mato kaip juodus. Jas vilioja ryškios spalvos, kurios puikiai matosi iš didelio atstumo o įpatingai tokios spalvos kurios kotrastingumu išsiskiria iš aplinkos. Žuvys su naktiniu matymu, praktiškai spalvų neskiria. Kaip taisyklė, matomumas pas jas tik juodai - baltas.

Kai kurių rušių žuvų spalvų matymo įpatybės

Paveikslėlis

Karšis.

„Įvaldęs“ dviejų tipų matymą karšis, net ir labai didelėje gelmėje sugaba atskirti spalvas. Kaip parodė praktika karšis, sugeba gerai atskirti baltą avižėlę nuo geltonos net ir 10 – 12 metrų gylyje. Ieškodamas maisto karšis naudojasi visais jutimo organais ir matomumas „goja“ ne paskutinį vaidmenį. Visu pirma jis reaguoja į kontrastus. Jį vilioja šviesuma ant tamsaus fono arba tamsuma ant balto. Todėl labai ryškūs ir labai išsiskiriantys iš aplinkos daiktai karšį labai išbaido. Todėl labai dažnai geltonos avižėlės, juodame dugno fone labiau yra kibesnės, nei rodos daugiau matomos sidabriškos ar baltos. Patyrę žvejai pabrėžia kad, šviečiant ryškiai saulei,ir gaudant avižėle su tamsiu kabliuku, kibimų skaičius yra didesnis nei su avižėle turinčią baltą ar sidabrišką kabliuką. Ir iš viso yra laikytina tai kad auksinės ir bronzinės avižėlės labiau universalesnės karšių gaudyme, nors ir baltos avižėlės prie prasto apšvietimo kai kada „sudirba“ visai neblogai. Avižėlės turinčios juodą spalvą tinka tik tada kai yra smėlėtas dugnas.

Paveikslėlis

Lydeka.

Lydekos matymas yra pakankamai geras. Medžiodama ji visada orentuojasi į du jutimo organus – šoninę liniją ir matomumą. Esant geram apšvietimui lydeka sugeba įžvelgti iš pakankamai didelio atstumo savo būsimą auką ir nuspresti ar ji verta dėmesio ar ne. Kai yra prastas apšvietimas lydeka labiau orentuojasi į šoninę jutimo liniją, ir tada labaiu reikšmingas tampa masalo judėjimo charakteris,greitis,ir sukelemi virpesiai nei pačio masalo išorinė išvaizda ar jo spalva. Iš to galima padaryti paprastą išvadą: kuo skaidresnis yra vanduo ir šviesesnė diena, tuo ir masalas turi būti labaiu panašus į tikrą natūralių spalvų lydekos auką. Drumstame vandenyje ryškaus spalvinimo masalas gali labiau privilioti lydeką iš didelio atstumo ir padidinti kibimų skaičių.
Paveikslėlis

Starkis.

Ši žuvis turbūt, turi patį geriausią regėjimą tarp visų žuvų. Visgi jo gyvenimo būdas yra geriau jaustis prietemoje. Starkis atskiria savo auką iš labai didelio atstumo pagal kontrastingumą ir judesius, ir į visiškai nejudančią auką starkis nereaguoja. Pavyzdžiui, gulintį dugne mailiuką starkis niekada neims, o net ir menkoje srovėje judantį, net ir žuvies gabalą starkis griebs iš karto. Todėl praktiškai visi starkių gaudymo metodai asociajuojasi su masalo judesių kaita ir staigiomis pauzėmis. Tada net ir masalo spalva nėra labai svarbi. Labiau svarbu, kad masalas būtų kontrastingas. Pavyzdžiui, upės tėkmėje geriau visada „sudirba“ „kislotnos“ ryškios spalvos ar dviejų spalvų masalai (pavyzdžiui, balta su raudona).
Ežeruose efektyviau naudoti sidabriškas blizges, kontrastiškumu išsiskiriančias nuo dugno ir matomas iš labai toli net ir neskaidriame vandenyje. Be to, sidabriška spalva labai primena aukšlę, ko gero patį skaniausią starkio grobį. Reikėtų atminti kad, geras starkio matomumas leidžia atskirti labai storą valą net ir drumstame vandenyje,jau nekalbant apie metalinius pavadėlius. Aišku traukiamas greitai masalas, pavyzdžiui blizgė leidžia „užglaistyti“ visus šiuos trūkumus, bet tarkime gaudant gyva žuvele kaip taisyklė – būna visiškas nesidomėjimas masalu.

Paveikslėlis

Karpis.

Ši žuvis mato ir atskiria spalvas net iš didelio atstumo. Aišku kažkokių ryškių atspalvių masalai yra retai naudojami,nes karpis labai atsargi ir įtari žuvis,todėl jo kelyje atsiradęs netikėtai „kitoks“ daiktas jį baido. Gaudant karpius geriausiai naudoti masalus,labaiu matomus dugne, bet tuo pačiu ir natūralių spalvų – tamsiai raudonos, rudos, ir geltonos.
Paveikslėlis

Karosas.

Karoso matymo įpatingumu yra trumparegystė. Jis labai gerai mato iš arti net ir labai mažus daiktus (pavyzdžiui,vėželius – ciklopus), atskiria jų spalvas, bet jau tarkime iš vieno metro ar dviejų jis gali atskirti tik labai didelius ir judančius daiktus. Karosas labai smalsus ir jį gali pritraukti masalas nepaprastos spalvos ar formos. Todėl gaudant karosus kažkokių specialių taisyklių kaip ir nėra. Su savimi reikia turėti kuo daugiau įvairių masalų ir jais eksperimentuoti.

Paveikslėlis

Ešerys.

Ši žuvis puikiai atskiria spalvas bet, tuo pačiu yra labai smalsus,neretai priplaukia prie visiškai niekada nematyto masalo tam kad jį tik paliestų. Todėl, net ir neturėdamas visiško apetito, ešerys neretai atkreipia į masalus labai ryškių ir nepaprastų jam spalvų, priplaukdamas vien tam kad „pastuksentų“ į juos, bet retai kada praryja ir užsikerta. Labai dažnai kibimų banga išauga tada kai yra dažnai kaitaliojami ne tik masalai bet ir jų spalvos. Neiškentęs ešerys naujos spalvos staigiai puola ją ir godžiai ryja. Pačia patraukliausia ešerio spalva yra laikytina raudona, sidabrinė, ir juoda, todėl kad daugumas jo maisto regione esamų patiekalų yra tokių spalvų.

Paveikslėlis

Kuoja.

Labai gerai skiria tiek spalvas tiek ir judrius daiktus ar net visiškai nejudančius. Kaip ir daugumą žuvų ją vilioja kontrastiškumas – tamsuma ant šviesaus ar šviesuma ant tamsaus, ir visgi ji saugosi stambių nepažystamų daiktų,ir pluakia nuo jų į šalį. Labai patraukliomis kuojai spalvomis yra laikomos tos kurios labai panašios į natūralias – raudoną, purvinai baltą,j uodą, žalią.
Paveikslėlis


Grįžti į



Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 24 ir 0 svečių