Re: Jerkingas & Twitchingas
Parašytas: 2012.01.09, 12:58
antistatic333
Tvičingas - kas ir kaip.Tvičingas – eilinis madingas žodelis, kuriuo mėtomasi su reikalu ir bejo, norint parodyti, kad esate visai ne paprastas žvejys, o sekate spiningavimo tendencijas ir madas. Bet ar toks jau sudėtingas tas tvičingas, kaip bando pateikti informacijos priemonės, žūklės prekių gamintojai ir pardavėjai? Visiškai ne!
Žinoma, tam tikrų žinių ir įgūdžių būtina turėti, bet teisingai viską išdėliojus “galvos lentynėlėse”, viskas tampa daug paprasčiau. Pirmiausia reiktų įsisąmonint, kad gaudo tiek brangūs japoniški “minow” vobleriai, tiek ir pigūs kinietiški žaisliukai. Be to, būtent japonai dažnai pameluoja apie voblerio apkrovą – pakankamai greit skęsta ar iškyla, nors deklaruoti kaip suspenderiai, o štai “visiškas kinietis” labai dažnai būna idealiai subalansuotas ir neutralaus plūdrumo. Kiekviena tvičingo masalą reikia suprasti, prisiderinti prie jo žaidimo arba, atvirkščiai, priderinti masalą prie savęs, pagal savo gaudymą.
Štai šis priderinimas ir sukelia nemažai problemų. Tarkim, nusiperkam brangų japonišką voblerį, kuris pagal gamintoją turėtų būt suspenderis, bet net ir be plieninio kieto pavadėlio, jis aktyviai skęsta pirmų bandymų metu. Ką daryti? Pakeisti trišakius į žymiai lengvesnius, pagamintus iš plonesnės vielos. Taip, tai gali padėti ir vobleris taps suspenderiu. Bet keisti firminius kabliukus ant brangaus voblerio nelabai norisi. Tenka rinktis.
Kitas dalykas, kai vobleris per mažai apkrautas ir iškyla. Čia viskas paprasčiau – nedidelis švinukas ar kelios varinės vielos apvijos ant vidurinio masalo trišakio leis jį idealiai subalansuoti.
Masalus reikėtų išbandyti dideliame akvariume ar vonioje. Tai leis suprasti masalą. Girdisi kaip barška rutuliukai voblerio viduje, matosi menkiausios vibracijos traukiant masalą palengva ir staigiai timptelint. Matosi kaip elgiasi masalas pauzės metu. Su taip ištestuotu vobleriu bus žymiai aiškiau atvykus žvejoti.
Kaip bebūtų, bet daugumoje atvejų, žvejys gaudo tik su keliatu mėgstamų masalų, o kiti guli dėžutėje kaip papildomas balastas, dėl visą ko. Jei tektų sudaryti “išeiginę” mini – dėžutę visiem gyvenimo (žvejybos) atvejams, tai apsieitume 5 – 10, maksimaliai 15 masalų, kurie sudirbtų daugumoje atvejų ir tuo palengvintų žvejo dėžę ar liemenę. Žinoma, jei žvejys juos suprato ir išgaudė, t.y. jis tiki tuo masalu.
Tvičingui reikia kantrybės ir tyrinėjimo. Juk vienam tvičinginiam pravedimui reikia triskart daugiau laiko nei džigui ar tolygiam vartiklės traukimui. Tačiau būtent neutralaus plūdrumo masalo inertiškumas ir sujudina, atgaivina lydeką. Svarbiausia perlaužti savo mąstymą žvejybos metu – lėtai, dar lėčiau….
Re: Jerkingas & Twitchingas
Parašytas: 2012.12.26, 01:32
antistatic333
Šiek tiek apie Tvičingą...
Tvičingas – tai dirbtinio masalo traukimo būdas, kai atliekami trumpi trūkčiojimai spiningu, ko pasėkoje masalas juda kaip sužeista ar nusilpusi žuvelė. Vienas iš pagrindinių natūralios atrankos principų: išgyvena stipriausias; ligotas ar sužeistas žuvis plėšrūnai suryja pirmiausiai, netgi kuomet nėra alkani. Būtent į tai ir orientuotas tvičingas.
Kada žuvys maitinasi aktyviai, jos griebia siūlomą masalą, traukiamą bet kokiais būdais. Bet jei plėšrūnai pasyvūs, žūklaujant tuo pačiu būdu kibimų skaičius ženkliai sumažėja arba kibimas apskritai liaujasi. Dauguma žvejų, pamanę, kad šiandien „nekibos diena“, baigia žūklę, o ypatingai užsispyrę piliečiai keitinėja masalus, tikėdamiesi atrasti kibųjį variantą, arba bando keisti masalo traukimo būdą. Dažnai iš pradedančių spiningautojų tenka girdėti, kad kai tik jie pradėdavo naudoti lėtesnį masalo traukimą, darydami pauzes ir įvairius staigesnius trūktelėjimus, tuoj pat sulaukdavo kibimo. Tokiais atvejais jie aiškindavo, kad lydekos aptingusios ir tiesiog neturi jėgų ir noro vaikytis greitai traukiamų masalų. Iš tikrųjų, pauzės ir trūkčiojimai sužadina lydekos instinktą, juk tokiais judesiais masalas primena netekusią jėgų žuvelę, kurią lydeka tiesiog privalo suėsti.
Be instinkto ėsti silpnesnius, plėšrūnams dar būdingas ir smalsumas. Dažnai spiningautojai daro klaidą, stengdamiesi parinkti voblerius, išoriškai panašius į žuveles, kuriomis dažniausiai maitinasi lydekos konkrečiame telkinyje. Kokios formos vobleris patiks patiks plėšrūnei konkrečioje situacijoje, galima sužinoti tiktai bandymų keliu arba pasitikint asmenine intuicija. Beje, natūralios masalų spalvos dažnai gali būti neveiksmingos. Dar 1970-aisias metais ichtiologai, firmos MEPPS užsakymu atliko tyrimus apie masalo spalvų priimtinumą lydekoms. Jie pateikė stebėtinas išvadas: klasikinių atspalvių sukriukes daugeliu atveju žuvis ignoruodavo, o masalus su fluorescentiniais lapeliais lydekos atakavo masiškai. Ir jau greitu laiku Mepps sukriukų asortimente atsirado Aglia Fluo, o kataloge prie šios serijos – prierašas: „Lydekos ypač jautrios fluo spalvos efektui“. Žiūrint plačiau, masalo spalva ne visada daro lemiamą įtaką, bet tai, kad ryškūs masalai dažnai sudirba geriau, galiu patvirtinti iš savo praktikos. Be to, kad fluorescentinių spalvų masalai labai kibūs, jų traukimą patogu kontroliuoti ir vizualiai, juk jie matomi per ganėtinai storą ne itin skaidraus vandens sluoksnį. Žinant kur randasi masalas, jį lengviau pravesti apeinant kliuvinius, o neretai netgi galima pamatyti, kaip plėšrūnas jį atakuoja.
Norint visada džiaugtis laimikiu, reikia rinktis masalus ir jų traukimo būdą, labiausiai tinkančius žūklei konkrečiame telkinyje. Šiandieniniame pasaulyje yra didžiulė masalų įvairovė, bet skirtingų žūklės sąlygų yra dar daugiau. Universalaus masalo, kurį žuvis griebtų visada ir visur, tikrai nėra. Būna, kad absoliučiai vienodomis sąlygomis, iš išorės panašūs masalai parodo kardinaliai priešingus rezultatus. Todėl manau, kad palyginamasis aprašymas konkrečių, vienokioms ar kitokioms žūklės sąlygoms skirtų voblerių modelių, tikrai bus naudingas.
Juos reikia pažinoti asmeniškai
Pristatau geriausius voblerius iš savo arsenalo, kurie užsirekomendavo kaip itin kibūs įvairiomis sąlygomis ir įvairiuose vandens telkiniuose. Voblerių klasifikavimo pagrindu pasirinkta svarbiausia jų savybė, t.y. masalo panirimo gylis. Aprašant įvairius modelius, aš išdėliojau juos darbinio gylio didėjimo tvarka. Mano nuomone, pati įspūdingiausia žūklė vobleriais seklumose būna tada, kai galima stebėti masalo darbą ir jį atakuojančią žuvį. Patekęs į nežinomą vandens telkinį, jo žvalgybą pradedu būtent nuo seklumų. Tokiose vietose tvičingo technikos panaudojimas yra ypač aktualus. Būtent tokioms sąlygoms turiu didžiulį kiekį masalų, besiskiriančiu forma, dydžiu ir žaidimu. Iš jų tarpo visuomet pavyksta atsirinkti voblerį, kuris „iššauna“ būtent toje vietoje, kur tenka žūklauti.
IMAKATSU BUZZ BILL
Labai neįprastas paviršinis dviejų dalių vobleris. Labiausiai efektyvus naudojant gausiai vandenžolėmis užžėlusiose seklumose, kur darbinis gylis minimalus. Tokiose vietose priimta žūklauti „walker“ ar „popper“ tipo masalais, tačiau būna situacijų, kai lydeka seka masalą iki pat valties, tačiau jo negriebia. Turint kantrybės ir užsispyrimo, tokią lydeką galima suvilioti tuo pačiu paviršiniu masalu, išlaikant pauzes ir tiesiog vos vos judinant masalą. Vienok, šansai būna 50:50. Bet jeigu tai pačiai žuviai pasiūlyti minimaliai neriantį voblerį ir teisingai jį pravesti, tai žuvis greičiausiai parodys jam kur kas didesnį interesą. Buzz Bill šiuo atveju tiks kuo geriausiai. Šis vobleris turi beveik statmeną platų liežuvėlį, dėl kurio, traukiant tolygiai, jis pasižymi savotiškais plačiais judesiais, o tvičinguojant, po trūktelėjimo liežuvėlis stabdo masalo inerciją. Tuo metu vobleris metasi šiek tiek į šoną, sustoja ir iškyla į paviršių. Jei tarp trūktelėjimų daromos 2-3 sekundžių pauzės, tai liežuvėlis su eiliniu trūktelėjimu pagauna paviršiaus oro, tuo pačiu masalui suteikdamas dar ir „poperio“ savybių. Skrieja Buzz Bill ne itin gerai, todėl pagrindinis jo pritaikymas – tikslinis konkrečių taškų patikrinimas.
JACKSON DEAD FLOAT 80
Tai labai nedaug tepanyrantis vobleris. Ir, mano nuomone, siauros paskirties. Jo pagrindinis panaudojimas – bandyti pagauti kitais masalais suerzintą plėšrūnę arba „įkalbinėti“ lydekas kai jos neaktyvios. Kai kas iš spiningautojų skundžiasi, kaip jiems nepavyksta įvaldyti Dead Float. Klaidos esmė gali būti per daug vienodas tvičingas, t.y., pasirinkęs trūkčiojimo intensyvumą daugiau ar mažiau kibiam modeliui, žvejys pradeda lygiai taip pat traukti ir kitus masalus. Bet žūklė – tai improvizacija, o visi masalai skirtingi ir reikalauja skirtingo priėjimo, taip pat ir Dead Float. Jis reikalauja labai lėto ir sklandaus tvičingo, darant daug ilgesnių stabtelėjimų. Dead Float plūdrumas šiek tiek teigiamas, o su pavadėliu jis tampa suspenderiu arba lėtai skęsta. Kad jis per daug nepanirtų, reikia rinktis kuo lengvesnį pavadėlį. Bet nepaisant to, kad Dead Float yra kibus masalas, jo judesiai labai monotoniški, todėl juo žūklauti greitai pabosta.
MAGALLON
Vienas iš paprasčiausiai įvaldomų yra dviejų dalių vobleris Maggalon. Kad juo susiviliotų žuvis, užtenka traukti voblerį paprastais lengvais trūkčiojimais. Tuo metu jis atlieka judesius, primenančius lydekai lengvą grobį. Nedidelis panirimo gylis lėmė tai, kad šis vobleris tapo labai populiarus pietinių regionų spiningautojų tarpe, kur vyrauja negilūs vandens telkiniai. Čia Maggalon demonstruoja labai stabilius rezultatus gaudant lydekas, dažnai itin stambias. Jo „mažasis brolis“ Tiny Maggalon dirba labai panašiai, skiriasi tik dydžiu ir dar mažesniu panirimo gyliu. Abu šiuos voblerius priskirčiau prie universalių, kurie puikia sudirba kaip „žvalgai“ beveik visuose nežinomuose sekliuose vandens telkiniuose. Būtent jų dėka man pavyko pasiekti itin aukštų rezultatų 2007 m. spiningavimo iš valčių pasaulio čempionate.
SMITH JIB 90 F/SP
Tai klasikinis ir super populiarus „minnow“ klasės vobleris. Jo išskirtiniai ypatumai yra apgalvotas išbalansavimas ir išskirtiniai platūs judesiai. Norint kad Jib dirbtų teisingai tvičingaujant, reikia pirmiausiai išnaudoti jo „įgimtą“ žaidimą. Kitaip tariant, parinkti tokį trumpų trūkčiojimų dažnį, kurių metu vobleris darys plačiausius mostus į šonus, esant nedideliam traukimo greičiui. Kad tai būtų lengviau įgyvendinama, vertėtų įsigyti ryškų citrinos spalvos Jib (ryški spalva leidžia gerai stebėti visus masalo judesius) ir pasitreniruoti telkinyje kur skaidrus vanduo. Panašūs „lauko bandymai“ ežeruose man ir dabar padeda greičiau suvokti naujai įsigytų masalų žaidimo charakterį. Jib gaminamas dviejų variantų: plaukiantis ir suspenderis. Dydis jų vienodas, skiriasi tik plūdrumas ir masė (F – 6,7 g, SP – 7,4 g). Vienok to užteko, kad šios modifikacijos taptų nepanašios viena į kitą. Ir skirtumas ne tik panirimo gylyje. Jib SP trūkčiojant juda platesnės amplitudės judesiais ir reikalauja gana aktyvių trūkčiojimų, plaukiantį modelį reikia vesti kur kas švelniau. Šis vobleris geriau už kitus sudirba tada, kai lydekos nėra aktyvios.
TEAM DAIWA MINNOW 90 F/SP
Gali pasirodyti, kad šis „minnow“ klasės vobleris dubliuoja Jib 90. Yra tokio paties ilgio, gaminamas tokių pačių plūdrumo variantų. Tačiau užtenka tik išbandyti šiuos voblerius vandenyje, ir iš karto tampa aišku, kad daugiau nieko panašaus jie neturi. T.D.Minnow neturi tokio ryškaus savito žaidimo, ir yra orientuotas pirmiausia į traukimą trūkčiojant. Skirtingai nuo gana delikataus Jib 90, T.D.Minnow reikalauja kietesnio trūkčiojimo. Ypatingų skirtumų tarp plaukiančio ir suspenderio modelių darbo nėra, jų skirtumas yra darbiniame gylyje: F dirba maždaug 30 – 40 cm nuo paviršiaus, SP maždaug 60 - 70 cm. Šios voblerio naudojimas aktualus kai žuvys aktyvios ir reaguoja į sąlyginai greitą traukimą, kurį sunku pasiekti su Jib 90. Beje, lydekos geriausiai reaguoja į T.D.Minnow akis. Mano vobleriuose akys buvo „suvalgytos“ dar pirmosios dešimties alkanų plėšrūnių, vienok, tapę „aklais“ vobleriai neprarado savo patrauklumo. Kad vobleris taptų dar patrauklesnis žuvims, verta pakeisti trišakius kabliukus į labiau lengvus Owner ST-36 Nr.8 – jie mažiau varžo masalo judesius.
LUCKY CRAFT FLAT CB SR
Jo pašaukimas – aptikti aktyvią žuvį ir prišaukti jos dėmesį iš didelio atstumo. Voblerį reikėtų parinkti ne tik pagal vandens telkinio ypatybes, bet ir įvertinus žuvų aktyvumą. Pasyvią arba mažai aktyvią lydeką kur kas lengviau „prikalbinti“ siūlant „minnow“ voblerį, o aktyvesnės geriau reaguoja į masalus su platesniu korpusu. Manau, tai susiję su siaurų ir plačių voblerių skirtingu veikimo radiusu. Dėl to, panašios klasės voblerius verta naudoti siekiant aptikti žuvies laikymosi vietas, o „surinkti“ jas jau su „minnow“ tipo masalu. Flat CB SR turi savitą, tiesa nelabai išraiškingą žaidimą. Tačiau tvičinguojant, jo judesiai tampa pastebimi net iš didelio atstumo. Šis vobleris neria ne giliau nei 50 cm, dėl ko yra efektyvus gaudant seklumose.
MEGABASS VISION 95
Šis masalas išoriškai nelabai skiriasi nuo paprastų „minnow“ voblerių, kurių daugybę siūlo kone kiekvienas gamintojas. O ir aukšta Vision 95 kaina neprideda jam populiarumo. Vienok, yra jame užslėptas „perliukas“, darantis jį ypatingai kibiu daugelyje situacijų ir visai nepanašiu į kitus savo klasės voblerius. Vision 95 – tvičinginis masalas, turintis savitą žaidimą, pasireiškiantį smulkiais, bet intensyviais virpesiais, kurie pasiekiami dėl ypatingo masalo subalansavimo. Dėl jo, Vision 95 tvičinguojant, pauzės po trūktelėjimo metu, sugeba iš inercijos padaryti penkis – šešis virptelėjimus, panašiai kaip laisvai sklendžianti vartiklė, tiktai vobleriui tai nutinka jam išliekant tame pačiame gylyje. Būtent ši savybė greičiausiai ir yra lemiamas stimulas plėšrios žuvies atakai. Teisingiausias bus masalo traukimas trumpais trūktelėjimais, tarp kurių reikėtų išlaikyti 1,5 – 2 sekundžių pauzę. Būtent tiek laiko trunka masalo virpesiai po eilinio trūktelėjimo.
MEGABASS VISION 100 F
Nepaisant panašių pavadinimų, Vision 95 ir Vision 100 – absoliučiai skirtingi, nepanašūs vienas į kitą masalai. Vision 100 – tai „shad“ ir „minnow“ klasių vobleris – hibridas, o Vision 95 – tipinis „minnow“. Vision 100 išorė šiek tiek paslaptinga: liežuvėlis padarytas iš stiklotekstolito, o netoli uodeginės dalies voblerio apačioje padarytas plastikinis pelekas. Kam skirtas visas šitas „tiuningas“, lieka neaišku, juolab kad minėtas pelekas nulūžta jau po pirmosios dešimties lydekų, o be jo voblerio darbas nepablogėja. Norint kad Vision 100 dirbtų optimaliai, reikia parinkti teisingą trūkčiojimų intensyvumą, kuomet vobleris pradės vartytis nuo šono ant šono, periodiškai pasisukdamas daugiau kaip 90 laipsnių kampu nuo savo ašies. Nors, kaip man pasirodė, labiausiai kibus žaidimas gaunasi kai Vision 100 ne makaluojasi į skirtingas puses, kaip kad elgiasi dauguma voblerių tvičinguojant, o pasisuka statmenai savo ašiai ir po kiekvieno trūktelėjimo vėl grįžta į tą pačią padėtį. Kad išgauti tokius judesius, voblerio trūktelėjimai turi būti gana staigūs, bet tuo pat metu maksimaliai trumpi. Vision 100 – gana stambus masalas, todėl tam, kad būtų patogu juo gaudyti, reikalingas pakankamai kietas meškerykotis. Vision 100 pasižymi dideliu plūdrumu, ir tą galima išnaudoti, prilaikant jo panirimą traukimo metu. Traukiant greitai, su trumpomis pauzėmis tarp trūktelėjimų, vobleris pasieks maksimalų gylį, o traukiant lėtai, su ilgesnėmis pauzėmis, vobleris plauks paviršiniame sluoksnyje. Pagrindinė Vision 100 paskirtis – patraukti ganėtinai aktyvios plėšrūnės dėmesį. Dėl greito iškilimo į paviršių, voblerį patogu naudoti tose vietose, kur žolės auga netolygiai: vietomis siekia patį vandens paviršių, vietomis driekiasi kaip kilimas 1 m ar didesniame gylyje.
MEGABASS STEP CAT
Tai nedidelis, negiliai neriantis vobleris, skirtas konkrečių „taškų“ patikrinimui. Jo funkcija labai svarbi ir atsakinga – „valymas“. Kuomet lydeka, atakavusi bet kokį kitą masalą, nepasikirto arba pajutusi kabliukus išspjovė masalą, aš pasiūlau jai Step Cat. Savo žaidimu jis sugeba priversti žuvį jį atakuoti. Be to, Step Cat puikiai tinka ir tokioms vietoms, kuriose tiksliai žinoma kad yra plėšrūnių, bet pritraukti jų dėmesį niekaip nepavyksta. Paprastai tai yra vandenžolių „sienos“ pakraščiai, įvairūs „langai“ žolėse ir t.t. Mažas masalo dydis neglumina net stambios plėšrūnės, todėl žvejo gluminti irgi neturėtų. Step Cat traukimas – įprastas lengvas lėtas tvičingas. Taip traukiant vobleris aktyviai juda į šonus, ir šie judesiai labai tikroviškai imituoja paliegusią žuvelę. Jei žuvys neaktyvios, tarp trūktelėjimų reikėtų išlaikyti 2-3 sekundžių pauzes. Šios pauzės įtikina plėšrūnę kad jos puolimas bus rezultatyvus, juk auka bejėgė, o tai reiškia, kad nesugebės išsisukti. Seklumose gaudant šiuo vobleriu puikiai kimba ešeriai. Kada aš gaudau lydekas Step Cat vobleriu, ešerių kiekis laimikyje žymiai padidėja, lyginant su dauguma kitų lydekinių voblerių.
ZIP BAITS RIGGE 70/90 F/S
Šiam vobleriui ypatingo pristatymo nebereikia. Jis priskiriamas minnow klasei ir paprastai gaminamas dviejų versijų: skęstantis ir plaukiantis. Rigge 70 ir 90, nepaisant identiškos formos, vis dėlto skiriasi savo judesiais ir traukimo ypatumais. Septyniasdešimtukui gerai tinka lengvas tvičingas, su trumpais trūktelėjimais. Šiuo atveju masalas aktyviai švytuoja ir tampa viliojančiu grobiu. Devyniasdešimtukui reikia kur kas stipresnių trūktelėjimų, bet nepaisant to, jo žaidimas yra ne toks išraiškingas, nors kai kuriais momentais toks žaidimas būna labai pageidaujamas. Skęstančio arba plaukiančio modelio pasirinkimo klausimas aktualus konkrečiam vandens telkiniui, priklausomai nuo jo tipo ir gylio. Plaukiantis geriausiai dirba „varlynukuose“, kur gylis neviršija 1 m ir yra daug vandens augmenijos. Skęstantis puikiai save pateisina srovėje ir labai gerai tinka gaudant salačius ar besibūriuojančius ešerius.
KEISON TRICOROLL 83 F/SP
Pagal formą ir elgesį traukimo metu, šis vobleris labai primena Rigge šeimos voblerius, tačiau gaminamas kitokio dydžio ir teisėtai užima tarpinę vietą tarp Rigge 70 ir 90. Plaukiančiuoju masalu aš sėkmingai gaudau lydekas upių deltose. Traukimas – lengvas tvičingas su neilgomis pauzėmis. Apie suspenderį pakalbėsiu išsamiau, nes jį man teko išbandyti įvairiuose vandens telkiniuose. Pirmiausia į šį masalą atkreipiau dėmesį ruošdamas „kovinį masalų komplektą“ basų gaudymo varžyboms, o šis vobleris mano pasąmonėje asocijavosi su basu gaudymu ties pakrantės šlaitais. Prieš iškeliaujant į šiltuosius kraštus, patekau į vieną Priemaskvės tvenkinį kur išbandžiau šį masalą seklumose, gaudydamas tarp iš vandens kyšančių kelmų. Nepaisant nedidelio atstumo nuo sostinės, žūklė gavosi „pietietiškai“ efektyvi ir rezultatyvi: pagavau virš dešimties lydekų ir netgi vieną starkį. Kaip vėliau paaiškėjo, visame telkinyje tą dieną be mūsų niekas nieko doro nepagavo. Kiek vėliau ir basai patvirtino šio voblerio efektyvumą, tačiau, kaip bebūtų gaila, tas pirmasis mano Keison Tricoroll 83 SP pasiliko pietų šalyje „mirtinai“ įstrigęs kliuvinyje.
O.S.P. ASURA 92,5 F/SP
Šio voblerio konstrukcijoje realizuoti nestandartiniai sprendimai: būdamas nedidelio dydžio jis apginkluotas trimis trišakiais, o skirtumas tarp suspenderio ir plaukiančio modelio, nors ir identiškų matmenų, labai ženklus ir pasireiškia tiek nėrimo gyliu tiek ir judesiais. Plaukiantis modelis labai gerai dirba seklumose, kur laisvo nuo žolių vandens sluoksnis neviršija 10 cm. Šią savybę įtakoja ypatingas voblerio plūdrumas. Jį traukti reikia gana aktyviai, trumpais staigiais trūktelėjimais, periodiškai išlaikant neilgas pauzes. Suspenderiui reikia daugiau erdvės vandenyje – kad gerai dirbtų, jam reikia bent 40-50 cm švaraus vandens sluoksnio, bet jis ir yra skirtas traukiant patikrinti šiek tiek gilesnius vandens sluoksnius. Suspenderio darbas labai skiriasi, jo mostai kur kas platesni, reikalauja dar trumpesnių trūktelėjimų. Šį reiškinį lemia konstrukciniai ypatumai: priekinėje voblerio dalyje, tiek suspenderio, tiek ir plaukiančios versijos, yra nedidelė kapsulė. Joje, suspender tipo modelyje yra metalinis šratas, pasunkinantis voblerio priekinę dalį kad pasiekti neutralų plūdrumą, o plaukiančiame modelyje ši kapsulė tuščia, ir užtikrina vobleriui didesnį plūdrumą. Dėl to, suspenderio svorio centras yra išimtinai voblerio priekinėje dalyje, o plaukiančiajame modelyje – 8 mm arčiau uodegos. Šis skirtumas ir daro abiejų modelių žaidimą skirtingu.
O.S.P. RUDRA ASURA 130 F/SP
Rimtas vobleris, skirtas trofėjiniams laimikiams. Bet tai nereiškia, kad jis skirtas tik žūklei plačiose upėse ar galinguose ežeruose. Šalia mano namų yra karjeras, kurio lydekos mane jau seniai pažįsta iš veido. Kuomet aš pirmą kartą pasiūliau vietinėms karjero gyventojoms susipažinti su Rudra, lydekos sureagavo entuziastingai – trys dvikilograminės lydekos per vieną žvejybą nutryptame vandens telkinyje – rezultatas stebėtinas. Plaukiantis Rudra modelis yra 17 g svorio ir yra labai plūdrus. Darbinis gylis priklauso nuo traukimo greičio ir trūkčiojimų intensyvumo, ir svyruoja nuo 20 cm iki 1 m. Suspenderis yra tokių pačių gabaritų, bet 3 gramais sunkesnis. Jo darbinis gylis šiek tiek didesnis – 0,6-1,8 m. Kaip ir Asura 92 modelyje, Rudra plaukiančios ir suspender tipo versijos skirtumus nulemia viduje esantis metalinis šratukas. Tačiau šių voblerio variantų skirtumai nėra tokie žymūs. Abejoms modifikacijoms reikalingi pakankamai galingi įrankiai: spiningas, kurio testas iki 28-35 g, ritės 3500 – 4000 dydžio ir 18-20 lb valas.
MEGABASS X-70 SP
Dar vienas minnow tipo vobleris, skirtas konkrečių taškų tikrinimui. Jo paskirtis – „surinkti‘ lydekas, išdavusias savo buvimo vietą. Ypač efektyviai tai gaunasi pagal klasikinę schemą, kada lydeką iš slėptuvės išvilioji crank tipo masalu, o „damuši“ minnow tipo vobleriu. X-70 modelio savybės užmetant yra ne kokios. Norint jį užmesti nors kiek tolėliau, be maksimalių pastangų dar reikia ir sėkmės, kad X-70 skristų tiesiai, nesivartydamas ore. Tačiau, ne kokias aerodinamines savybes kompensuoja puikus voblerios žaidimas tvičinguojant. Dėka mažo dydžio ir priekinio išcentravimo, vobleris juda ypatingais judesiais, į kuriuos noriai atsiliepia bet kokia plėšrūnė. X-70 yra lengvai valdomas traukimo metu. Kad jis pradėtų dirbti, kaip to reikalauja tvičingo technika, tereikia daryti lengvus trumpus trūktelėjimus. Jo darbinis gylis yra 0,3-0,6 m. Pagal mano maskviečių kolegų atsiliepimus, vobleris X-70 puikia vilioja žuvis nedidelėse upėse, patiriančiose stiprų žvejų spaudimą, kur žuvys įvairius masalus pažįsta ne blogiau už profesionalų spiningautoją.
TIEMCO SUMARI 70
Būtent šį voblerį galiu apibūdinti kaip universaliausią iš visos mano turimos kolekcijos. Sumari 70 yra puikus masalas tvičinguojant stovinčiame vandenyje, bet nepraranda savo savybių net pačioje stipriausioje srovėje. Jis atsakančiai dirba tiek lengvai tvičinguojant, tiek ir agresyviai trūkčiojant dideliu greičiu traukiamą masalą. Šis vobleris gaminamas trimis plūdrumo variantais: plaukiantis, suspenderis ir skęstantis. Šių masalų naudojimo ypatumai panašūs kaip ir Rigge 70: plaukiantis gerai tinka „varlynukuose“ ir negiliose kūdrose, skęstantis skirtas besibūriuojantiems ešeriams, šapalams ir salačiams, o suspenderis puikiai pasiteisina ir vienu ir kitu atveju.
JACKALL BABY GIRON
Nepaisant to, kad šis modelis atsirado neseniai, jis jau spėjo tapti labai populiarus. Kaip ir Step Cat, šis vobleris geriau atsiskleidžia tikrinant konkrečius taškus. Bet Baby Giron pasižymi visiškai kitokiomis charakteristikomis. Tai lėtai skęstantis dviejų dalių vobleris, be liežuvėlio, turintis labai aukštą ir siaurą korpusą. Tai, kad nėra liežuvėlio, visiškai neįtakoja masalo savito žaismo. Tolygiai traukiamo Baby Giron judesiai labai platūs ir pakankamai tankūs. Tai pasiekiama dėl gerai apskaičiuoto voblerio subalansavimo, kuris tvičinguojant suteikia vobleriui labai specifinius judesius. Visų šių savybių rinkinys daro Baby Giron universaliu pagal panaudojimo galimybes: jis gerai dirba ir 1-1,5 m gylyje, ir stipriai žolėmis užžėlusiose seklumose. Tai kad nėra liežuvėlio, suteikia masalui pranašumą žūklaujant tankiuose vandenžolių sąžalynuose.
JACKALL GIRON
Tai yra aukščiau aprašyto voblerio „vyresnysis brolis“. Jis turi tokią pačią formą, bet labai skirtingus gabaritus. Giron masė yra 22,5 g, bet skęsta jis taip pat lėtai kaip ir Baby Giron. Nors šiuo vobleriu gaudau jau du metus, taip ir nesugebėjau suprasti, kokiam žuvų aktyvumui esant jį geriausia naudoti. Būna, kad žuvys labai pasyvios, bet palei nosį plaukiančio Giron nepraleidžia. Prieš porą metų, Saratove vykusiame Rusijos čempionate bandžiau išjudinti žolėse tūnančias lydekas. Žuvys aktyviai, net iššokdamos į paviršių, vaikėsi mailių, bet visos mano pastangos ir juvelyriškas gudriausių masalų pravedimas buvo bevaisiai. Kai iki finišo laiko liko tik šiek tiek daugiau nei dvi valandos, o mano laimikis nesiekė nė kilogramo, nusprendžiau išmėginti Giron. Pasirinkęs ganėtinai didelį traukimo greitį su dažnais trūkčiojimais, ėmiau mėtyti į tas vietas, kur prieš tai nieko nepagavau. Beveik iš karto voblerį sugriebė kilograminis lydekiokas. Po jo – dar vienas, po to iš karto sekė du stambūs ešeriai, ir pabaigai – trečiasis, itin įmitęs. Sakyti, kad pataikiau į masinį žuvų maitinimąsi, kažkaip negaliu, nes daugiau niekam tuo metu žuvis nekibo.
Būna ir atvirkščiai: atrodo kibimas neblogas, visi aktyvūs masalai dirba puikiai, o štai Giron niekaip nesugeba suvilioti lydekos. Šią keistenybę akcentuoja daugelis iš pažįstančių šiuos masalus. Dėl to, jo naudojimo aktualumą reikia nustatyti kiekvienu atveju atskirai, pagal konkrečią situaciją.