Na ką gi šendien vėl atsirado galimybė pamirkyti spiningus vandenyje,tad islėkėm anksti su tikslu,gal būt? pavyks? sugauti šapalą..
Deje "pradrožę vandenėlį pamatėme kad šapalų kažkaip tai nėra,bet va kolegai Andriui buvo labai rimtas šapalo kibimas,ir ne bet kokio o tikro "tėtuko"... deje deje ...
Štai nuotraukoje puikiai matosi tas kulminacinis momentas kai šalalas atsikrato....
..Na o man tikintis sugauti plačiaburnį pradėjo kabinėtis va štai tokie sutvėrimai.
Visas žuvis čia pat išdarinėję,pasikepėm ir suvalgėm
(juokauju) viskas grįžo atgal į vandenuką.
Atsibodo laukti ir nesulaukti šapalų,nusprendėm pereiti prie Nano-džigo,tad išsitraukėme reikiamus tam įrankius,avižėles ir pirmyn virpinti XUL spiningiukų.
Išsitraukiau savo kitatautę meilę,Japonę,kuri pasirodė labai puiki tam reikalui...
Ir štai pavyko išvirpinti su vos 1gr. sveriančia avižėle štai tokį akiplėšą.
Po kelių akimirkų sekė dar keletas keistų smūgių,taip taip smūgių,kurie ant tokių įrankių jaučiasi taip pat kaip ir ant normalaus spiningo lydekos smūgis.Smūgis,dar vienas ir štai kas juos padarė,ogi "baltos žuvies atakos,ko aš visai nesupratau kad šitaip gali atakuoti būtent "plėšrūnė" kuoja...
Žodžiu Japoškė atsirišo,ir pradėjo dar daugiau patikti ją laikyti rankose...