Pirmoji sterkų reproduktorių žūklė Rusnės specialistams užminė mįslę

 

Įspūdingo dydžio traukiamą tinklą su akmeniniais gramzdinimo svarmenimis užmetę, Rusnės žuvivaisos specialistai nesitikėjo, jog pirmoji sterkų reproduktorių žūklė Skirvytėje bus tokia nesėkminga. Pakliuvo tik dešimtadalis planuoto kiekio žuvų. 
“Pats laikas į cecho baseinus suleisti nemažiau dviejų šimtų nerštui subrendusių sterkų, bet pagavome tinkamus tik du. Nežinia, kur plaukioja šios žuvys, bet jų pagrindiniame migracijos kelyje iš Kuršių marių į nerštavietes Nemuno aukštupy pasirodė tik vienetai. Dabar tykosime kaip sargybiniai – kad tik nepraleistume intensyvaus ir palyginti trumpo sterkų judėjimo laiko tarpsnio, kad tik spėtume pagauti tiek, kiek būtina žuvivaisos programos vykdymui”, – penktadienį lrytas.lt sakė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vedėjas Stasys Aleksandravičius. 
Gal sterkus baigia išgaudyti Lietuvos ir Rusijos žvejai mėgėjai ir verslo įmonės? Pastarosios kasmet gauna bendrą kelių šimtų tonų šių žuvų sugavimo limitą. Gamtosaugininkai sako, kad sterkų populiacijos mažėjimo nėra, pastaraisiais metais limitus net didino, bet gal kontrolė nepakankama? 
“Nedarau jokių išvadų po pirmos menkos sterkų žūklės, turiu vilčių kitą savaitę 200 vienetų ne mažiau kaip 2 kg svorio sterkų pagauti. Nes Rusnės poskyrio kolektyvas – 12 žmonių – sterkų žuvivaisos programą turi nemažą – iš viso išauginti 4,3 mln. lervučių. Džiugu, kad pirmą kartą Rusnėje paauginto sterkų mailiaus – iš viso 720 tūkst. vienetų – šiemet gegužės mėnesį bus paleista ir į Kuršių marių baseiną”, – sako S.Aleksandravičius. 
Tai bus jau ne pirmoji įžuvinimo operacija šį pavasarį. Rusnės žuvivaisos specialistai jau sėkmingai baigė anksti pavasarį prasidėjusius dviejų žuvų rūšių – vėgėlių ir šlakių – mailiaus auginimo ciklus ir įvykdė dvi valstybines užduotis. Iš 57 vėgėlių reproduktorių , kuriuos darbininkai Nemuno deltoje sugaudė, o specialistai išnaršino, užaugino 2,7 mln. vienetų šios rūšies žuvyčių. Iki balandžio antros pusės vėgėlių jaunikliai išvežioti po visą Lietuvą – nuo Drūkšto ežero iki Alytaus ir toliau. O vėgėlių reproduktoriai, atidavę medžiagą gyvybės užuomazgoms, buvo paleisti atgal į upes. 
“Neseniai baigėsi ir šlakių mailiaus sėja. Jų teko Šyšai ir Šiušiui, kuris teka pro vyndario Česlovo sodybą Švėkšnos seniūnijoje. Iš viso paleista 11,5 tūkst. vienetų”, – sako S.Aleksandravičius. 
Pasak jo, darbymetis po dabar prasidėjusio sterkų mailiaus auginimo ciklo liks ceche vis tiek įtemptas. Iki birželio pabaigos – liepos vidurio reikia išauginti 0,6 mln. vienetų lynų pamariui ir 1 mln. lervučių, kurias išgabens į Ignaliną. Rudeniop Vakarų Lietuvos upėse bus paleista Rusnės žuvivaisos linijoje išaugintų šamų mažyliai, iš viso – 10 tūkst. vienetų. “Po to linijas dezinfekuosime ir ruošimės naujam reproduktorių gaudymo sezonui”, – sako S.Aleksandravičius. 
Žuvivaisos specialistai Dainius Kekys ir Vytautas Kėrys dirba su įkvėpimu. 486 tūkst. litų gauta iš ES fondų, įsigytos sterkų ir šamų auginimo linijos, jų efektyvumas geras. Nestinga laboratorinės įrangos, mailiui gabenti per Lietuvą nupirktas naujas krovininis automobilis. “Ne vegetuojame, o užtikrintai einame pirmyn”, – sako S.Aleksandravičius. 
Pakliuvusias į reproduktorių gaudyklę žuvis vyrai paleido atgal. Itin atsargiai – ūsorių. Retą žuvį prieš porą dienų Atmatoj ties Rusne sumeškeriojo šiaulietis ir nustebino dydžiu net vietinius vyrus – buvo pusmetrinė. Rusniškiai tuo tarpu traukė kuojas.

http://www.lrytas.lt/-13034838771301945826-.htm

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

4 × 3 =