Žiemą žvejams žuvims ir draugas

    Žiema jau įgavo savo tikrą jėgą ir jos aštrius dantukus jaučia visa gyvoji gamta. Daugiau kaip mėnesį trukę šalčiai padengė visus vandens telkinius stora ledo danga, o prognozuojamas trumpas šalčių mažėjimas bus palydėtas gausiu sniegu ir pūgomis. Taigi, mūsų ežerai ir tvenkiniai greitai užsiklos dar ir stora sniego danga. Tikimybė, kad artimiausiu laiku saulės spinduliai nors kiek paglamonės vandenyje esančius augalus yra beveik niekinė. Žodžiu, ateina laikas, kai visas povandeninis pasaulis gyvens tik dėl anksčiau sukauptų deguonies rezervų. Šalta, tamsu ir trošku – štai kaip trumpai galėtume apibūdinti esamą situaciją.     Nors panaši situacija nėra kažkokia ypatinga ir labai netikėta ar nauja, tačiau užsitęsus šalčiams ir sniegui ji gali greitai pasidaryti grėsminga. Deguonies rezervas sekliuose nepratakiuose vandens telkiniuose labai greitai gali sumažėti iki kritinės ribos (3 mg/l), dėl ko ekologinės nelaimės – žuvų dusimo – išvengti bus labai ir labai sunku arba ir visai neįmanoma, kadangi dar nėra surasta efektyvių būdų kaip nuo jos gelbėtis. Bet ir visiškai nieko nedaryti – tai ne pati priimtiniausia pozicija. Žinoma, su Gamta daug nepakovosi, tačiau kiekvienas įdėjęs nors trupinėlį pastangų galime šiek tiek padėti, o šimtai tūkstančių “šiek tiek” – tai jau daug. Tas “šiek tiek” būtų labai paprastas: kiekvienas žvejas išgręžia bent po vieną eketę daugiau negu paprastai, na, paprasčiau sakant, nepatingi ir intensyviau paieško laimikio. Jeigu dar eketėles praplatinsime ir įdėsime sausų nendrių ar šiaudų, tai jau visai neblogai. Praeidami pro nendrėmis “pažymėtas” eketes nepatingėkime nendres pamurgdyti. Tai daug pastangų ir laiko neatims, tačiau tuo judesiu sulaužysime leduką, šiek tiek pamaišysime vandenį. Štai gramelis deguonies jau ir ežero vandenyje. Jeigu bežvejojant sušalome ar norisi pajudėti, vietoje trypimo ar šokinėjimo pasiimkime žvejybos dėžę ir pavalykime apie save ledą – štai vandenyje ir šviesiau, o tai dar “kruopelytė” deguonies į bendrą aruodą. 
    Žinoma, iš šių smulkmenų labai didelio efekto tikėtis neverta, tačiau, kaip sakoma, lašas po lašo… O šie lašai gali atitolinti nelaimę kokią dieną ar kitą, ir, žiūrėk, per tą laiką atodrėkį Dievulis padovanos, kartu su juo per daugybę skylučių plūstels šviežio vandens ir bėdos kaip nebuvę. Toks eketėlių darymo ir ledo valymo procesas labai panašus į dirbtinį kvėpavimą: jeigu jo nedarysi kol ateis tikra pagalba, nelaimėlis tikrai žus, padarysi – yra vilties išgyventi. Kol kas žinių apie žuvų dusimo atvejus dar nėra, bet jeigu jau dabar pradėsime po truputį ruoštis, galime sudaryti sąlygas jai mus aplenkti. Priešingu atveju per kelias dienas visas ežeras gali mirti, ir, prasidėjus tikram dusimui, ką nors padaryti net ir naudojant tokias brangias gelbėjimo priemones kaip vandens siurbliai, kompresoriai ar deguonies pūtimas bus žymiai sunkiau. Labai dažnai tokiais atvejais belieka tik kreiptis į regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu leisti kiek įmanoma daugiau žuvų išgaudyti.

2010-02-01 Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyrius, A. Skerniškis
Saltinis gamta.lt

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

19 + 15 =