Dvi ministerijos kariauja dėl žuvų: kas pralaimės?

 Žvejai mėgėjai ir aplinkosaugininkai perspėja, kad svarstomos Žuvininkystės įstatymo pataisos tolygios leidimui verslininkams negailestingai košti Lietuvos vandens telkinius. Dėl to Vyriausybėje vakar lūžo ietys, o šiandien kova persikelia į Seimą. 

Aktualu ir Kauno marioms 

Dvi ministerijos susipliekė, kuri iš jų – Žemės ūkio ar Aplinkos – turėtų skirstyti kvotas vidaus vandenyse žvejojantiems verslininkams. Praėjusią vasarą ši prievolė perėjo Aplinkos ministerijai, tačiau Žemės ūkio ministerija ją norėtų susigrąžinti, ir su kaupu. 

Jei įstatymo pataisos įsigalios, Aplinkos ministerija viena nebegalės nuspręsti, kur verslininkams draudžiama žvejoti. Tokie sprendimai galės būti priimami tik gavus žuvų išteklių tyrimų duomenis ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) palaiminimą. 

“Priėmus tokias įstatymo nuostatas, aplinkos ministras bus įpareigotas leisti verslinę žvejybą visuose vandens telkiniuose, kuriuose žuvų išteklių būklė yra gera”, – konstatavo Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. 

Aplinkos ministerijos specialistai mano, kad tokios įstatymo pataisos gerokai apsunkins galimybę uždrausti verslinę žvejyba vidaus vandenyse, gali tapti prielaida atšaukti draudimą verslininkams žvejoti Kauno mariose. Šiemet jų įžuvinimui skirtas ypatingas dėmesys. 

“Nieko negaliu kaltinti, nes neturiu jokių įrodymų, tačiau kas gali paneigti, kad už tokias įstatymo pataisas pasisakantys politikai turi vienokias ar kitokias sąsajas su verslininkais?” – aistras pakurstė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. 

Vakar vykusiame Vyriausybės posėdyje ŽŪM pasiūlytos įstatymo pataisos po aršios diskusijos atmestos, tačiau jos šiandien vis tiek pasieks Seimą, kuris Vyriausybės nuomonės gali nepaisyti. 

“Viskas spręsis Seime, tačiau liks Prezidentės veto galimybė. Jei reikės, aš į ją kreipsiuosi”, – žadėjo V.Mazuronis. 

Kvotų skirstymas – įtartinas 

V.Mazuronis teigė vakar neišgirdęs jokių rimtų ŽŪM atstovų argumentų. 

“Matau tik tiek, kad tos pataisos leistų sugrąžinti verslinės žvejybos plėtojimą Lietuvoje. O tuo daugelis Lietuvos piliečių nėra suinteresuoti”, – kalbėjo V.Mazuronis. 

Aplinkos ministerija jau senokai deklaruoja, kad verslinė žvejyba vidaus vandenyse – naudos neduodanti atgyvena. Teigiama, kad greičiausiai nemažą dalį laimikio nuslepianti verslinė žuvininkystė šalies biudžetą per metus papildo 60 tūkst. litų, o vien už leidimus žvejoti mėgėjai pakloja daugiau kaip 5 mln. litų. 

ŽŪM atstovai vakar vykusio Vyriausybės posėdžio ir jo rezultatų komentuoti nesutiko. Prieš tai ŽŪM “Kauno dienai” buvo pareiškę, kad Aplinkos ministerija turėtų rūpintis išteklių apsaugojimu ir nekišti nosies į svetimą daržą – kvotų skirstymą. 

“Socialiniu požiūriu ne visai teisinga vienai visuomenės daliai (žvejams mėgėjams – red. past.) suteikti tam tikrą išteklių naudojimo teisę, atimant šią teisę iš kitos visuomenės dalies”, – vinguriavo ministerijos atsakymą ruošę specialistai. 

ŽŪM šiuo metu yra atsakinga už žuvų išteklių naudojimą jūrų vandenyse. Kyla pagrįstų abejonių, ar ji tai daro efektyviai. Žvejybos jūroje kvotų skyrimo tvarką peržiūrėjusi Valstybės kontrolė nustatė, kad jos skirstomos neteisingai, ne visoms žvejoti norinčioms įmonėms sudarytos vienodos sąlygos. Konkurencijos taryba aptiko akivaizdžių Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Neskaidrus kvotų skirstymas tapo vienu argumentų, nulėmusių, kad kvotų skirstymas vidaus vandenyse nuo liepos mėnesio perėjo Aplinkos ministerijai. 

Politikai keičia nuomonę 

ŽŪM siūlomų pataisų autoriai verčiasi per galvą, nes kvotas kitiems metams reikės paskirstyti greičiau, nei prasidės kita Seimo sesija. Vyriausybę sudaro Seimo valdančiosios daugumos atstovai, tad vakar pareikšta Vyriausybės nuomonė turėtų atsispindėti ir šiandieniuose Seimo sprendimuose, tačiau verslinės žvejybos lobistai nesnaudžia. 

Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek Seimo narių pritars ŽŪM siūlomoms pataisoms. Verslininkams naudingas pataisas palaiko ne tik nuo seno jiems prijaučiantys veikėjai. Į verslinės žuvininkystės globėjų būrį perbėgo ir tie, kurie anksčiau deklaravo kitą nuomonę. Pavyzdžiui, daug metų žvejų mėgėjų gretose saviškiu laikytas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas šį rudenį netikėtai pareiškė, kad be verslininkų likusios Kauno marios paskendo chaose. Neva verslininkų nebeprižiūrimame vandens telkinyje ėmė vešėti brakonieriavimas. Tuo metu aplinkosaugininkų pateikiami skaičiai byloja ką kita – brakonieriavimo atvejų sparčiai mažėja.

Verslinę žvejybą palaikančiame Seimo Kaimo reikalų komitete darbuojasi Kazimieras Starkevičius. Jis prieš keletą metų kabino sau medalius už tai, kad buvo apribota verslinė žvejyba Kauno mariose. Tiesa, parlamentaras “Kauno dienai” teigė, kad Kauno marių klausimu vis dar esantis žvejų mėgėjų pusėje, tačiau jo pozicija nebuvo kategoriška. 

“Matau labai daug politikavimo, o ūkinių sprendimų nėra. Manau, kad Kauno mariose verslininkai kol kas neturėtų žvejoti, o vėliau reikėtų paklausti, ką mokslininkai apie tai pasakytų”, – kalbėjo K.Starkevičius. 

Verslininkams baudos mažėja 

Regis, lobistai jau seniai rado kelią, kaip prieiti prie žvejybos verslui naudingas įstatymų pataisas galinčių pateikti asmenų. Tuo metu, kai Lietuvoje fiksuojami vis nauji žvejams mėgėjams skiriamų baudų rekordai, verslininkams baudos mažinamos. 

Prieš pusę metų Seimas dešimt kartų sumažino administracinę atsakomybę už verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų šiurkščius pažeidimus. Maksimali bauda sumažėjo nuo 10 iki 1 tūkst. litų. 

Gali būti, kad netrukus verslininkams žvejams numatytos sankcijos dar labiau sumenks. Siūloma, kad šiurkščiu žvejybos pažeidimu laikomas sugautų žuvų kiekio neįrašymas į žurnalą tokiu būtų laikomas tik tada, kai verslininkai įklius trečią kartą. Kitaip tariant, vagis vagimi bus laikomas tik po to, kai jis apsivogs trečią kartą. Maža to, verslininkui skiriama bauda gali nebepriklausyti nuo neteisėtai sugautos žuvų kiekio. Jei svarstomos pataisos įsigalios, verslininkai mokės tik simbolinę baudą – 50 litų. Net ir tuo atveju, jei neteisėtai sugautos žuvys nebetilps ant denio. 

Susirūpino ir mokslininkai 

ŽŪM pareiškimas, kad visi su žvejyba vidaus vandenyse susiję klausimai turi būti derinami su mokslininkais, pastaruosius nustebino. Jie teigia, kad šiuo metu jų nuomonės paisoma retai. 
“Daug metų prie Žemės ūkio ministerijos veikė patariamąjį balsą turėjusi mokslo taryba. Dabar per pusantrų metų nė karto nesurengtas jos posėdis”, – pastebėjo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslų daktaras Egidijus Bukelskis. Jis ir dar trys mokslų daktarai – Vytautas Kesminas, Rimantas Repečka ir Šarūnas Toliušis – kreipėsi į žemės ūkio ministrą Virgilijų Jukną ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Saulių Bucevičių, prašydami suvaldyti netvarką, kuri pražudys jūrinės žuvininkystės verslo sektorių. Pasak mokslininkų, žuvų ištekliai Baltijos jūroje yra nusiaubti, o valdininkų priimami sprendimai naudingi tik kai kurioms įmonėms. 

“Puodus lipdo žmonės, kurie neturi supratimo apie molį”, – žuvininkystės sektorių kuruojančius valdininkus pliekė Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Š.Toliušis. 
E.Bukelskis aiškino, kad ne visada valstybinės investicijos suinteresuotos kreiptis į mokslininkus, nes jų pateikti rezultatai gali nesutapti su tais, kurių pageidauja tarnautojai. 

“Kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Ekspertai turėtų būti nepriklausomi”, – pastebėjo E.Bukelskis. 

Pataisos – vienai bendrovei? 

Mokslininkų kvartetas pratrūko įvertinęs Žuvininkystės įstatymo pataisas dėl žvejybos jūroje. Planuojama padidinti leistiną jūroje žvejojančių laivų galią. Ši pataisa būtų naudinga tik vienai įmonei – “Banginis”. Ji vienintelė turi du galingus laivus, kurie šiuo metu neįtelpa į galios rėmus. 

“Banginiui” sudarytomis išskirtinėmis sąlygomis šį rudenį susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba. Su žiniasklaida kalbėti sutikęs žvejybos bendrovės “Spika” savininkas Gintaras Gylys pasakojo, kad daugelis žvejybos įmonių nepriprašo, kad žuvų sugavimo kvotas skirstanti komisija leistų sugauti daugiau šprotų ir strimelių. “Banginis” gauna net 78 proc. šių žuvų sugavimo kvotų. Jų visų bendrovė neišnaudoja ir derasi su danais, norėdami jas iškeisti. 

Paaiškėjo, kad “Banginio” sugautų žuvų kiekiai – komercinė paslaptis, kuri negali būti atskleista viešai. Visi skaičiai ir sumos paaiškėjo tik po to, kai “Banginio” konkurentai kreipėsi į teismą. 

Siekia grįžti į marias 

Verslininkų bandymai sugrįžti į Kauno marias nieko nenustebino. Apie tai jau garsiai kalbėta prieš metus, kai verslinė žvejyba mariose dar nebuvo uždrausta. Praėjusį dešimtmetį vis mažiau žuvų pradėję pagauti verslininkai susigundė valstybės siūlomomis kompensacijomis už pasitraukimą iš verslo. Trims tinklus pridavusioms įmonėms iš Europos žuvininkystės fondo ir valstybės Lietuvos biudžeto buvo išmokėta beveik 1,25 mln. litų. Tačiau dar trys versline žvejyba mariose užsiimančios įmonės – “Arborator”, “Vidora” ir “Kamesta” – nė nepasivargino patekti paraiškų dėl kompensacijų. Jos atsisakė pinigų už tai, kad nedarytų to, ko nuo šių metų vis tiek negali daryti. 

Verslininkai išsisukinėjo sakydami, kad gauti kompensaciją užtrunka pernelyg daug laiko ir pastangų, tačiau vėliau patys pripažino besiviliantys, kad kada nors išauš ta, diena, kai į marias bus galima vėl užmesti tinklus. 

http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/dvi-ministerijos
-kariauja-del-zuvu-606347
 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

11 + two =