L. Jonauskas. Jūsų kaimynas brakonierius? 5 žingsniai, kaip jį nugalėti http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/l-jonauskas-jusu-kaimynas-brakonierius-5-zingsniai-kaip-ji-nugaleti.d?id=67750782#ixzz3XsPyA7mX

 Linas Jonauskas, aplinkos viceministras,

www.DELFI.lt
2015 m. balandžio 20 d. 11:24


Pavasarį palikuonių susilaukia elniai, stirnos, kiškiai, bebrai ir kiti gyvūnai, neršia žuvys – lydekos, karšiai, kuojos, ešeriai. Šiuo metu yra būtina kuo mažiau trikdyti gamtą, tačiau visada atsiranda piktavalių, kuriems knieti neteisėtais būdais ir priemonėmis pasipelnyti iš bundančios gamtos. Mes juos vadiname brakonieriais.
Žvejybos ir medžioklės taisyklėmis siekiama tausojančiai reguliuoti gyvūnijos išteklių naudojimą, todėl pavasario metu galioja griežti apribojimai tiek žūklėje, tiek medžioklėje. Galioja besąlygiški draudimai medžioti briedžius, tauriuosius elnius, danielius, stirnas, vilkus, bebrus ir kitus gyvūnus, tam tikru metu žvejoti lydekas, sterkus, salačius, kiršlius, karšius, gaudyti siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius. Tačiau gamtos priešai, visiškai nepaiso šių draudimų ir pačiomis išmaniausiomis (ir nebūtinai) priemonėmis bando uždirbti vieną kitą eurą ar paįvairinti savo mitybos racioną nelegalia žvėriena ar žuvimi.
 

Susiję straipsniai:

Brakonieriaus portretą nupiešti taip, jog jį lengvai būtų galima atpažinti pamiškėje ar paežerėje matyt neįmanoma. Brakonieriauja tiek turtingi, tiek vargšai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu ir be jo, senjorai ir jaunuoliai. Sąmoningai išskiriu vyrus, nes medžioklėje moterys, kiek pamenu, „sužibėjo“ tik kartą, nepaisiusios medžioklės taisyklių ir vienos medžioklės metu šaudžiusios kone į visus paukščius iš eilės. Tačiau lytis čia nesvarbi, nes visus brakonierius sieja trauka pasipelnyti. 
Jei pastebėjote žmogų su žeberklu braidžiojantį pakrantėmis, statantį tinklą, nešinu kilpomis pamiškėje ar nakties metu švytuojantį iš pravažiuojančio automobilio į pamiškes bei palaukes, didelė tikimybė, kad tai– brakonierius.
2013 m. pradžioje, buvo padidintos žalos už neteisėtai sumedžiotą briedį, taurųjį elnią ir danielių: nuo 1750 iki 17 500 tuomet dar litų. Už šių žinduolių patelę ar jauniklį – nuo 1050 iki 10 500 litų. Už nelegaliai nušautą šerną ir stirną teks pakloti 5000 litų (buvo 500), šių žvėrių jauniklius – 3000 litų (buvo 300). Dešimt kartų padidinti įkainiai už neteisėtai sumedžiotą vilką (iki 3000 litų), barsuką (iki 3000 litų), bebrą ir pilkąjį kiškį (iki 1000 litų).
Dešimt kartų padidėjo įkainiai už itin vertingas žuvis – lašišas ir šlakius. Skaičiuojant žalą už tokią neteisėtai sugautą žuvį, ji įkainota nebe 200 litų, o 2000 litų. Žalos įkainiai už neteisėtai sugautą aštriašnipį eršketą, šamą, ungurį ar skersnukį padidinti penkis kartus. Brakonierius už tokią žuvį turi atlyginti jau nebe 200 Lt, o 1000 Lt žalą. Penkis kartus brangiau įkainotas ir neteisėtai sugautas kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ūsorius, vėgėlė. Įkainis už tokią žuvį padidintas nuo 100 Lt iki 500 litų. Taip pat penkis kartus didesnis ieškinys yra teikiamas ir už neteisėtai sugautą baltąjį amūrą, karpį, karšį, lyną, meknę, otą, plačiakaktį, šapalą, žiobrį – nebe 40 Lt, o 200 litų už kiekvieną žuvį. Per spaudos konferenciją, pristatydamas padidintus įkainius žurnalistams sakiau, jog šis žingsnis turėtų skatinti žvejus mėgėjus ir žvejus verslininkus laikytis žvejybos taisyklių, padėti veiksmingiau kovoti su brakonieriavimu. Bet apsirikau. Tai buvo ne šiaip eilinė priemonė, o galiausiai pirmas ir realus žingsnis kovojant su brakonieriais.
Vėliau dar pridėjome laisvos tinklų ir tinklinių įrankių prekybos draudimą Lietuvoje, sutvarkėme mėgėjų žūklės ir medžioklės taisykles, nuo inspektorių pečių nuėmėm didelę naštą nereikalingo „popierizmo“, aprūpinome juos moderniausia naktinio matymo, vaizdo fiksavimo ir kita įranga, įteisinome automobilių konfiskavimą naudojant jį kaip priemonę brakonieriaujant ar juo gabenant neteisėtai sumedžiotą žvėrieną, pirmą kartą Aplinkos ministerijos istorijoje pradėjom didelius valstybinių vandens telkinių įžuvinimo darbus, sustiprinome įžuvinimo ir aplinkosauginę kontrolę, įsteigėme ne tik kiaurą parą veikiančia aplinkosauginę dispečerinę, bet ir užtikrinome, galimybę nedelsiant reaguoti į tokius pažeidimus 24/7, bei krūvą kitų reikšmingų darbų, kurie leido radikaliai sumažinti brakonieriavimo mastą Lietuvoje. Nepaminėjau gal tik tarnybinio aplinkosaugininkų katino…
Kad visos taikomos priemonės duoda rezultatų – akivaizdu. Per pirmus veiklos metus brakonieriavimo atvejų žvejyboje sumažėjo net tris kartus! Brakonierių flotilė sumenko daugiau ne 250 valčių, iš brakonierių konfiskuota daugiau nei 2200 tinklų, Ginklų fondo arsenalas papildytas daugiau nei 50 konfiskuotų šautuvų, iš neteisėtos veiklos išėmėme apie 70 žeberklų, daugiau nei 500 kitų draudžiamų įrankių, į teisėjų rankas perdavėme bylas su 15 konfiskuotinų brakonierių automobilių. Ir visa tai – su neabejingos visuomenės pagalba.
Tolimesnis kovos su gamtos priešais planas jau aiškus. Neabejoju jo veiksmingumu. Tačiau dar geriau jį seksis įgyvendinti, jei sulauksime daugiau pagalbos ir palaikymo iš Lietuvos žmonių. Visoje šioje kovoje svarbiausia žinoti, ką kiekvienas žmogus turi daryti išvydęs pažeidėjus darant nusižengimą gamtai:
PIRMA: savo žodyne pakeiskime žodį „skųsti“ kiek pilietiškesniu – „pranešti“. 

ANTRA: 
nebijokime to daryti, nes anonimiškumas visiškai garantuojamas ir joks pažeidėjas, net jei jis jūsų kaimynas, apie pranešusį asmenį niekada nesužinos. 

TREČIA:
 būkime visos Lietuvos, o ne vien savo kiemo šeimininkai. 

KETVIRTA:
 visais atvejais ir visada apie pažeidimus praneškime. Jokios tolerancijos gamtos žudymui ir naikinimui

PENKTA:
 pastebėję įtartiną veiklą ar asmenis – skambinkite 112.
Gamta jums už tai padėkos.

www.DELFI.lt

http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/l-jonauskas-jusu-kaimynas-brakonierius-5-zingsniai-kaip-ji-nugaleti.d?id=67750782#ixzz3XsQD3qvL

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

one × five =