Valstybė iš nuomininkų atsiima Kauno marias ir Lietuvos upes

Kauno marios žiemą / skaitytojo Evaldo nuotr.
     Sausio 8 dieną Lietuvos vyriausybė patvirtino naują vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašą. Tai reiškia, jog dalis žvejų draugijų ar privačių asmenų, kurie iki šiol nuomojosi vandens telkinius, turės juos grąžinti valstybės žinion.

Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas teigia, jog po šio sprendimo jau šiemet planuojami keli įžuvinimo etapai vandens telkiniuose, kurie iki šiol buvo nuomojami, pavyzdžiui, Kauno mariose. Šiam tikslui bus skirta apie 1 milijoną litų.

Nenuomojamų vandens telkinių sąrašas, palyginus su 2005-ųjų metų variantu sutrumpėjo keliais punktais. Vadinasi, leista nuomoti kelis ežerus ar tvenkinius, kurių nebuvo 2005-ųjų metų sąraše.

Išnuomota dėl reikiamybės apsaugoti

Tačiau pagrindinis pakitimas – nebebus nuomojamos visos Lietuvos upių atkarpos bei Kauno marios. Kauno mariose nuo šių metų sausio pradžios apskritai uždrausta verslinė žvejyba, pabrėžiama, kad žuvų išteklių jose nuolat mažėjo.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt priminė, kodėl apskritai Lietuvoje buvo suteikta galimybė išsinuomoti vandens telkinį.

„Anksčiau Lietuvoje nebuvo užtikrinama vandens telkinių kontrolė, nebuvo pakankamai pajėgumų prižiūrėti, kaip tie vandens ištekliai naudojami, gaudyti brakonierius, taip pat nebuvo lėšų įžuvinimui. Susidarius tokiai situacijai nuspręsta kai kuriuos vandens telkinius išnuomoti medžiotojų ir žvejų draugijoms, žvejams mėgėjams ar fiziniams asmenims, – dėstė L. Jonauskas. – Žmogus, išsinuomojęs vandens telkinį, turėjo prižiūrėti žuvų išteklius, kartą per penkerius metus padaryti tyrimą, monitoringą, nustatyti, kiek kokių žuvų tame vandens telkinyje yra. Taip pat turėjo saugoti tą vandens telkinį nuo brakonierių. Idėja buvo ta, kad išnuomojus vandens telkinį, jame bus daugiau žuvų ir nevyks brakonieriavimas. Bet šiandien kuo toliau, tuo labiau valstybė geba rūpintis tais vandens telkiniais ir juos reikia pasiimti dėl tam tikrų dalykų: tai yra vertingi gamtiniai kompleksai ar telkiniai su saugotina biologine įvairove; arba jie yra valstybiniuose rezervatuose; arba yra svarbūs žuvų migracijai, nerštui; arba svarbūs žmonių rekreacijai.“


Žuvų pirmiausia sulauks Kauno marios

Viceministras teigė, jog minėtų vandens telkinių valstybė daugiau nebenuomos, tačiau tai tikrai neapribos žvejybos leidimų išdavimo žvejams mėgėjams. Dar viena gera žinia – nemažos lėšos bus skirtos vandens telkinių įžuvinimui.

„Tiems vandens telkiniams, kurie nėra nuomojami, na, išskyrus upes, ministerijoje jau esame nutarę, kad skirsime lėšų jų įžuvinimui. Juk iš tų lėšų, kurios surenkamos už leidimus žvejoti, dalis pinigų turi būti skiriama ne tik kontrolei, bet ir žuvų išteklių atstatymui. Šiais metais planuojame atlikti įžuvinimo darbų už 1 milijoną litų. Jau netrukus bus paskelbtas pirmasis kokursas, ir, jei viskas gerai, pirmieji įžuvinimo darbai prasidės jau šį pavasarį. Į sąrašą telkinių, kurie bus įžuvinami, tikrai pateks Kauno marios ir kiti dideli vandens telkiniai“, – dėstė artimiausius ministerijos planus L. Jonauskas.

Kas neskaičiuoja savo „avių“?

Viceministras teigia, jog pakeitimai dėl galimybės išsinuomoti vandens telkinius buvo padaryti ne todėl, kad vandens telkinių „nuomininkai“ blogai atliko savo pareigas ar nesirūpino žuvų ištekliais.
„Ne, iš tiesų svarbiausi kriterijai buvo, ar tas vandens telkinys svarbus kaip gamtinis kompleksas, ar jis yra rezervate, ar jis naudingas žuvų migracijai. Regionų aplinkos apsaugos departamentai, miestų ir rajonų savivaldybės bei Gamtos tyrimų centras teikė savo pasiūlymus, kurie vandens telkiniai atitinka minėtus kriterijus. Žinoma, tų vadinamų „nuomininkų“ buvo įvairių – vieni sąžiningai pagal taisykles įžuvina vandens telkinius, saugo juos nuo brakonierių, kiti – ne taip atsakingai žiūri į savo pareigas“, – teigė L. Jonauskas.

Tuos telkinius, kurie ir toliau bus nuomojami, didesnę galimybę išsinuomoti turės būtent iki tol pavyzdingai išsinuomotus ežerus ar tvenkinius prižiūrėję asmenys bei medžiotojų ir žvejų draugijos.
„Jeigu matysime, kad draugija ar asmuo nesirūpina vandens telkiniu, greičiausiai jis bus konkurso būdu išnuomotas kitiems, galbūt tiems, kas pasiūlys didžiausią kainą, galvosime apie kontrolę“, – žadėjo L. Jonauskas.

Jis teigė, jog vandens telkinio nuomininkas kelia įtarimų, jei, pavyzdžiui, kas penkerius metus neatlieka žuvų išteklių monitoringo.

„Čia tas pats, kaip turėti bandą avių ir jų niekuomet nesuskaičiuoti, – lygino Aplinkos viceministras. – Visgi manau, kad prioritetas valstybei būtų pamažu periminėti visus vandens telkinius ir jais rūpintis. Šiandien gamtosaugos inspektoriai visoje Lietuvoje turi pakankamai priemonių brakonierių gaudymui, brakonieriavimo fakto įrodymui. Jie turi ir naujas mašinas, ir priekabas konfiskuotoms valtims, ir patys turi valčių, termovizorių – tiesiog įvairiausios technikos, kuri leidžia efektyviai ir gerai dirbti. Gal dar liko šiek tiek problemų su žmogiškaisiais ištekliais ir tam tikrais teisės aktais, kurie apibrėžia aplinkosaugninkų darbą. Pavyzdžiui, inspektorius, jei jis dirba nuo 8 iki 17, po savo darbo valandų pamatęs brakonieriavimo atvejį negali pats imtis veiksmų, geriausiu atveju gali paskambinti policijai. Jis neturi teisių pažeidėjų sulaikyti. Šias problemas mes žinome ir jas sprendžiame“, – aplinkosaugininkų darbo problemas atskleidė L. Jonauskas.

 

 
 
www.GRYNAS.lt

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/valstybe-is-nuomininku-atsiima-kauno-marias-ir-lietuvos-upes.d?id=60426533#ixzz2Hxp3aqYt

You may also like...

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

9 − eight =