Slider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider imageSlider image
English Russian Lithuanian
Apie žuvis

Didžiausios Lietuvos lydekos

Lydekos gali užaugti iki 1,5 m ir 40 kg, tačiau dažniausiai sugaunamos 40-60 cm ilgio ir 0,5-3 kg svorio. Europoje žvejų mėgėjų didžiausia lydeka buvo sugauta Vokietijoje ir svėrė 30,5 kg. Oficialiai užregistruota didžiausia Lietuvos lydeka 19,1 kg. Ją Gilučio ežere 1986 metais sugavo alytiškis P. Kublinskas.

Dalintis:

Skaityti daugiau...
 

Pirmoji sterkų reproduktorių žūklė Rusnės specialistams užminė mįslę

 
Įspūdingo dydžio traukiamą tinklą su akmeniniais gramzdinimo svarmenimis užmetę, Rusnės žuvivaisos specialistai nesitikėjo, jog pirmoji sterkų reproduktorių žūklė Skirvytėje bus tokia nesėkminga. Pakliuvo tik dešimtadalis planuoto kiekio žuvų. 

Dalintis:

Skaityti daugiau...
 

Ar žuvys jaučia skausmą?

    Mokslininkai mano, kad žuvys – nepakankamai ištirtos, todėl mūsų žinių bagažas apie šiuos gyvūnus gana ribotas. Šią spragą, Pensilvanijos universiteto biologijos ir žuvininkystės profesorės Victoria'os Braitwhite nuomone, būtina kuo skubiau užpildyti, o vienas svarbiausių klausimų – nustatyti, ar žuvys jaučia skausmą?. 

Dalintis:

Skaityti daugiau...
 

Didelės lydekos, Švyturys 1966 m,

Dalintis:

Skaityti daugiau...
 

Žuvų atmintis gali išlaikyti kelių mėnesių prisiminimus

Izraelio mokslininkai dar kartą paneigė paplitusį mitą, kad žuvų atmintis tesiekia vos kelias sekundes: jie nustatė, kad žuvys gali atsiminti tai, kas įvyko prieš 5 mėnesius.

Jau kiek anksčiau šį mitą sugriovė 15 metų amžiaus Rory Stokes'as, Australijos Mokslo ir Matematikos mokyklos studentas, įrodęs, jog auksinės žuvelės prisimena ne mažiau kaip šešių dienų praieties įvykius

Dalintis:

Skaityti daugiau...
 

Žuvų gyvenimas po ledu

Išspausdinę D. Mikelionio rašinį “Miega žuvys po ledu… Kol kas ramiai” ir žinutes, kad praėjus dar mėnesiui žuvims jau ima trūkti deguonies, kad pradėtas valyti sniegas nuo Širvėnos ledo, sulaukėme Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docento mokslų daktaro Egidijaus Bukelskio laiško. Mokslininkas mano kitaip.

Žiema – sunkus metas

Neįprastai snieguota ir šalta 2009 gruodžio mėnesį prasidėjusi žiema sukaustė mūsų šalies ežerus, tvenkinius. Užšalo ir daugelis upių.  Tik mažesni sraunūs upeliai lieka vieninteliai atviro vandens telkiniai. Žiema tęsiasi jau du mėnesius. Todėl pagrįstai daugelis susirūpinę klausia – kaip sekasi žiemoti po tokiu storu ledo sluoksniu žuvims?

Dalintis:

Skaityti daugiau...
 

Pamąstymai apie stintas

Ne pirmus metus gaudydamas stintas padariau keleta išvadų kuriomis norėčiau pasidalinti. Viskas, ką rašysiu taikyta tada, kai nebuvo masinio kibimo, nes kai stinta "eina", tuomet nebereikia labai ir stengtis, tik spėk traukt... Gal kažkas mane stipriai sukritikuos, gal pritars, bet tiesiog rašau savo asmeninius pastebėjimus ir pamąstymus, kurie tikiuosi kažkam pravers. 

Dalintis:

Skaityti daugiau...
 

Žiemą žvejams žuvims ir draugas

    Žiema jau įgavo savo tikrą jėgą ir jos aštrius dantukus jaučia visa gyvoji gamta. Daugiau kaip mėnesį trukę šalčiai padengė visus vandens telkinius stora ledo danga, o prognozuojamas trumpas šalčių mažėjimas bus palydėtas gausiu sniegu ir pūgomis. Taigi, mūsų ežerai ir tvenkiniai greitai užsiklos dar ir stora sniego danga. Tikimybė, kad artimiausiu laiku saulės spinduliai nors kiek paglamonės vandenyje esančius augalus yra beveik niekinė. Žodžiu, ateina laikas, kai visas povandeninis pasaulis gyvens tik dėl anksčiau sukauptų deguonies rezervų. Šalta, tamsu ir trošku – štai kaip trumpai galėtume apibūdinti esamą situaciją. 

Dalintis:

Skaityti daugiau...
 

Pasmerktasis Baltijos eršketas-gyvasis gamtos paminklas

Eršketo verslinė žvejyba Rytprūsiuose

       Eršketai jau nuo ankstyvųjų amžių buvo išskirtinė žuvis. Be valdovų leidimų ją buvo griežtai draudžiama žvejoti ir naudoti savo reikmėms. 
       Iki XIX a. eršketų žvejyba Baltijoje klestėjo. Šiam tikslui hercogas parduodavęs ar išnuomodavęs teisę gaudyti, supirkinėti ir ruošti eršketus Aistmarėse ir Kuršių mariose. Šia lengvata noriai naudojosi užsienio pirkliai. Pietryčių Baltijoje žinomi trys pagrindiniai eršketų supirkimo ir paruošos punktai: Danzing (Gdanskas), Alt Pillau (Senoji Piluva, Baltijskas) ir Memel (Klaipėda). Užsienio prekybos agentai samdė specialiai šiam tikslui apmokytus atstovus, vadintus Storpachter, Storpartitant. Alt Pillau buvo specialus eršketų paruošos namelis - "storbude". Jame pakaitomis dirbo iš Škotijos atvykę supirkėjai: J.Scarlet, J.Noris ir W.Nesi.

Dalintis:

Skaityti daugiau...
 

Lydekos - gudrios kaip lapės

Olandų mokslininkas Nobelio premijos lauretas Nikas Tinbergenas praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje atliko eksperimentą ir stebėjo lydekos elgesį maitinimosi metu.
Į akvariumą, kuriame gyveno 12 rainių ir 12 trispyglių dyglių, buvo įleista lydeka. Plėšrūnė iš pradžių entuziastingai vaikėsi abiejų rūšių žuveles, tačiau po kelių dienų padėtis pasikeitė. Kelių kontaktų su spyglius pašiaušusiomis dyglėmis pakako, kad lydeka jas paliktų ramybėje. Tik tada, kai buvo sumedžiota paskutinė rainė, atėjo dyglių eilė. Šis eksperimentas rodo, kad lydekos geros mokinės ir gretai išsiaiškina, koks grobis parankesnis.

Dalintis:

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 1 iš 2