Europiniai milijonai – gudruolių tinkluose

   Dar neužmirštas skandalas, kilęs dėl žuvų mailiaus. Tačiau ar ši vadinamoji mailiaus byla neturėjo atitraukti dėmesio nuo tikrųjų žvejybos ryklių, kurie yra nusitaikę į Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos biudžeto milijonus?
  
Šiomis dienomis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė įsakymą padidinti verslinės žvejybos Kuršių mariose įrankių skaičių. Už tai, kad šie įrankiai buvo išimti iš verslo, anksčiau išmokėtos ES kompensacijos.
   Ministras žengė šį žingsnį, kai Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininko pavaduotojas Audrius Endzinas per Vyriausybės valandą Seime pasiteiravo G.Kazlausko, kada jis apsispręs padidinti žvejybos įrankių skaičių Kuršių marių žvejams.
Grasina pranešti Briuseliui

 

 

   14 žuvininkystės ir žvejybos specialistų nusiuntė prezidentei, Seimui, aplinkos bei žemės ūkio ministrams laišką, kuriame rašo, kad pernelyg intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose nesiderina su Europos Tarybos (ET) pastangomis saugoti ES valstybių gamtos išteklius.
   Laiško autoriai praneša apie neskaidrų Europos žuvininkystės fondų lėšų naudojimą Lietuvoje ir įspėja: jei padėtis nesikeis, apie tai bus informuota Europos Komisija.
   62 krašto įmonės ir organizacijos pagal 2007-2013 metų paramos Lietuvos žuvininkystės sektoriui programą yra paprašiusios iš ES fondų ir valstybės biudžeto daugiau kaip 167 mln. litų. Iš ES norima gauti 127 mln. litų, o iš Lietuvos iždo – 39 mln. litų. Jau išmokėta 106,6 mln. litų, iš jų 81 mln. litų – europinės, 25 mln. litų – mūsų šalies biudžeto lėšos.
   ET reglamente dėl Europos žuvininkystės fondo numatyta parama už žvejybos laivų pasitraukimą iš šio verslo.
   Kad būtų galima panaudoti šią kompensaciją, Žuvininkystės departamentui prie Žemės ūkio ministerijos prireikė laivų sąrašo. Atrodytų, nieko sudėtinga – juk mūsų krašte laivus registruoja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Jos pastangomis sukurtas Vidaus vandenų laivų registras. Tačiau Žuvininkystės departamentas sudarė savą žvejybos laivų sąrašą.
   Pasak LŽ pašnekovų, į tokį galima įrašyti ką tik nori: valtis, kuriomis žvejoji, anksčiau žvejojai ir kurias gal tik susapnavai. Rizika, kad apgaulė paaiškės, menka, nes Žuvininkystės departamentas šio dokumento neskelbia.
   Departamento nurodymu laivai, kurių šeimininkai gavo kompensaciją už tai, kad pasitraukė iš žvejybos verslo, išbraukiami iš sąrašo, nes žvejybos priemones, už kurias sumokėta kompensacija, draudžiama grąžinti į žvejybą. Kadangi sąrašo niekas neturi teisės pamatyti, tad ir patikrinti, ar išmoką gavusių įmonių laivai išbraukti, neįmanoma. Be to, pasak žuvininkystės žinovų, Lietuvos teisės aktai nedraudžia žvejoti laivu, neįtrauktu į šį sąrašą.

Užglaistytas skandalas

   Kiek kas norėjo, tiek žvejybos laivų ir įtraukė į tą sąrašą. Jeigu norės, įrašys dar ir gaus išmokas. Buvo kilęs skandaliukas, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), kontroliuojanti europines ir valstybės išmokas, patikrino Kuršių mariose žvejojusių šilutiškių verslininkų – UAB “Omulis” – laivus. Jie bendrovės dokumentuose buvo įvardyti kaip techniškai sutvarkyti. Už tų laivų eliminavimą iš žvejybos verslo ir pertvarkymą turistams plukdyti verslininkai prašė sumokėti beveik 1,3 mln. litų kompensaciją. Tikrintojai pamatė ant kranto jau seniai pūvančias senutėles valtis be variklių, išlaužytais šonais. 
   Patikrinimo medžiaga buvo perduota Klaipėdos prokuratūrai. Tačiau skandalas greitai užglaistytas. NMA, pasiūliusi bendrovei paremontuoti laivelius, išmokėjo “Omulio” prašytą kompensaciją. Bet juk paramos tikslas – žvejybos intensyvumo mažinimas, o ne valčių skylių kaišiojimas.
   Netrukus lietuviškieji ostapai benderiai apsižiūrėjo, kad už laivus didelių europinių pinigų, nors ir labai stengtumeisi, neišspausi, nes mūsų vidaus vandenyse daugiausia žvejojama iš valčių. O kokie gi tai laivai? Todėl į kompensacijų už verslinės žvejybos Kuršių mariose ribojimo formulę buvo įrašyti ne tik laivai vaiduokliai, bet ir žuvų sugavimo bei įrankių kvotos.
   Beliko pasirūpinti, kad iš verslo pasitraukiančių įmonių žvejybos Kuršių mariose kvotos būtų perskirstomos dirbančioms bendrovėms. O “laivų” liks tiek, kiek verslininkams reikia, nesvarbu, kad už jų eliminavimą iš žvejybos verslo jau gautos išmokos. Vien pastaruoju metu iš verslo Kuršių mariose pasitraukė 18 įmonių. Už tai jos gavo daugiau kaip 13 mln. litų išmokų.
   Susitarti, kad nebūtų mažinamas žuvų sugavimo limitas, buvo nesunku. Kuršių marios – Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities telkinys, tad jam nustatomas bendras žuvų sugavimo limitas. Lietuva savo noru nesuinteresuota jo sumažinti (tai jau politika), nes tada padidėtų Rusijai tenkanti dalis. Be to, mūsų kraštui nustatytas pernelyg išpūstas žuvų sugavimo limitas – žvejok, kiek nori, neviršysi. Pavyzdžiui, 2008 metais, kai Kuršių mariose žvejojo 73 įmonės, buvo panaudota tik apie 70 proc. limito.

Specialistai pasipiktinę

   Paskutinė plano dalis – perduoti iš verslo pasitraukiančių įmonių žvejybos įrankių kvotas versle liekančioms bendrovėms, nors tai prieštarauja ET patvirtintoms paramos nuostatoms.
   Tai padaryti sunkiausia, nes tenka įveikti Kuršių marias tyrinėjančių ir kontroliuojančių mokslininkų bei gamtosaugininkų pasipriešinimą. Jie pasipiktinę: sterkų, ešerių, kuojų mariose mažėja, upes pasiekia tik smulkūs žiobriai, kurie gali prasmukti pro siauras žvejų verslininkų tinklų akis. Rekomenduojama žvejybos intensyvumą šiame vandens telkinyje sumažinti bent 1,5-1,7 karto.  
   “Jeigu žuvų sugavimo ir žvejybos įrankių limitai nebus mažinami, iš valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų keletą kartų bus sumokėta už tas pačias žvejybos kvotas ir nepasiekta jokio rezultato. Didinti žvejybos įrankių skaičių Kuršių mariose galima ne anksčiau kaip 2014-aisiais, pasibaigus 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiui ir įvertinus mokslininkų rekomendacijas”, – rašoma minėtame žvejybos ir žuvininkystės specialistų laiške. 
   Siūlymui perduoti iš verslo pasitraukiančių įmonių kvotas liekančioms bendrovėms nepritarė ir Žuvininkystės, Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos.
   Atsižvelgdamas į mokslininkų nuomonę, aplinkos ministras G.Kazlauskas 2009 metais įsakė žvejybos įrankių skaičių sumažinti tiek, kiek jų turėjo iš verslo pasitraukusios įmonės.

Seimo narys pluša

   Tada prabilo Seimo artilerija. Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, vadovaujama šilutiškio A.Endzino, pasiūlė Aplinkos ministerijai dar kartą apsvarstyti žvejybos Kuršių mariose limitus ir patarė – iš verslo pasitraukusių įmonių žuvų sugavimo ir įrankių kvotos turėtų atitekti žvejybos versle liekančioms bendrovėms.
   Aplinkos ministras raštu atsakė nekeisiąs savo įsakymo ir paaiškino kodėl. A.Endzinas kaipmat išsiuntė G.Kazlauskui dar vieną siūlymą padidinti žvejybos įrankių kvotas. Ministras pakartojo – papildomų žvejybos įrankių kvotų Kuršių mariose žvejoti liekančioms įmonėms nebus.
   A.Endzinas vėl išsiuntė raštą su tuo pačiu siūlymu, paskui dar vieną ir dar vieną. Tada aplinkos ministras pakeitė savo poziciją.
   Tačiau vargu ar visi žvejai verslininkai gali tikėtis atkaklaus A.Endzino užtarimo. Jis tarpininkavo tik dviem kraštiečių bendrovėms – “Riepai” ir “Pelonai”. Šių įmonių vadovai priklauso Liberalų sąjūdžiui. A.Endzino pastangomis partijos kolegų turimas žvejybos įrankių skaičius padidėjo iki 12 tinklų.
   A.Endzinas, kuriam dabar 48 metai, gimė ir augo Šilutėje, baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą, specialybė – inžinierius elektrikas. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jis dirbo Šilutės rajono Ašvos tarybiniame ūkyje. Vėliau tapo verslininku, Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininku.
   Šilutiškiai prisimena A.Endzino žmonos Gražinos vardu registruotą žvejybos įmonę, kuri merkė tinklus Kuršių mariose. G.Endzinienė – mokytoja, tad, šilutiškių žodžiais, žvejybai “dirigavo” jos vyras.
   A.Endzinas LŽ neneigė, kad supranta žūklės subtilybes. “Esu žvejojęs kaip verslininkas, todėl apie tai išmanau daugiau negu paprastas Seimo narys”, – gyrėsi parlamentaras. Paklaustas, kaip sekėsi jo šeimos žvejybos įmonei, sukluso: “Tą temą galėtume aptarti atskirai.” Tačiau į kitus klausimus apie tai A.Endzinas neatsakė. 
   Atviresnis parlamentaras tapo pasiteiravus apie jo inicijuotą siūlymą padidinti žvejybos įrankių skaičių. “Kai kurios įmonės pasitraukia iš žvejybos verslo ir gauna už tai kompensacijas. Tačiau žuvų sugavimo kvotos lieka tokios pačios. Tad kodėl negalima leisti likusioms įmonėms naudoti daugiau įrankių?” – svarstė A.Endzinas.
   Priminus, jog tai prieštarauja ET reglamentui, Seimo narys suirzo: “Bet neprieštarauja mūsų žuvininkystės vidaus strategijai.”
   Pernai į viešumą iškilus skandalui dėl UAB “Omulis” laivų ir paaiškėjus, kad šios bendrovės akcininkai liberalai dažnai lankosi pas A.Endziną, jis pareiškė: “Neprotegavau, neproteguoju ir neproteguosiu jokių įmonių. Nesikišau, nesikišu ir nesikišiu į kitų valdžios institucijų darbą skirstant ES paramą.”

Glaudžiasi prie pasienio

 

 

 

   LŽ paprašė kai kurių mokslininkų ir politikų pakomentuoti A.Endzino inicijuotą žvejybos Kuršių mariose intensyvinimą.
   Rusniškis ichtiologas, mokslų daktaras Kazys GAIGALAS: “Padaryta klaida. Nereikėtų didinti tinklų skaičiaus. Kuršių marių žuvų ištekliai katastrofiškos būklės.”
   Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas, ichtiologas Antanas KONTAUTAS: “Kai pastaruoju metu Kuršių mariose sumažėjo žvejojančių įmonių, mažiau naudojama tinklų, žuvų šiek tiek padaugėjo. Jei žvejai tais pačiais tinklais sugauna daugiau žuvų negu anksčiau, kam didinti tinklų skaičių? ET siekia mažinti žuvų išteklių naudojimą, o mūsų gudruoliai, už senus laivus ir įrankius gavę išmokas, vėl grįžta į šį verslą.”
   Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Linas LOŽYS: “Šia istorija turėtų susidomėti specialiosios tarnybos: ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojai jau sumokėjo pinigus, kad žvejybos įrankių skaičius būtų sumažintas, o dabar jis vėl didinamas. Kuršių marių žuvų išteklių tyrimai rodo, jog dominuoja jau tik smulkios žuvys. Neseniai šiuose tyrimuose dalyvavo ir kolegos iš užsienio, jie stebėjosi, kaip čia yra: mažų žuvų yra, o didelės išnykusios. Paaiškinome priežastį – didžiosios lieka verslininkų tinkluose. Rusams priklausanti marių dalis eksploatuojama mažiau, tad mūsų žvejai grūdasi prie sienos – graibo iš Rusijos pusės atplaukiančias žuvis.”
   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas ŠIMĖNAS: “Nepritariu žvejybos įrankių skaičiaus didinimui Kuršių mariose. Mus pasiekia mokslininkų informacija, kad tų įrankių ten ir taip daug, o žuvų mažai. Reikėtų girdėti mokslininkų balsus.”
   Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narys, buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius BRADAUSKAS: “Nereikėjo Audriui to daryti. Kuršių mariose daugybė tiek legalių, tiek nelegalių žvejų. Nebuvo būtinybės didinti žvejybos įrankių skaičių. Jei dabar būčiau aplinkos ministras, atsilaikyčiau prieš tokį siūlymą.”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

four × 2 =