Spiningavimas Lietuvoje

Kadangi pastaruoju metu pasigirdo įvairių nuomonių, kad spiningininkų klubų ir šalies spiningininkų lygos veikla išsisėmė, kad reikia ieškoti naujų jos formų, „Meškeriotojo“ redakcija paprašė neseniai įsikūrusio spiningininkų klubo spiningavimas.lt prezidentą Algirdą JANAVIČIŲ pasidalyti mintimis apie tai, ar yra kur kelti kartelę plėtojant šalyje meškerojimą spiningu ir kokioje situacijoje ši plėtra yra atsidūrusi? 

– Lietuvoje nestinga aukšto lygio spiningininkų, prieš kuriuos galima nukelti kepurę. Kiekvienas jų galėtų knygą parašyti apie savo laimikius. Kelis jų pažįstu, todėl žinau, kad sulaukę 55 ir daugiau metų, jie nedega visuomeninės veiklos idėjomis, o daugiau domisi meškeriojimo procesu. Kita dalis – entuziastai, tarp kurių nestinga spiningavimo fanatikų, esančių per žingsnį nuo meistro kvalifikacijos. Dauguma jų – formalių ir neformalių klubų variklis. Reikia džiaugtis, kad dauguma – jauni vyrai. Likę – prijaučianti masė, susisluoksniuojanti į praktikus ir vadinamuosius „tūsovščikus“, kurie išvykoje pusę laiko žvejoja, kitą pusę – „dalyvauja“. Didžiausia spiningavimo judėjimo, kurio atspindys – Lietuvos spiningininkų klubų masiniai susibūrimai, problema – nesugebėjimas tiksliai apibrėžti, ko kiekvienu konkrečiu atveju susirinkta: rimtai suremti spiningų ir pasivaržyti ar į šventę? Kas Lietuvoje vadinama ,,švente“, žino kiekvienas – tai N litrų alaus ir degtinės, šlaistymasis, kartais – muštynės.

– Ar įmanoma ką nors pakeisti šioje schemoje?

– Pernai visi klubiečiai nusprendėme, kad švęsti jau nebenorime, todėl nutarėme koncentruoti tiek mūsų, kaip organizatorių, tiek dalyvių pastangas į konkretų tikslą – LAIMIKIUS ir nusprendėme rengti vienos dienos varžybas (ne dviejų, kaip Lietuvos spiningautojų lygos (LSL) su naktiniu pagėrimu ir, aišku, nenuspėjamu antros dienos rezultatu) be pertraukų ir pašalinių dalykų. Mes manome, kad keistis yra dėl ko. Spiningavimo lygis Lietuvoje – deramas. Niekuo nuo kitų europiečių nesiskiriame – nei įrankių arsenalu, neturime problemų gauti naujausių masalų, noro ir azarto yra, taigi, pirmyn! Atsisakius neigiamų dalykų, varžybų programą papildžius derama intriga – dideliu priziniu fondu (aišku, mūsų surinktas 3000 Lt prizinis fondas – varganas palyginti su užsieniu, bet vis šis tas), o varžybas rengiant pagal naujo formato taisykles, jos taptų patraukliu ir naujovišku renginiu. Mūsų klubas pabandys tai įgyvendinti. Susidomėjimas mūsų sumanymais gana didelis, tikimės, kad mūsų iniciatyvą palaikys maždaug 40-50 komandų.

– Jūs pabrėžėte, kad daugelio patyrusių spiningininkų amžius – jau nekonkurencingas. Ar tai reiškia, kad juos nurašote? Iš ko jaunimas ims pavyzdį ir mokysis? Klubų aktyvistai – dar per žali atlikti tokį vaidmenį. Ar naujoviškas „formatas“ numato vaidmenį tiems, kurie iki šiol buvo mums autoritetu ir iš kurių sėmėmės meškeriojimo kultūros?

Anaiptol, mes mūsų ,,senolių“ nenurašome. Mes juos labai gerbiame ir jie turi turėti deramą vietą mūsų gretose. Juk mes gi ir mokinomės žvejoti ne iš ko kito, o iš mūsų vyresniųjų kolegų, tėvų ar senelių. O dabar ateina metas, kai mes turime pradeti perdavinėti savo patirtį jaunesniems kolegoms ir vaikams.
– Kol parengėme mūsų klubo įstatus, išanalizavome kitų klubų įstatų turinį. Visuose tuose dokumentuose pasigendame dėmesio vaikams ir nepilnamečiam jaunimui. Todėl savo klubo įstatuose pasistengėme pašalinti visus barjerus, kurie galėtų riboti jaunimo dalyvavimą mūsų klubo veikloje. Na, o kad moksleiviai ir jaunimas sužinotų, jog mes esame ir esame atviri jiems, klubo įstatuose užfiksuota prievolė: atlikti populiarinamąją ir šviečiamąją veiklą tarp vaikų ir jaunimo, taip pat nustatyta, kad jaunesni nei 16 metų asmenys gali įstoti į klubą nemokamai kartu su vienu iš savo tėvų. Tikimės, kad jie įsiklausys ir įsisąmonins teisingos ir teisėtos žūklės principus, kuriuos klubas propaguoja savo veikloje, jog imsis kartu su mumis kaupti ir saugoti informaciją apie praeities ir dabarties meškeriojimo tradicijas, būdus, išteklius, dalyvaus programose, skirtose išsaugoti vertingų rūšių žuvis, bei kitose priemonėse, kurias organizuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija bei aplinkosaugos organizacijos, ir savo pavyzdžiu propaguos taisyklingą meškeriojimo kultūrą, saugos ir gausins laukinę florą ir fauną, ugdys taurų požiūrį į gamtą ir jos išteklius. Tikimės, kad šioje veikloje mums talkins vyresnioji karta.

– Kad tai taptų realiais dalykais, pirmiausia būtina, kad jaunoji karta apie jus išgirstų. Kaip rengiatės propaguoti spiningavimas.lt vardą?

– Idėjų nestinga. Viena jų – mokyklose steigti būrelius ir suburti vaikus, kurie domisi meškeriojimu. Juos mokyti, perduoti savo patirtį, sudaryti sąlygas išbandyti gerus įrankius, pajusti ryšį su gamta, patirti, ką reiškia susikauti su rimtu laimikiu. Daugelis pradėjome meškerioti bambukinukėmis. Ech, jei kas būtų davęs išbandyti gerą spiningą… Dabartiniai autoritetai ne kiekvienam mirtingajam prieinami; susibūrus į klubą, lengviau juos prisišaukti. Kita vertus, klube kiekvienas narys greičiau tobulėja, nes tarpusavyje dalinamasi patirtimi, informacija, naujovėmis. Manome, kad iš bemaž 20 klubo narių penketas galėtų atstovauti Lietuvai rimtose tarptautinėse varžybose.

-Po spiningavimas.lt registravimo paskelbėte, kad įkurtas naujoviškas, suvienijęs bendraminčius spiningininkų klubas. Kodėl buvo būtina kurti naują darinį? Kokia jo idėja?

– Matyt, toks aktas turėjo anksčiau ar vėliau įvykti dėl natūralios priežasties: dabartiniai klubo nariai iki šio naudojosi vienišų vilkų statusu, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepritapo prie kitų sambūrių. Sutikę sau lygių, panašiai mąstančių ir tokių pat tikslų siekiančių kolegų, visi ilgainiui supratome, kad kartu būti yra daug įdomiau, o svarbiausia – galima daug daugiau nuveikti. Aišku, tai nebūtų atsitikę, jei mūsų nevienytų spiningavimas.

– Klubas vienija įvairiuose šalies regionuose reziduojančius spiningininkus. Tai netelpa į įprastus klubo rėmus, nes klubas – tai galimybė periodiškai rinktis ir kažką veikti, o rinktis tik per varžybas – mažoka. Reikia kažką veikti ten, kur gyveni, imtis idėjų sklaidos, organizacinio darbo. Gal klubo veikloje iškart įprogramuotos asociacijos funkcijos?

– Objektyviai žiūrint, nesame visos Lietuvos klubas, nors, aišku, norėtume tokiu būti, tuo labiau kad daug dar netapusių formaliai įteisintais nariais bendraminčių gyvena pajūryje ir Žemaitijoje. Kol kas mūsų klubas – daugiau regioninis (Kaunas, Dzūkija, Vilnius). Bet nėra jokių kliūčių jungtis ir kitų Lietuvos regionų žvejams. Iš tikrųjų nematome (ir nesureikšminame) skirtumų tarp klubo ir asociacijos. Svarbiausia, kad klubo nariai yra vienodai mąstantys, siekiantys tų pačių tikslų. O kai yra daug noro, energijos, tai ir atstumai tikrai netampa problema. Be to, bendraujame klubo forume, „Skype“ kanalu praktiškai kasdien. Antra, ne trūkumas, o privalumas, kad kiekviename dideliame mieste reziduoja mūsų klubo nariai – galime plačiai skleisti savo idėjas, bendrauti su kitais meškeriotojais, rėmėjais, atlikti daugiau darbų.

– Jei klubas imasi asociacijai būdingos veiklos, vadinasi, turimas kažkoks tikslas?

– Jau minėjau, kad pagrindinis tikslas – suburti bendraminčius spiningininkus. Visa kita aiškiai pasakyta klubo įstatuose: populiarinti mėgėjišką bei sportinę žūklę, teikti paslaugas, sudaryti sąlygas bendradarbiauti su analogiškomis Lietuvos ir užsienio šalių organizacijomis, išreikšti kolektyvinę nuomonę žuvivaisos, gamtos išteklių naudojimo bei žvejybos klausimais, periodiškai organizuoti turistines išvykas bei meškeriojimo varžybas, deleguoti klubo narius į įvairius turnyrus, nuomoti, prižiūrėti ir įžuvinti vandens telkinius, dalyvauti programose, skirtose išsaugoti vertingų rūšių žuvis, bei kitose priemonėse, kurias organizuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija bei kitos gamtosaugos organizacijos, plėtoti tarptautinius ryšius su užsienio organizacijomis.

– Kas iki šiol rengtose spiningininkų varžybose buvo teigiama ir kas taisytina?

– Visa, ką mes matėme neigiama pernai tiek mūsų, tiek kitų klubų, tiek LSL varžybose, stengsimės ištaisyti ir šiemet surengti naujo formato varžybas. Be abejonės, tikriausia neišvengsime klaidų ir mes, bet už mūsų naujo formato čempionato rėmų liks alkoholis, atsisakėme nepakankamai objektyvios LSL etapo rezultatų skaičiavimo tvarkos, todėl vienas etapas vyks vieną dieną, o ne dvi, kaip LSL varžybose. Etapo nugalėtojai bus aiškūs iš karto. LSL varžybose pirmą dieną gali užimti pirmą vietą, o antrą dieną likti 50-tas, tačiau bendroje įskaitoje liksi 25-tas. Tai kokią vietą užimi iš tiesų? Antra, pirmenybę teiksime ne laimikių kiekybei, o kokybei, vadinasi, bus vertinamas žuvų dydis. Tokia tvarka skatins rimtai rungtis, gal būt per mūsų varžybas bus sugauta ir rekordinių laimikių. Todėl viena komanda sverti gali pristatyti ne daugiau nei 5 didžiausias ir būtinai gyvas žuvis. Bus sumuojamas visų komandos sugautų žuvų svoris. 1 gramas lygus 1 taškui. Sterkams ir ešeriams taikomas koeficientas – 1,5. Ešeriai įskaitomi nuo 20 cm, visos kitos žuvų rūšys – pagal MŽD taisykles. Laimi komanda, surinkusi daugiausia taškų. Varžybos komandinės. Komandoje – 1 arba 2 spiningininkai, plaukiantys viena valtimi. Taip skatinsime komandines varžybas.

– Ko iki šiol pasigedote kitų spiningininkų klubų ir susivienijimų veikloje?

– Tikriausia klubams trūksta aiškaus tikslo, kuris juos vienytų. Be abejo, jei valstybė suteiktų klubų susivienijimams daugiau įgaliojimų, tikrai atsirastų postūmis vienytis, kurti, tvarkytis. O dabar visi išsibarstę, o Medžiotojų ir žvejų draugija – apskritai mistinė institucija, kurios nei matyti, nei girdėti, tik už nario bilietus pinigus surenka. Štai jei kiekvienas klubas turėtų teisę deleguoti savo narį į šią ar panašią instituciją, atsirastų nauji sprendimai, o jų pagrindu – svertai keisti situaciją šalyje. O šiaip kuo daugiau tokių veiklių klubų, kaip „Ant bangos“, kaip Spiningavimas.lt , tuo klubų judėjimo reikalai greičiau keisis į gerąją pusę.

– Ar nepadėtų ugdyti šalyje meškeriojimo kultūrą siūlymas naudoti vienšakį vietoj trišakio, o ir vienšakį be užkarpėlės?

– Kol Lietuvoje žuvų ištekliai tokie skurdūs, kol net ir geriausiais įrankiais ir įmantriais masalais nelengva sugauti varganą lydekioką, tol to daryti neverta, nes varžybos taps nepatrauklios, jei nepavyks sugauti rimtų laimikių.

– Ar dabartinė spiningininkų turnyrų tvarka tenkina jų dalyvius?

– Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl mūsų klubas susikūrė – vieni jau buvo paragavę karčios kitų klubų ir varžybų duonos, kiti iš esmės norėjo patys savo viziją įgyvendinti – todėl sukūrėme naują formatą. Kam taikytis prie kito klubo, bandyti jį keisti, kai gali naują sukurti? Ir padaryti jį tokį, kokiu nori ir įsivaizduoji.

– Kas kliudo šalies spiningininkams dalyvauti tarptautiniuose turnyruose?

– Reiktų labiau vienytis, mažiau drabstyti purvą vieniems ant kitų ir propaguoti tik sąžiningą varžymąsi.
Mes nesiterliojame su mailium – degtuko dydžio ešeriukais ir nenorime nusileisti į dar žemesnį lygį – gaudyti spiningu karpines žuvis. Apie tokią perspektyvą kai kuriuose klubuose šiemet jau prašnekta. Mūsų tikslas – gaudyti DIDELIUS plėšrūnus. Kai visus klubus vienys šitas tikslas, tada ir tobulėsime, galėsime konkuruoti su kitų šalių spiningininkais.

– Kokie klubo planai artimiausiems penkeriems metams?

– Tapti varžybų, kurių taisyklės būtų priimtinomis daugumai spiningininkų ir kurios išsiskirtų dideliais priziniais fondais, organizatoriais. Padvigubinti, o gal ir patrigubinti mūsų gretas, pritraukti jaunimo. Nors ir dabar nesame labai seni – narių amžiaus vidurkis 32-34 m. Išsinuomoti vieną ar kelis vandens telkinius, juos prižiūrėti, žuvinti, dalyvauti užsienio turnyruose, užmegzti ryšius su kitų šalių spiningininkais ir, žinoma, ryžtingai ginti meškeriotojų interesus, siekti, kad vidaus vandenyse būtų apribota žvejyba versliniais įrankiais ir ,aišku, kova su brakonieriais.

Kalbino Arūnas Marcinkevičius                                                       ,,Meškeriotojas” 2011 gegužės mėn. numeris

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

one × two =