Tūkstančiai šamų jauniklių – trims ežerams ir Nemunui

Užmiršote rūkyto šamo skonį ir kvapą? Palaukite, kol užaugs spurdantys jaunikliai iš Rusnės – ir sėkmė gal nusišypsos sumeškerioti jau sumitusius. Ir išrūkyti pagal savo skonį.
Rusnės (Šilutės r.) ichtiologai iš inkubacinių vonių jau kelinta diena semia, rūšiuoja ir ruošia išvežti jauniklių siuntas į Dzūkiją, Aukšaitiją ir Vakarų Lietuvą. Nes pats laikas paleisti į plačius vandenis visą dirbtinai įveistų šamų jauniklių partiją. Jeigu iš uždarų vandens talpyklų išgriebti pavėluotų – apkramtytų vieni kitus. Nes šamai yra kanibalai.
         Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Rusnės filiale dirbtinėmis sąlygomis išnaršintų, inkubuotų bei iki mėnesio amžiaus paaugintų šamų mailius jau pakeliui į paskutiniuosius neišnuomotinus šalies vandens telkinius – tai yra maloniausia šio sezono žinia meškeriotojams krašte. Nes skatina lūkesčius dažniau suaugusius šamus pagauti.
         Rusnės ichtiologai per 51-erius filialo gyvavimo metus nė karto negavo valstybinio užsakymo inkubuoti šamų ikrus. Šiemet gavo pirmą bandomąją programą – įveisti 2 tūkst. jauniklių – ir buvo apstulbinti sėkmės. Kuršių mariose pagautų reproduktorių ikrai buvo tokie gyvybingi, jog vietoj planuotų 2 tūkst. jauniklių subrendo 6 kartus daugiau.
         “Lėmė geros kokybės vanduo iš naujojo 129 metrų gylio gręžinio. Ir už ES paramos lėšas pernai atnaujinta baseinų aeravimo ir mailiaus šėrimo įranga”, – neslepia džiugesio filialo vadovas Stasys Aleksandravičius ir vyriausiasis specialistas Jonas Dyglys.
         Pirmoji 2 tūkst. šamų jauniklių partija paskutinėmis liepos dienomis buvo išvežta į Molėtų rajoną, į Kertuojos ežerą. Dar 4 tūkst. netrukus bus išpilta į Siesarties, tiek pat – Daugų (Alytaus r.) ežerus. Žvejų mėgėjų pamėgtoje Nemuno deltoje žemiau Gėgės žiočių ir Rambyno kalno paleista 2 tūkst. Tai daroma pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius. O šiame krašte rūkytus šamus ant reprezentacinių vaišių stalo mėgsta ir valdžios, ir eiliniai žmonės.
         Rusnės ichtiologai, įžuvinę šamais Nemuno žemupį ir du Aukštaitijos bei vieną Dzūkijos ežerus, po savaitės bus baigę visą šiųmetės žuvų mailiaus sėjos sezoną. Ji prasidėjo po ledonešio (vėgėlėmis) ir užtruko iki dabar. Netrukus kitų metų inkubavimo sezonui keliolikos žmonių kolektyvas gaudys naujus reproduktorius.
         Beje, tik margųjų upėtakių šiemet Rusnės žuvivaisos cechas užaugino vos 7000. Nesisekė dėl geležies pertekliaus vandenyje, nes naujojo gręžinio dar neturėjo. Dabar tikisi geresnės kloties, nes vandens kokybė puiki. Kitų žuvų mailiaus partijos buvo skaitlingos – per milijoną lynų įveisė keliolikoje Vilniaus, Pagėgių ir Skuodo rajonų ežerų, apie 20 mln. vėgėlių – keliasdešimtyje visos šalies vandens telkinių. Įvykdė ir lepių sterkų įveisimo programą.
         “Mūsų pajėgumai leistų veisti dvigubai daugiau retų žuvų, taip pat ir ungurius, Baltijos sykus, nes jų ištekliai mąžta”, – sako J.Dyglys. Bet pernai pradėta vykdyti tarptautinė Lietuvos, Rusijos, Lenkijos retų žuvų išteklių atkūrimo programa. dėl ekonominės krizės įstrigo. Tad visos rekonstrukcijos yra atidėtos.
         Tuo tarpu naują žuvų veislyną už Europos Sąjungos milijonus šiemet baudėsi statyti net nieko bendra su žuvivaisa neturintys veikėjai. “Kurs aferą”, – šias užmačias žurnalistei pavasarį apibūdino Kintų karpyno bendrasavininkis Rimgaudas Višinskas ir viešosios įstaigos “Pasienio žuvys” vadovas Arvydas Švagždys.
         Pernai rudenį keli apsukrūs veikėjai sukūrė naują pretendentę į europinę paramą -asociaciją “Ratisa”. Ji Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė iš ES fondų bei šalies biudžeto finansuojamą 1,3 mln. litų vertės projektą. Pagal jį ketinta rekonstruoti apleistą Sausgalvių polderį Nemuno deltos regioniniame parke, jo poimoje įrengti uždarą sistemą ir čia veisti ungurius, lydekaites, eršketus – vienu metu po 100 tūkst. vienetų. Šiai veiklai tikėtasi gauti Aplinkos ministerijos bei ES gamtosauginių fondų paramą.
         “Ratisos” vadovu tapo pamario žuvininkystės įmonių asociacijos “Lampetra” pirmininkas Virginijus Domarkas, nariais – Virginijus Kirsnickas iš Drevernos (Klaipėdos r.), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valdoma bendrovė “Šilutės polderiai”.
         Buvo parengtas neva žemės ūkio vandentvarkos projektas “Puoselėjanti žuvų išteklius Sausgalvių polderio rekonstrukcija” , įsipareigota įnešti ir 78 tūkst. litų asociacijos lėšų. Projekto partneriu tapo Šilutės rajono savivaldybė, rajono tarybos sprendimu sutikusi “Ratisai” išnuomoti apleistą Sausgalvių siurblinę.
         Bet ši paraiška buvo atmesta. “Žuvų auginimo sistemų įrengimas ir žuvivaisos veikla nėra pagal priemonę “Žemės ūkio vandentvarka” remiama veikla, be to, ji nesuderinama su priemonės “Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” tikslais, – tokie buvo vertintojų argumentai.

                                                                                                                                     Paimta is w w w.lrytas.lt

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

twelve + eight =