Patarimai

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Patarimai

Standartinė antistatic333 » 2012.01.09, 13:55

Patarimai zvejams:
Kad nuo vėjo ir šalčio netrūkinėtų rankų oda, grįžę iš žūklės jas ištepkite sėmenų aliejumi , po to nuplaukite ir sausai nušluostykite.
Kartais žvejams ar turistams tenka nakvoti gamtoje vėlų rudenį, kai žemė jau šalta. Galima pasinaudoti užgesinto laužo šiluma. Žarijas reikia plačiau pažerti ir užpilti smėlio sluoksniu arba žemėmis, o ant viršaus užmesti šakų, geriausiai eglišakių.
Rankas pasišildyti žiemos metu galima pasidarius iš dviejų konservų dėžučių krosnelę. Viena iš jų būti gerokai mažesnė ir su skylėmis dugne. Iš tos pačios dėžutės skardos arba pritvirtinę vielą padarome nedideles kojeles ir įstatome dėžutę į didesniąją. Į mažąją pripilame smulkių medžio gabaliukų arba beržo tošies. Tik nelupkite žievės nuo augančio medžio. Uždegtas kuras gana ilgai skleis šilumą.
Galimas ir kitas krosnelės variantas. Konservų dėžutėje per 3 – 4 cm nuo dugno įtaisomas skardinis stalelis, ant kurio deginamos sauso spirito tabletės . Apatinėje dėžutės dalyje ir jos dugne išbadomos skylutės.
Jeigu žvejodami prisėmėte guminius batus, išpilkite iš jų vandenį ir išgręžkite kojines. Kojas apvyniokite popieriumi, pvz., laikraščiu, po to užmaukite plastmasinį maišelį, kojines ir apsiaukite batus.
Žūklėje patogiausios pirštinės yra su nupjautais pirštų galais.
Kad lengviau būtų vaikščioti slidžiu lygiu ledu, prie batų ar veltinių prisiriškite vinimi pradurstytas skardos plokšteles arba specialius “ nagus”.
Kartais gaudant meškerės įranga ar spiningo blizgė užsikabina už medžio šakos. Jei šaka nestora, per ją permeskite tvirtą virvutę su svareliu ir paėmę už abiejų virvutės galų šaką prilenkite.
Kojos mažiau šals, jei pirmiau užsimausite vilnones kojines, o paskui medvilnines, o ne atvirkščiai.
Dar keletas bendrų pastabų ir pamąstymų. Kai kurie žvejai, atėję į žūklės vietą, bijo net garsiau tarpusavyje šnekėtis. Ir be reikalo. Vidutinio stiprumo garsas nuo vandens atsimuša ir didesnės įtakos žūklės sėkmei neturi. Kitas dalykas, kai netoli gaudymo vietos į vandenį mėtomi įvairūs daiktai ir maudomasi. Taip pat negalima bėgioti pakrante netoliese gaudančio žvejo.
Kai skaidrus ir negilus vanduo ir ypač kai už nugaros šviečia saulė, nepatartina net vaikščioti pakrante. Labai apdairiai reikia elgtis gaudant daugumą karpinių žuvų. Didžiosios būna itin atsargios.
Plėšrūnai, ypač ešeriai, nėra tokie jau baikštūs. Smulkių ir vidutinių ešerių spiningu visada daugiau pagaunu netoli pliažų ir maudymosi vietų, būtent kai ten maudomasi. Sudrumstas vanduo, matyt, privilioja daug mailiaus, o pastarasis ešerius.
Visi yra girdėję, kad palankiausi žvejybai vakarų ir pietų vėjai, o pučiant šiaurės ar rytų vėjams prie vandens su meškere geriau nesirodyti. Tačiau ši taisyklė turi tiek daug išimčių, kad statyti meškerės į kampą nepatarčiau, kad ir koks oras būtų. Su gerais įrankiais ir pašarais, bent jau smulkmės visada pagausite. Atrodo, kad čia svarbiausia ne tiek vėjo kryptis, kiek jam keičiantis kylantis arba krintantis slėgis. Yra daug sykių tekę sėkmingai žvejoti pučiant patiems nepalankiausiems vėjams ir priešingai.
Visi žvejai taip pat žino, kad geriausiai kimba ryte ir vakare, ypač šilčiausiu metų laiku. Šį reiškinį aš aiškinčiau taip: kaip žinote, žuvys per karščius lindi gelmėje, o vakare pradeda traukti arčiau krantų, kur praleidžia visą naktį. Kuo arčiau į vakarą, tuo daugiau jų prisirenka. Iš ryto taip pat puikiai kimba, tačiau įsidienojus žuvys pamažu traukiasi į gelmę. Aišku, tai reikėtų sieti ir su kitais veiksniais, pavyzdžiui, žuvų mitybos ciklu. Būtų labai įdomu išgirsti ne tik žvejų praktikų, bet ir biologų nuomonę tuo klausimu.
Kuo labiau imi domėtis žūkle, tuo daugiau atsiranda įvairių klausimų. Kodėl prasidėjus šalčiams lydekos vienu metu patraukia prie kranto į tas vietas, kur jų apskritai nebuvo, ir ima godžiai puldinėti bet kurį judantį masalą? Kodėl kaip kirviu nukirtus žuvys kartais vienu metu nustoja kibti visiems žvejams, nors nesikeitė nei vėjo kryptis, nei oro slėgis? Tokių “ kodėl” yra daugybė.
Manau, kad žuvys – viena seniausių gyvybės formų Žemėje – ir dabar yra paslaptingiausi ir mažiausiai ištyrinėti gyvūnai, nors jos tokios dažnos mūsų kasdienybėje.
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Patarimai

Standartinė antistatic333 » 2012.01.09, 13:57

Zukles vieta:
Kartais prie ežero ar kito vandens telkinio yra tik vienas priėjimas, kur dieną paprastai būna daug poilsiautojų ir besimaudančių, tad šiuo metu nepažuvausite. Žuvys tokiose vietose mėgsta lankytis anksti ryte arba vakare. Šito neturi pamiršti ir žvejai.
Pastebėta, kad tiek taikios žuvys, tiek ir plėšrūnai ( ypač lydekos ) labai suaktyvėja prieš besiartinantį škvalą (trumpalaikė audra, kartais su žaibais ir perkūnija).
Idealios sąlygos pagautai gyvai žuviai išlaikyti yra medinės valties sekcija su skylutėmis dugne.
Atviruose ir mažiau žinomuose vandenyse žuvingas vietas verta pasižymėti kokiais nors plūdurais ar įsidėmėti pagal kranto orientyrus. Kai velkiaujant ar gaudot su skrituliais, pasiženklinkite povandeninio šlaito posūkius bei iškyšulius.
Gaudant spiningu, atplaukus į naują vietą arba ant sėkliaus, įdomu sužinoti, koks yra gilių skirtumas. Darykite taip: užmeskite blizgę ir skaičiuokite, kol ji nuskęs, po to tą patį padarykite permetę blizgę į kitą vietą. Taip sužinosite santykinį gylių skirtumą.
Esu skaitęs apie tokį neįprastą būdą, kaip surasti ežere sėklių. Valas su didoku svareliu gale pririšamas prie kojos ir irkluojama, kol svarelis ima kliūti už dugno.
Pradėjus lyti ir ėmus kilti upės vandeniui, žuvys , ypač šapalai, eina arčiau krantų.
Jos mėgsta sukinėtis ten, kur ateina atsigerti galvijų banda arba plaukioja naminiai paukščiai.
Žuvys laikosi ir netoli tų vietų, kur, pučiant stipriam vėjui, nuo medžių į vandenį krinta vabzdžiai ir jų lervos.
Kur bangos plakasi į krantą ir drumsčia vandenį, ten traukia ir žuvys, o ypač karšiai.
Patyrę žvejai žūklauja tokioje vietoje, kur vandens paviršius raibuliuoja nuo vėjo.
Kur ieškoti žuvų upėje? Sraunioje ir negilioje jos laikosi duobėse, įlankėlėse, išsiliejimuose, kur gilau – prie kranto. Masalą reikia leisti ten , kur virš vandens palinkę krūmai. Dažnai žuvys laukia atplukdomo maisto prie duobės nuolydžio. Didesnėse upėse karšiai laikosi lygioje, ramioje srovėje, o vandens sūkurių, kur dažnai galima surasti kuojų ir kitų žuvų, jie privengia. Aukšlės labiau mėgsta atvirus vandens plotus ir žolių priaugusiose seklumose retai pasirodo. Ūsoriams ir žiobriams labiau patinka srovė, jie tūno poros metrų gylyje, kur kietesnis dugnas. Upėtakius dažniausiai galima surasti srovėje, o kiršlius – netoli jos. Mažuose upeliuose upėtakiai laukia atplukdomo maisto pasislėpę prie stačių krantų, po išvartomis ir šiekštais. Išbaidyti, kaip ir šapalai, nuo savo slėptuvių toli nebėga. Gružliai būreliais laikosi ant smėlėto dugno. Lydekos, kur nors prigludusios, mėgsta tykoti grobio ramesnėse vietose. Ešerių praktiškai galima rasti visur, išskyrus labai sraunias vietas.
Meknės kartais pakyla į paviršių ir gerai kimba per patį vidurdienį. Masalą ( apsiuvą, lervas, slieką, sūrį, vabzdį ) reikia leisti vandens paviršiumi ir gerai maskuotis.
Gaudant sterkus ar kitas žuvis nakties metu dugninėmis meškerėmis, masalo toli mesti nereikia, mat jos priplaukia arčiau kranto, be to , geriau matyti, kada kimba.
Gaudant srovėse žiemą, pašarus patartina nuleisti į kitą, aukščiau prieš srovę esančią eketę. Žuvis kartais privilioja koks nors pririštas ir į eketę nuleistas plokščias daiktas, pavyzdžiui, senas puodo dangtis, kurį pajudinus pakyla dumblo debesėlis.
Vasarą gružliai taip pat suaktyvėja, jeigu įsibridę aukščiau gaudymo vietos kojomis sudrumsite vandenį.
Rudenį kuojos pasitraukia iš savo įprastų vietų nuo žolių, bet retkarčiais būreliais jas aplanko. Kadangi vanduo jau gana skaidrus, pastebėti šmirinėjančias žuvis nesunku, čia patartina sustoti, jas pašerti ir pradėti gaudyti. Išgaudę ieškokite kito žuvų pulkelio.
Atšalus vandeniui upėse, stambios kuojos pradeda rinktis į duobes ir čia gerai kimba iki pirmojo ledo. Masalui tuo metu geriausiai tinka sliekas arba įvairios lervos.
Rudenį kuojų taip pat galima aptikti pakrantės melduose. Čia jas geriausia gaudyti plūdine meškere “ languose “ tarp žolių.

Ežere iki užšąlant pravartu paskandinti medžio šakų ar kokių nors išvartų ir tą vietą įsidėmėti. Žiemą čia visados sukinėsis žuvys.
Sekliuose nepratekančiuose vandenyse, kur daug žolių, antroje žiemos pusėje žuvys ima dusti, jos prasčiau kimba, padaugėja “ tuščių” užkirtimų. Jei nėra kompresorių, pirmąją pagalbą gali suteikti patys žvejai. Reikia iškirsti kuo didesnes eketes ir į jas įstatyti surištų šiaudų ar pakrantės nendrių ryšulėlį. Net pradėjus šalti deguonis dar ilgai pateks į vandenį.
Viduržiemį žuvys nejudrios, todėl “ sėdėjimo “ taktika rečiau pasiteisina. Reikia dažniau kirsti eketes ir , pagavus keletą žuvų, eiti toliau. Taip papildomo deguonies sulauks ir žuvys.
Žiemą žūklė sėkmingesnė ten, kur tekantis vanduo ir šaltiniuotos vietos, taip pat upėse ir gilesniuose ežeruose.
Ešerys – dugninė žuvis, tačiau kai prasideda atodrėkis ar pusto, jis dažnai pakyla į aukštesnius vandens sluoksnius.
Klaidinga yra nuomonė, kad ešeriai geriausiai kimba tik šviesią dieną stipriai šąlant. Dažniau būna visai priešingai.
Kai kuriuose ežeruose ešeriai avižėlę geriau ima tada , kai, kiek pažaidę, ją nuleidžiame ant dugno. Tai ypač pastebima ten, kur dugnas smėlėtas.
Artėjant pavasariui, pradeda kibti žuvys, kurių žiemą beveik nepagaudavome. Kalbu apie raudonsparnes ir aukšles. Raudonsparnių reikia ieškoti sekliose vietose prie meldų, o dar geriau – pačiuose melduose. Tinka ta pati įranga kaip ir ešeriams, tik avižėle žaidžiama kiek švelniau ir lėčiau. Šios žuvys neblogai ima mažas juodai dažytas avižėles.
Aukšlių reikia ieškoti giliose, atvirose vietose, netoli jų žiemojimo duobių. Tačiau jos kimba prie pat ledo arba gelmėje iki poros metrų nuo ledo paviršiaus. Galima rišti po dvi, bet kuo mažesnes ir blizgančias avižėles. Masalas – kandies, uodo trūklio lerva, mažyčiai slieko ar lašinių gabaliukai. Gerai griebia ir tešlą, bet ją labai greitai numuša nuo kabliuko. Jei prie eketės sukinėjasi daug aukšlių, žaisti avižėle nereikia, užtenka ją nuleisti ir laukti sargelio signalo. Šeriamos aukšlės labai lėtai skęstančiais pašarais, kvapų koncentracija turi būti nedidelė.
Iš po ledo galima pagauti ir gružlių, kurie mėgsta laikytis ant smėlėto dugno. Masalui tinka lervos arba slieko gabaliukai.
Kuo daugiau kokia nors dugno vieta skiriasi nuo kitos vandens telkinio dalies, tuo daugiau tikimybės užtikti žuvis. Todėl gaudant upėse nereikia praeiti pro jų išsiliejimus, duburius ar susiaurėjimus. Giliuose vandens telkiniuose reikia atkreipti dėmesį į sėklius, o sekliuose – į duobes ar net nežymius pagilėjimus.85. Užkliuvęs už dugno akmenų dugninės meškerės svarelis ar blizgė dažnai atsipalaiduoja, jei paėjus krantu valas patraukiamas iš kitos vietos.
Artėjančią oro permainą rodo tokie požymiai:
kai iš vakarų greitai slenka išsidraikę debesys, orai pablogės – artėja ciklonas. Jei po to dangus užsitraukia pilku šydu, greitai ims lyti;
kamuoliniai debesys vakarop neišsisklaido – reikia laukti lietaus;
laužo dūmai draikosi pažeme – orai pablogės;
vasaros metu iš ryto ant žolės nėra rasos – lauk lietaus, jei rasa sodri – bus graži diena.
Kibimui neigiamos įtakos turi atmosferos slėgio pasikeitimas . Kuo žemiau krinta slėgis, tuo prasčiau kimba žuvys. Kibimas dažnai pagerėja, kai kelias dienas išsilaiko vienodas, nors ir žemas slėgis.
Temstant karšiai plaukia į seklumas, įlankas, prie stačių krantų, gyvulių girdyklų, prieplaukų ir maudyklių. Kibti pradeda prieš sutemstant. Naktį būna keletą momentų, kai karšiai kimba ypač aktyviai, paskutinį kartą – dar prieš saulėtekį.
Šapalus galima gaudyti pasroviui leidžiant maždaug 2 cm dydžio padžiovintos duonos su pluta gabalus, į minkštimą įvėrus stambų kabliuką. Kai žuvis griebia masalą, reikia palaukti keletą sekundžių , o tada pakirsti. Valas – neskęstantis. Jei naudosite plūdę, ji turi būti ne arčiau kaip per porą metrų nuo kabliuko. Galima leisti ir iš valties.
Upių duobėse stambios kuojos gerai kimba žiemos pradžioje ir nuo vasario mėnesio.
Gaudant upėtakius mažuose upeliuose, reikia vaikščioti ypač tyliai, kartais po gaudymo vietos net prislinkti. Šias žuvis išbaido neatsargiai iškištas meškerykotis.
Žiemos metu gaudyti sekliose vietose galite avižėle, kurios kabliukas yra be užkardos, tuomet ištrauktos žuvies nereikės net nuiminėti.
Pavasarį, pradėjus tirpti ledui, stambiausi ( karališkieji ) pūgžliai dideliais būriais renkasi ant povandeninių ežero sėklių ir puikiai kimba. Ypatingo avižėlės žaidimo nereikia. Masalas – įvairios lervos arba slieko gabaliukai.
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Patarimai

Standartinė antistatic333 » 2012.01.09, 13:59

Irankiu prieziura:
Po žūklės spiningo valą gerai išdžiovinkite ir vėl suvyniokite. Kitaip jis gali net sulaužyti inercinės ritės būgnelį.
Taip pat būtina išdžiovinti ir guminę valtį. Jeigu lyja, tai padaryti reikia namuose. Gerai prižiūrėta valtis tarnaus dešimt sezonų ir ilgiau.
Kad valas neskęstų, jį galima ištrinti žąsies taukais arba parafinu suvilgytu skudurėliu.
Ledą iš eketės, o vasarą vandenį iš valties patogu semti nupjautu plastmasiniu buteliu.
Jeigu neturite plonos skardelės avižėlei gaminti, tiks ir suplota varinė viela arba storesnės skardos atraiža. Kalant spalvotieji metalai kietėja, todėl juos reikia pakaitinti ant ugnies.
Nulūžusį tuščiavidurį koto plongalį galima suremontuoti. Tereikia kelis kartus jį apsukti epoksidiniais ar kitokiais vandeniui atspariais klijais suvilgytu kaproninės medžiagos gabalėliu ir vėliau tą vietą apvynioti siūlais. Iš vidaus įstatomas kelių centimetrų ilgio bambuko ar kokios kitos tvirtos medžiagos strypelis. Sudžiūvus klijams, nelygumai atsargiai pašalinami švitriniu popieriumi.
Jei išklibo meškerykočio sudūrimo vamzdelis, jį nuimkite, tą vietą patepkite klijais, apvyniokite siūlu ir vėl užmaukite vamzdelį.
Niekada nelaikykite žuvų plastikiniuose maišeliuose, ypač su vandeniu, nes po poros valandų jos suges.44. Visiems žinoma, koks atsargus yra šapalas, meknė arba salatis. Nors pastarasis kartais trankosi prie pat žvejo kojų. Juos gaudyti patogu su permatoma plūde, į kurią galima įpilti norimą kiekį vandens. Gaudant bet kuriuo būdu žuvys jos nebijo.
Poledinėje žūklėje gaudoma su kuo plonesniu valu ne tik todėl, kad žuvys mažiau jo baidosi, o pirmiausia dėl to, kad gerai žaistų avižėlė.
Jei žiemą užtikote būrį kuojų, galima gaudyti ir su dviem avižėlėmis , o pririšti jas pakanka net per 12 –15 cm viena nuo kitos. Viršutinė avižėlė gali būti ant atskiro, 10 – 12 mm ilgio pavadėlio. Tik geriau, kad ji būtų kuo mažesnė ir blizganti.
Sterkus nuo akmeninių dambų Nemuno žemupyje vaikystėje gaudydavome taip. Prie dugninės meškerės valo galo pririšdavome svarmenį, o aukščiau porą apie 30 cm ilgio pavadėlių. Kabliuko dydis ir valo storis ne taip svarbu, nes mailiuką, kuris naudojamas masalui, sterkas tuoj pat giliai praryja. Mailiuką užkabindavome už pilvo vidurio ar uodegos. Jis neprivalo būti gyvas, bet būtinai turi būti šviežias, todėl, jei nekimba, po poros valandų masalą reikia keisti. Užmesdavome ant dugno nuolydžio. Geriausiai kibdavo prieš pat sutemas ar naktį.
Gaudant blizgutėmis ant 10 – 15 mm ilgio atskiro pavadėlio, per 10 – 15 cm aukščiau blizgės kartais pririšamas kabliukas. Šį gaudymo būdą Baltarusijos žvejai kažkodėl vadina lietuvišku. Kai kas kabliuką riša ir virš avižėlės.
Įdomus žūklavimo būdas gilesnėse vietose yra gaudymas su blizgute be kabliuko ir žemiau ant pavadėlio pririšta mažyte avižėle. Taip esu žvejojęs net per varžybas. Kai kimba gerai, užtenka 6 – 8 cm ilgio pavadėlio, o kai silpnai, jį reikia pailginti 15 – 20 cm. Blizgutės žaidimas patraukia tiek ešerių, tiek kitų žuvų dėmesį, o čia jos suranda ir besiblaškančią avižėlę su masalu.
Kad valas neslinktų nuo neinercinės ritės būgnelio, ant jo galima užmauti platesnį guminį žiedelį.
Segtukus, suktukus, jungiamuosius žiedelius, izoliacijos atkarpas, pavadėlius ir panašius žvejo reikmenis, kad jų nereikėtų ilgai ieškoti tarp kitų daiktų, suverkite ant žiogelio.
Brangius meškerykočius patartina vežioti kietuose dėkluose, prie kurių galima pritvirtinti dirželius.
Niekada nereikia papildomo svorio tvirtinti prie blizgės kabliuko, kaip siūlo kai kurie autoriai : sukriukė blogai suksis, besivartančios blizgės žais taip pat prasčiau.
Sukriukė ant papildomo pavadėlio visada geriau, negu tokia pat blizgė su švino galvute.
Kartais velkiaujant su negyva žuvele, prieš ją tvirtinamas besisukančios blizgutės lapelis, kuris labiau privilioja žuvis.
Kai tenka gaudyti dugnine meškere ten, kur labai dumblėtas dugnas, ant valo netoli kabliuko patartina tvirtinti nedidelius rutuliukus iš kamščio ar putplasčio.
Tekančiame vandenyje, kur dugnas smarkiai dumblėtas, patogiau gaudyti su pusiau dugnine meškere. Pavasarį aš taip gaudau karosus Vokėje, kur ji išteka iš ežero. Gylis čia nuo pusės iki pusantro metro. Masalą reikia užmesti ten, kur prasideda duobė. Plūdė pakeliama tiek, kad maždaug 2 kartus viršytų tikrąjį gylį. Žemiau 25 – 30 cm ilgio ir 0,1 – 0,12 mm pavadėlio mazgo, ant atskiro 10 – 15 cm ilgio valo atkarpos pririšamas maždaug 10 g svarelis. Pakėlus kotą, visa įranga pasislenka pasroviui žemyn. Masalui naudojami sliekai, uodo trūklio lervos arba net tešla. Dažnai pakliūva ir kitos žuvys. Reikia kartkartėmis jas pašerti.
Gaudant dugnines meškere su gyva žuvele, vienšakį kabliuką reikia kabinti už apatinės žuvies lūpos iš išorės. Masalas ilgai išliks gyvas ir neklius už dugno.
Gaudant su negyva žuvele, vobleriu ar blizge, prieš pat masalą galima įtaisyti išgaubtos skardos ar plastmasės skrituliuką, vadinamą fliuteriu. Tokio masalo žaidimas bus kur kas aktyvesnis. Skylutė gali būti skrituliuko viduryje ar kiek į šoną. Galima naudoti ir plokščius fliuterius. Dar geriau, jei jie padaryti iš permatomos medžiagos.
Pastaruoju metu, gaudant dugninėmis meškerėmis, dažnai naudojamas patobulintas svarelis – “ ėdžios “. Ant valo jis tvirtinamas per segtuką.
Kai gaudote be graibšto, vedama stambi žuvis pradeda labiau blaškytis arčiau kranto. Jei yra galimybė, patartina ją imti per kelis metrus nuo kranto įsibridus į vandenį.
Spalvotųjų metalų blizgės pašviesės patrintos žalios bulvės gabaliuku.
Gerą dugninės meškerės skambutį galima pasidaryti iš metalinės medžioklinio šautuvo gilzės.
Iš daugybės mazgų naudojamus praktiškai galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, mat kai kurie iš jų tinka įvairiems atvejams. Užtenka mokėti megzti tik pačius būtiniausius.
Būtina žinoti, kaip pririšti kabliuką, avižėlę ar dvi avižėles, blizgę ar kitą masalą, kaip trumpą valo atkarpą pririšti prie ilgesnės, surišti du valo galus, užmegzti kilpas ir panašiai. Visada reikia rišti paprasčiausius, bet patikimus mazgus. Kiekvienas mazgas valo stiprumą susilpnina keliais, keliolika ar keliomis dešimtimis procentų.
Žvejui taip pat patartina išmokti ir vadinamųjų jūreiviškų mazgų, kuriais surišamos ar pririšamos valtys ir t.t.
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Patarimai

Standartinė antistatic333 » 2012.03.02, 12:35

Demesio :!: :!: :!: prieš imant žuvį namo perskaityk :!: :!: :!:

Dauguma Lietuvos upių ir ežerų yra švarūs ir juose pagauta žuvis bus tikrai sveika, tačiau būtina žinoti tas vietas, kuriose geriau nežvejoti ir nepirkti šiose vietose pagautos žuvies.
Žurnale „Greenas“, mokslininkė dr. Nijolė Kazlauskienė patarė atkreipti dėmesį į šiuos vandens telkinius:
- Normas viršijančio nikelio aptinkama Elektrėnų mariose ir kituose vandens telkiniuose bei upėse nuo Elektrėnų Kauno link.
- Pro Elektrėnų elektrinės kaminus nikelis iškeliauja ir priklausomai nuo oro sąlygų išplinta aplinkoje.
- Nikelio yra kai kuriose Nemuno vietose, Dysnos poslėnyje, Šventotoje.
- Marčio ežere, šalia Telšių, sunkiųjų metalų koncentracija dėl plėtojamos odos perdirbimo pramonės taip pat gerokai per didelė.
- „Tiksinti bomba“ tyvuliuoja šalia Šiaulių – tai Švedės tvenkinys, kitaip vadinamas Ginkūnų, arba Malavėnų, tvekiniu. Šalia tvenkinio yra Kairių sąvartynas, kuriame palaidotos įvairios cheminės medžiagos. Jos su krituliais patenka į šalia esantį tvenkinį ir neišvengiamai – į gruntinius vandenis.
- Žuvies gaudyti nepatariama ir netoli Klaipėdos uosto, Nevėžio upėje šalia Panevėžio.
- Vienu nešvariausių ežerų Lietuvoje galima laikyti Drūkščių ežerą, kuris nuo 1983 metų aušino vieną, o nuo 1987 metų du Ignalinos atmominės elektrinės reaktorius. Sunkieji metalai niekur nedingsta, jie nesuyra.
Jei matote, kad jūsų gyvenamojoje vietoje į vandens telkinius išeina vamzdžiai iš kurių keliauja nuotekos ar gyvenate netoli gamyklų, patartina tokiose vietose nežvejoti.
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Patarimai

Standartinė antistatic333 » 2012.05.16, 23:12

Beskaitinedamasir beklaidziodamas po zveju forumus ne tik lietuviskus,susiduriu gana daznai su klausimu susijusiu su amerikietiskais ilgiu ir svoriu ismatavimais kurie kaipzinia naudojami renkantis tiek spininga tiek rite ar kita zvejybos reikmeni,taigi pateikiu konverterius,kitaip sakant vertejus :

Ilgis pedomis (ft) 1 peda = 30.48 cm
Svoris uncijomis (oz) 1 uncija = 28.349523125 g


Svorio vertejas is [oz] i gramus.
http://www.unitconversion.org/unit_conv ... eight.html

Kaip naudotis: From: pasirenkame ounce [oz] (uncijas) i laukeli tarkime irasome 3/4, vertejas supras kad jus norite isversti (tris ketvirtasias)
To: pasirenkame gramus.Stai ir viskas.

Panasiai ir su ilgiu vienetais taip pat:

http://www.unitconversion.org/unit_conv ... ength.html

Tarkime turime spininga - 8'6 pedu ilgio. tiksliau sakant - astuonios ir viena sestoji pedos.
I laukeli From: irasome foot [ft]
Gauname rezultata , To: Metrai.
Bet cia jau reiktu trupucio matematininiu ziniu, pradzioje isverciame tas 8 pedas i metrus, ir dar viena sestaja ('6) pedosi metrus,sudejus jums galutinis rezultatas.Paprasta greita ,patogu.
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Patarimai

Standartinė antistatic333 » 2012.12.26, 14:31

JAPONŲ SAITAI

A TEC Inc. http://www.alphatackle.com
ACHILLES CORPORATION http://www.mmjp.or.jp/achilles-boat/
ALLIGATOR GIKEN http://www.alligator.jp/idea/idea.html
AMS Design Co., Ltd. http://www.ima-ams.co.jp
ANGLE Co., Ltd. http://www.angle-japan.com
Angler's Republic (Anre's) http://www.palms.co.jp
Angler's Shop POPEYE http://www.popeye-web.com
APIA SPARTAS http://spartas.org
AquaWave (Viva, Cormoran) http://www.vivanet.co.jp
Arcadia Reef http://www.arcadiareef.com
ASHINOKO Fishery Cooperative Union http://www.ashinoko.or.jp
Attic http://www.attic.ne.jp
Bait Breath http://www.baitbreath.co.jp
Bassday Co., Ltd. http://www.bassday.co.jp
Bassday Co., Ltd - ZIP BAITS Division http://www.zipbaits.com
Bells (under construction) http://www.woody-bell.jp
Black Sheep (Whiplash Factory) http://www.whiplash.jp
BREADEN Inc. http://www.breaden.net
BROAD LEAF http://www.broadleaf.co.jp
Caps Corporation http://www.capsjp.co.jp
C.C.Baits http://www.ccbaits.com
C and F DESIGN http://www.c-and-f.co.jp/index_e.html
CODEN Co., Ltd. http://www.coden.co.jp
COMBEX Ltd. http://www.combex-net.co.jp
Cormoran (Viva, AquaWave) http://www.vivanet.co.jp
Daiko http://www.f-daiko.com
DAIICHISEIKO Co., Ltd. http://www.fishing-daiichiseiko.co.jp
DAIREI Co., Ltd. http://www.dairei.co.jp
Daiwa Seiko, Inc..Globeride.co http://www.daiwaseiko.co.jp
DAMIKI CRAFT Intl. http://damiki.Co.kr
Decoy (Katsuichi) http://www.katsuichi.co.jp
deps Co., Ltd. http://www.depsweb.co.jp
DOHITOMI & Co., Ltd. http://www.fishhook.co.jp
Dowluck http://www.dowluck.com
Duel http://www.duel.co.jp
Duo http://www.duo-inc.co.jp
Dynamics. Co., Ltd. http://www.souther.org
Early Summer Angler's http://www.geocities.jp/ycmmw036
Ecogear http://www.marukyu.com/ecogear
EI Publishing Co., Ltd. http://www.ei-publishing.co.jp
ENTERBRAIN, Inc. http://enterbrain.co.jp
EVER GREEN INTERNATIONAL Co., Ltd. http://www.evergreen-fishing.com
Factory NATO http://nato.tsuri.jp/
FAVORITE Co., Ltd. http://www.f-favorite.net
ffmedia http://www.ffmedia.net
Field Device http://www.fdfishing.com
Finesse http://www.finesse.co.jp
Fisheries Agency of JAPAN http://www.jfa.maff.go.jp/yugyo
Fisharrow http://www.fisharrow.co.jp/
FISHING VISION Co., Ltd. http://www.fishing-v.co.jp
FLT Flex Lure Technology; http://www.flt.jp
FROG http://www.frog-Ltd.com
FUJI KOGYO Co., Ltd. http://www.fujitackle.com
FUJINOLINE Co., Ltd http://www.fujinoline.co.jp
FUJITA OPTICAL Co., Ltd. http://www.fujita-op.co.jp
FUJI-TOKI Co., Ltd. http://www.fujitoki.co.jp
FUJIWARA Co., Ltd. http://www.hotweb.or.jp/f-vision
FURUNO ELECTRIC Co., Ltd. http://www.furuno.co.jp
gakuyosha http://www.gakuyosha.co.jp
GAMAKATSU Co., Ltd. http://www.gamakatsu.co.jp
Gancraft http://www.gancraft.com/index.php
Gary Yamamoto Custom Baits http://www.gary-yamamoto.com
GOSEN Co., Ltd. http://www.gosen.jp
Halcyon System http://www.halcyon.jp/
HAYABUSA FISHING HOOKS Co., Ltd. http://www.hayabusa.co.jp
HERAGAMI http://www.heragami.com
Hearty Rise http://www.etuoh.com/eng/index.php
Hiyoko Brand http://www.hiyoko.org
HMKL http://www.hmklnet.com
HONDA ELECTRONICS Co., Ltd http://www.hondex.co.jp
Ima-ams.co. http://www.ima-ams.co.jp/
Imakatsu http://www.imakatsu.co.jp
ITO Craft http://itocraft.com/index.html
Ivyline http://www.ivyline.jp/index2.html
Jackall Inc. http://www.jackall.co.jp
JACKSON Inc. http://www.jackson.jp
Japan Basspro Organization http://www.jbnbc.jp
JAPAN GAME FISH Assoc. http://www.jgfa.or.jp
Japan Sportfishing Association http://www.jsafishing.or.jp
Japanese Fishing Boat Association http://www.turibune-kyo.com
JIM QUARTZ Corp. http://www.jimq.us
JOYCRAFT http://www.joycraft.co.jp
K's Labo http://www.ks-labo.com
KAIYU PUBLISHING Co., Ltd. http://www.kai-yu.co.jp
KATSUICHI Co., Ltd. - DECOY DIVISON http://www.katsuichi.co.jp
KAZU MARK Co., Ltd. http://www.kazumark.com
Keitech http://keitech.co.jp
Ken Craft http://www.kencraft.co.jp
KISAKA MARINE.Co., Ltd. http://www.stacer.jp
KIZAKURA http://kz-kizakura.com
KOTOBUKI SANGYO http://www.cap-j.com
KOTSU TIMES SHA Co., Ltd http://www.carmode.net
KOUDUSHIMA http://www8.ocn.ne.jp/~seafesta
KUREHA CORPORATION http://www.seaguar.ne.jp
Lakeforce (Valley Hill) http://www.valleyhill1.com
Lake Police (Jackall Bros.) http://www.jackall.co.jp
Line Sistem http://www.linesystem.jp/
LITTLE PRESENTS Co., Ltd. http://lpresents.com
LUCKY CRAFT Co., Ltd. http://www.luckycraft.co.jp
LUMICA CORPORATION http://www.lumica.co.jp
Luxxe http://www.luxxe.jp/
MAGAZINE Co., Ltd. http://www.tsurimaru.com
Major Craft Co. http://www.majorcraft.co.jp/
Marine Power International Ltd., Japan http://www.mercuryjapan.co.jp
MARINE TECHNO TOKYO http://www.marine-tokyo.jp
Mars http://www.ashiya.co.jp/mars
MARUKYU Co., Ltd. http://www.marukyu.com
Marunichi Co., Ltd. http://www.marunichi.jp
Matsushita Electric Industrial Co., Ltd. http://national.jp/fishing
Megabass Inc. http://www.megabass.co.jp
MEIHO CHEMICAL INDUSTRY Co., Ltd. http://www.meihokagaku.co.jp
MEIKO TSUSHIN SHA Inc. http://www.meiko.cc/turi-e/index.htm
MITANI OPTICAL CORPORATION http://www.mitaniopt.co.jp
Miyamae Co., Ltd. http://www.miyaepoch.jp
MORIGEN CORPORATION http://www.morigen.co.jp
NAIGAI PUBLISHING., Ltd. http://www.naigai-p.co.jp
National Fishing Rod Fair Trade Conference http://www.jaftma.or.jp/koutori
Nature Boys (BIG OCEAN CORPORATION) http://www.e-natureboys.com
Next One http://www.nextone.org
Nogales (Varivas) http://www.varivas.co.jp
Nories http://www.nories.com/eng/index.html
NOTO PENINSULA TOURISM Assoc. http://www.notohantou.com
OLYMPIC Co., Ltd http://www.olympic-fishing.co.jp
OFT Co., Ltd. http://www.oft-fishing.com
Okada Corporation http://www.okada-corp.com
Oland- HOFUKU http://www.oland.jp
O.S.P http://www.o-s-p.net
Prism Design http://prism-design.jp/
PROX http://proxinc.co.jp/
Rapala Japan Ltd. http://www.rapala.co.jp
Reply Factory http://www.reply-factory.com
Restaffine Custom Rod Mfg. http://www.restaffine.com
RIVALLY http://www.sohshin-fishing.jp/index.html Rodiocrafthttp://www.rodiocraft.co.jp/
Rucks Co., Ltd. http://www3.ocn.ne.jp/~ryukku
Rossocorsa-fishing http://rossocorsa-fishing.jp/line-up-english/
Sakamoto Optics http://www.sakamoto-t.co.jp
SAKURAI & Co., Ltd. http://www.sakura-rod.co.jp
Saurushttp://www.saurus50.jp/index-j.shtml
Shimano Inc. http://www.shimano.com
shout! http://www.shout-net.com
Shukantsurinews Inc. http://www.tsurinews.co.jp
Skagit Design http://skagit.co.jp/
SMITH Ltd. http://www.smith.co.jp
SumLures http://www.sumlures.co.jp
Sunline (English); http://www.sunlinefishing.com
Snow Peak Inc. http://www.snowpeak.co.jp
SOGOGAKUEN HUMAN ACADEMY http://ha.athuman.com/fishing/index.html
South Wind Co. Ltd. http://www.swss.jp
SUNLINE http://www.sunline.co.jp
TALEX Optical Co., Ltd. http://www.talex.co.jp
Taniyamashoji Co., Ltd. http://www.taniyamashoji.co.jp
TATSUMI PUBLISHING Co., Ltd. http://www.tg-net.co.jp
Tenryu http://fishing.tenryu-magna.com/
The Sankei Sports http://www.sanspo.com
TICA JAPAN Inc. http://www.tica-jp.com
TIEMCO Ltd. http://www.tiemco.co.jp
TIFA; http://www.tifa.biz
Timonhttp://www.timon-lures.com/
TOKAI-VISION Inc. http://www.tokaivision.co.jp
Tokyowan Leisure Fishing Boat Cooperative Union http://www.tokyowan-yugyosen.or.jp
TORAY FISHING Corp. http://www.torayfishing.co.jp
TSUNEKICHI Inc. http://www.tsunekichi-inc.com
TSURIBITO-SHA, Inc. http://www.tsuribito.co.jp
UFM http://www.ufm.co.jp/
UFM http://www.ufm.co.jp/
U.K. INTERNATIONAL Co., Ltd. http://www.uki11.co.jp
Vagabond (English); http://www.vagabondusa.com
Valley Hill (Lakeforce) http://www.valleyhill1.com
VANFOOK Co., Ltd. http://www.vanfook.co.jp
Varivas (Nogales) http://www.varivas.co.jp
Viva (AquaWave, Cormoran) http://www.vivanet.co.jp
WaterLand; http://www.waterland.jp
Whiplash Factory (Black Sheep) http://www.whiplash.jp
WooDream; http://www.woodream.net
Woody Bell (under construction) http://www.woody-bell.jp
World Fishing Week Japan http://www.jsafishing.or.jp
YAMAMOTO KOGAKU Co., Ltd. http://www.swans.co.jp
YAMARIA Corporation http://www.yamaria.co.jp
YAMATOYO TEGUSU Co., Ltd. http://www.yamatoyo.com
YOKOHAMA DOURAKUKOUBOU http://homepage3.nifty.com/douraku_koubou
YOKOHAMA MARINA MARINE CLUB http://www.yokohama-marina.co.jp
YOU-SHI Co., Ltd. http://www.you-shi.co.jp
YOZAMI http://www.yoz-ami.jp
Y'S GEAR Co., Ltd. http://www.ysgear.co.jp
ZANMAI http://www8.ocn.ne.jp/~zanmai/index.html
ZAP Co., Ltd. http://www.pazdesign.co.jp
Zappu; http://www.gaininc.co.jp/zappu/index.html
Zeal Lures; http://www.zeallures.com
ZEAL OPTICS http://www.zeal-jp.com
Zenaq; http://www.zenaq.com
ZENITH Co., Ltd. http://www.zenith-dream.jp
ZENNIHONTSURIDANTAIKYOUGIKAI http://www.zenturi-jofi.or.jp
Zest. Inc http://www.tosou-ya.com
Zip Baits http://www.zipbaits.com
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Patarimai

Standartinė antistatic333 » 2013.01.07, 11:53

Daugumai turbut begaudant žuvį žiemą iškyla klausimas ką daryti su pagauta žuvimi?
Kur ją dėti,ir nerasdami tinkamo sprendimo dažnai visą smulkmė žvejai atiduoda alkaniems naminiams givūnams ar tiesiog 'tingėdami" išdoroti žuvį ją išmeta...Bet yra tinkamas sprendimas,tai skani žuvienė,apie kurią ir norėčiau pasidalinti su visais,beje šios žuvienės receptas yra labai senas ir atkeliavęs net iš tolimos Rusijos kampelio,šį recepta man atskleidė vienas mano bendrasusirašinėtojas iš Rusijos Astrachanės krašto.Kaip turbūt daugelis žino kad šis Rusijos federacijos regionas randasi kaspijos jūros deltoje,kuri yra be galo vandeninga ir labai žuvinga..Taigi žuvienė...

Paveikslėlis

Žuvienė – dvasios atgaiva.

Ar žinote žvejai kas tai yra tikra ir skani žuvienė? Tai įpatingas patiekalas ir jį gaminti reikia labai įpatingai. Kaip kalba patyrę spiningistai iš Rusijos,pati skaniausia žuvienė gaminama ir gaunasi iš pūgžlio. O toliau jau seka ešerys ir starkis.Jų skani žuviena su savomis specifinėmis savybėmis,labiausiai tinka tikrai žvejo žuvienei virti.O iš visų kitų pagaunamų žuvų gaunasi jau ne kas kita kaip ... žuvies sriuba.

Paveikslėlis

Kalbama kad iki revoliucinės Rusijos į Imperatoriaus kiemą nuolatos tiekdavo šviežius ,pūgžlius būtent gaminti skaniai žuvienei.Ir virdavo žuvienę iš karto su visomis pūgžlienos gleivėmis. Juk visa paslaptis ir slepiasi būtent – gleivese.Taip,taip jums ne pasigirdo – nuskusti žuvies žvynų ,jokiais būdais negalima.Būtent šis momentas ir priduos jūsų žuvienei nepakartojamą,pikantišką skonį.
Todėl imame žuvį,tokią kokia pas jus šiuo momentu yra.Jau aišku kad pugžlys savo skoniu yra pirmoje vietoje,bet jeigu pugžlių neturite,maža bėda.Tada aišku imame ešerius ar gražuolį starkį.Valome žuvį,išimame vidurius ir žiaunas.Galvų nupjauti nereiktų,gleivių ir žvynų skusti taip pat nerekomenduoju! Viskas,žuvis paruošta gaminti.

Paveikslėlis

Pilame į puodą vandens ir statome ant ugnies.Dar šaltame vandenyje dedame nuvalytas bulves.Nulupame didelę galvą ropinio svogūno.Svogūno galvą,nepjaustytą, dedame į puodą ,kad verdant ji neiširtų. Bet tam kad svogūnas „atiduotų“ visą savo aromatą ir sultis, aštriu peilio galiuku padarome kelias gilias įpjovas.Kaip tik vanduo užvirs dedame 2 -3 vidutinio dydžio šviežius pomidorus.Ir kaip tik bulvės jau bus išvirę,dedame žuvį (kuo daugiau,tuo geriau) ir verdame apie 6 -7 minutes.Po to sūdome pagal skonį,įdedame pora lauro lapelių ir kelias nemaltas juodojo pipiro uogas.Tas kas mėgsta aštriau pagardiname dar ir maltais juodaisiais pipirais –reiktų atminti kad, žuvienė turėtų būti faktinai aštri,todėl pipirų negailime. Pačiame virimo proceso baigtyje dedame smulkiai pjustytų šviežių petražolių lapelių.Viskas žuvienė baigta.Teisingai išvirta žuvienė pastovėjus kurį laiką šaltai turėtų pavirsti į žele.Skanaus.

Paveikslėlis
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Patarimai

Standartinė antistatic333 » 2013.04.20, 18:27

Patys blogiausi žvejybiniai dalykai kurių rekomenduojama nepirkti nes tai klastotės.

http://www.fion.ru/rating/81/
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
antistatic333
Pranešimai: 1398
Užsiregistravo: 2011.08.15, 18:34
Miestas: Kaunas

Re: Patarimai

Standartinė antistatic333 » 2013.05.27, 16:27

"Žuvinės" apgaulės


Paveikslėlis

Jau seniai praėjo tie laikai, kai pirkėjas, norėdamas sutaupyti, pirkdavo žuvį vietoje mėsos. Ir seniai praėjo laikai, kai kiekvieną ketvirtadienį, „Žuvų dieną", valgyklose jus pasitikdavo virėjos vien su žuvų patiekalais. Šiandien žuvis – tai kaina mėsai prilygstantis, o dažnai net ir brangesnis produktas. Na, o kur didesni pinigai, ten ir pagunda surasti būdų mus, pirkėjus, mulkinti.
Dažikliai, vandenį sulaikantys tirpalai, konservantai – visa tai galite rasti žuvų produktuose. O kur dar kai kurių pardavėjų pamėgti „liaudiški metodai", kurių dėka ant prekystalių grąžinama jau pagedusi žuvis? Na, verta prisiminti, kad retas pirkėjas turi ichtiologijos žinių, ir kartais pardavėjai, be didelio sąžinės graužimo, vietoje brangios žuvies gali pasiūlyti pigesnę.
Pastaroji tendencija yra visuotinė. Todėl 2012 m. aplinkosauginė organizacija „Oceana„ (JAV) atliko tyrimus, kurių metu iš 674 parduotuvių, esančių 21 valstijoje, buvo paimti 1215 žuvų mėginiai. Buvo lyginami mėginių DNR su tų žuvų, kurios būdavo nurodytos prekės etiketėje. Rezultatas pritrenkė – 33 proc. JAV parduodamų žuvų yra ne tos, kuriomis yra pavadintos parduotuvėje. Falsifikatų „rekordininkai“ yra tunas, lašiša, upėtakis. Ir šioji falsifikavimo tendencija būdinga ne tik JAV, bet ir Europai.
O gal žuvis, parduodama brangiuose restoranuose, tikrai yra ta, apie kurią rašoma valgiaraštyje? Pasirodo ir čia mus gali laukti staigmena. JAV atliktas „Sushi" restoranų tyrimas parodė, kad 74 proc. atvejų patiekale buvo ne tos rūšies žuvis, kurios tikėtasi. Ir vėl gi – amerikiečiai nėra unikaliai veikiantys žmonės, savo patiekaluose atrasti ne tai, ką pirkome, galime ir mes.
Sakysite, jokia bėda, jei vietoje vienos žuvies gavote kitą. Nebent būtų apmaudu, kad jus įžūliai apgavo. Tačiau vietoje tuno gali būti patiekta pilkoji skumbrė, o šioji žuvis turi savybę kaupti įvairius teršalus ir sunkiuosius metalus. 2004 m. rugpjūčio 30 d. Europos maisto saugos tarnybos priimtoje nuomonėje dėl teršalų, susijusių su „Gempylidae" (gyvatinių skumbrių) šeimai priklausančių žuvininkystės produktų toksiškumu, maisto grandinėje nurodyta, kad šiai šeimai priklausantys žuvininkystės produktai, ypač Ruvettus pretiosus (taukinės skumbrės) ir Lepidocybium flavobrunneum (pilkosios taukinės skumbrės), vartojami nesilaikant tam tikrų sąlygų, gali daryti neigiamą poveikį virškinimo traktui.
Tuo pačiu verta atskirai pakalbėti apie žuvies kilmę, o tiksliau – apie vietą, kur ji buvo sužvejota. Ypač tai aktualu po Fukušimos AE įvykusios branduolinės katastrofos. Kaip žinia, tik dėl to, kad vėjas avarijos metu pūtė į vandenyno pusę, Japonija netapo pusiau negyvenama sala, nes teršalai nukeliavo į vandenyną. Nepaisant to, kad Japonijos valdžia slėpė ir iki šiol tebeslepia katastrofos mastus, 2012 m. buvo paskelbtos Aplinkos ministerijos išvados, kuriose nurodoma, kad netoli elektrinės esančiose žuvyse nustatyts lygis nuo 4,4 iki 11 tūkst. bekerelių kilograme (norma yra 100 bekerelių). Na, o žuvys rekordininkės turėjo net 740 tūkst. bekerelių kilograme taršą.
Matyt, visi puikiai suprantame, kad žuvys plaukia ten, kur nori, ir tikrai joms nėra svarbi apsaugos zona. Tad „spinduliuojančias" žuvis dabar galima pagauti ir už kelių šimtų kilometrų nuo Fukušimos. Tai, kad iki šiol aplink Japoniją nėra nustatyta mažiausiai 500 km draudžiamos žvejybos zona, yra ne saugos įrodymas, o milžiniškų japonų diplomatinių pastangų, saugojusių šia svarbią ūkio ir eksporto šaką, pasekmė. Na, o mums telieka tiesiog žiūrėti, ar ant mūsų stalo nepatenka šiaurinėje Ramiojo Vandenyno dalyje pagautos žuvys.
Bet kai kurie nemalonūs dalykai dedasi kur kas arčiau, nei Tekančios saulės šalis. Daugelis esame pavartoję aštresnį žodį pamatę, kai kepamą žuvį staiga apsėmė nežinia iš kur atsiradęs skystis. Ledo sluoksnio, gražiai vadinamo „glazūra", kiekis yra reglamentuojamas (nors ir ne visuomet to reglamento laikomasi). Tačiau yra ir kitokia drėgmė. Maisto gamintojų pamėgti polifisfatai ( E-452, E-453), kurie yra beveik saugūs, nors ir gali sudaryti kenksmingus junginius pvz., su kalio jonais, didesnio susirūpinimo nekelia. Tačiau būtent jų dėka surišama drėgmė žuvyje ar mėsoje. Naudojant polifosfatus, papildomo vandens kiekis žuvies filė gali siekti 30 proc. ir net daugiau. Sakyčiau, gamintojui – tai aukso dugnas, nes pardavinėti vandenį už žuvies kainą yra tiesiog fantastiškas biznis.
Norite sužinoti ar gamintojas „nepagerino" žuvies vandens ir polifosfatų mišiniu, tai spustelėkite file ar kitą produktą, ir, jei bėga vanduo, žinokite – jus nori priversti mokėti už vandenį.
Viskas vardan gerų pardavimų ir didesnio pelno – vadovaujantis šiuo šūkiu lašišos ir kitos raudonosios žuvys patrauklumo dėlei yra tiesiog dažomos, nes fermose išaugintų žuvų spalva yra pernelyg blyški, kad patrauktų prie ryškių spalvų pripratusio pirkėjo dėmesį. Dažiklis arba patenka į mėsą kartu su pašarais, arba žuvys tiesiog įžūliai dažomos fabrikuose paruošimo metu. Specialiai lašišoms dažyti skirtų dažų kompozicijos yra legaliai parduodamos. Gerai, jei tai – natūralus dažiklis, pagamintas paprikų ekstrakto pagrindu, tačiau gali būti panaudoti ir sintetiniai, ne maistiniai dažikliai. Vienas iš populiariausių su pašaru naudojamu dažiklių – kantaksantinas (beje, naudojamas žmonių maiste, ir žymimas E-161b) gali sukelti regos sutrikimus, vištakumą ar padidintą jautrumą šviesai, alergijas, o dėl poveikio odos spalvai būtent šis dažiklis būdavo naudojamas cheminio įdegio tabletėse. Taigi, jei nenorite rizikuoti, rinkitės raudonas žuvis, kurių mėsoje yra baltų gyslelių – tai garantija, kad žuvys nedažytos. Kalbant apie pramoniniu būdu ankštuose tinkliniuose aptvaruose auginamas žuvis mes privalome nepamirši – tam, kad žuvys nesirgtų jos yra šeriamos antibiotikais, o kad greičiau augtų –augimo hormonais. Be to, pramoniniu būdu auginamos žuvys yra belytės, nes specialiais cheminiais junginiais naikinama reprodukcinė jų funkcija – daugintis joms nereikia, paveikta vaistų žuvis auga greičiau. Be abejo, šios medžiagos veikia ir mus. Ir jei vyrai nenori rizikuoti įgyti nepageidaujamų moteriškų kūno dalių, o moterys – supanašėti su sumo imtynininkais, vis tik apie hormonus maiste privalome susimąstyti.
Nereikia manyti, kad falsifikuojama ar kitaip nenaudinga vartotojui linkme „pagerinama" tik brangi žuvis. Visiems žinomoje silkėje irgi gali glūdėti tam tikrų paslapčių. Pirmiausia prisiminkime seną posakį – žuvis genda nuo galvos. Todėl juokaudami galime apibūdinti tokią silkės virsmų seką: silkė su galva – skrosta silkė be galvos – silkės file – mišrainė su silke. Ir nors prekybininkai dievagojasi, kad tokia seka neegzistuoja, tačiau patirtis rodo ką kitą. Panaudojamas actas, o kartais – ir atskiestas klozeto valiklis, ir, žiūrėk, prarandanti prekinę išvaizdą gendanti žuvis gali virsti nauju produktu. Beje, lietuviai nėra pernelyg originalūs šioje srityje, man pačiam teko garbė dirbti sandėlyje Mančesteryje, tiesa su pieno produktais ir vaisiais. Mano kolegos, dirbę perdirbimo padalinyje, sėkmingai plaudavo chloro tirpalu tiek mėsą, tiek žuvį.
Dar vienas stebuklas – tai žuvies file be kaulų. Mažieji kaulai puikiai ištirpsta naudojant actą, citrinos rūgštį ar kitus saugius ingridientus. Tačiau juk galima panaudoti ir druskos rūgštį - tai kur kas efektyviau.
Jei kalbėtume apie kulinariškai paruoštus žuvies produktus ir pusfabrikačius, tai erdvė maisto gamintojų kūrybai yra beribė. Paimkite paprasčiausios marinuotos silkės dėžutę ir paskaitykite sudėtį. Be įprastinės druskos, acto ir cukraus jus aptiksite ir sachariną, ir natrio benzoatą, ir pirofosfatus, ir mononatrio glutamatą – priedus, be kurių puikiai galima išsiversti. Bet vardan pelno visos priemonės ir sudėtiniai produktai yra tinkami. Tad jei jau taip norisi paskanauti pramoniniu būdu paruoštu konservų ar kitų gaminių, bent jau perskaitykite gaminio sudėtį ir jais nepiktnaudžiaukite.
Ypač venkite tų „žuvies„ gaminių, kuriuose telikę žuvies kvapas ir užrašas etiketėje. Piršteliai, lazdelės, kepsneliai – tai tiesiog tobuli maisto pramonės gaminiai, o kas chemizuotoje pramonėje „tobula“, tas ir vengtina. Nesiimsiu aprašinėti tos chemikalų įvairovės, kuri aptinkama kiekviename tokiame produkte – tai užimtų pernelyg daug laiko, daugeliui ir be to viskas aišku.
Dar viena tema, kurios negalima nepaminėti kalbant apie žuvį. Tai – žymiosios pangasijos. Ir nors šios pigios žuvies populiarumo pikas jau atslūgo, jos vis dar galima aptikti parduotuvių lentynose. Per 90 proc. šios žuvies išauginama Vietname, o pirmoji didesnė rinka buvo JAV. Tačiau po skandalų dėl pavojingos cheminės taršos pardavimai JAV krito, ir žuvis buvo pradėta pardavinėti kitur, užimant pigiausios žuvies rinkos segmentą.
Pangasijų pavadinimu vadinamos kelios šamų giminės rūšys. Žuvis auga greitai, o, naudojant hormonus, jos išauga net iki 2 kg per pusmetį. Be to pangasijos visiškai nereiklios maistui. Vietname yra sakoma „jei turi skylėtą batą, neišmesk, o sušerk pangasijoms". Prastą reputaciją ši žuvis užsitarnavo pirmiausiai dėl upės, kurioje ji auginama, nešvarumo. Mekongas, dėl nekontroliuojamo atliekų patekimo, yra paskelbtas ekologiškai rizikinga upe. Tiesa, Vietname, kur ši žuvis yra labai svarbus pajamų šaltinis, net organizuojamos ekskursijos į fermas, siekiant parodyti, kad žuvis auginama atskiruose nuo upės atitvertuose telkiniuose, tačiau Mekongo deltoje tuo pat metu yra ir tradiciškai auginamų pangasijų fermų. Taigi žuvis iš drumzlino, trąšomis bei pramoninėmis nuotėkomis užteršto Mekongo vandens gali atsidurti jūsų lėkštėje.
Paveikslėlis


Grįžti į



Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 41 ir 0 svečių