Prienų rajono meškeriotojai kiekvieną sezoną Nemune ir Kauno mariose spiningais žvejoja sterkus. Populiariausias masalas, žinoma, guminukas. Deja, kartais vienai žūklei reikia saujos masalų, nes sterkų pamėgtose vietose ant dugno – daug kliuvinių. Nenuostabu, jog daugelis žvejų sterkų žūklei įsigyja pačius paprasčiausius, o tuo pačiu ir pigiausius galvakablius. Didžiuma tų galvakablių – būtent šrato formos. Žinoma, jie puikiai tinka žūklei ir srovėje, ir stovinčio vandens ruožuose, bet yra sterkų žūklei labiau tinkančių galvakablių – vadinamųjų „klumpių“, nors kai kas jas vadina „prosais“ dėl plataus ir masyvaus šio galvakablio pado, sudarančio apatinę jo dalį.
Dėl tokios konstrukcijos „klumpė“ ant dugno visada atsistoja padu. Ši savybė sterkų žūklėje dažnai – labai svarbi, nes, galvakabliui gulint ant dugno, ant jame įlydyto kabliuko užvertas guminukas vis dar vibruoja ir vilioja sterką. Plėšrūnui tokioje pozicijoje esantis grobis, matyt, atrodo visiškai bejėgis ir tas jį beatodairiškai atakuoja. Deja, „klumpės“ – brangesnės už „šratus“, o kliūva už kerplėšų menkiausiai progai pasitaikius.
Kai žūklei naudojami „šrato“ formos galvakabliai, masalą guldyti anmt dugno nėra prasmės, nes apvalus galvakablis virsta ant šono, o kartu su juo gula ant šono ir elastinga „žuvytė“. Prieniškiai ir apylinkių žvejai rado puikų būdą, padedantį sulyginti „šrato“ ir „klumpės“ galimybes. Tiesa, reikia atlikti nesudėtingą procedūrą, kuriai nereikia jokių specialių įrankių – užtenka plaktuko. Šiuo įrankiu „šratas“ suplojamas ir tada jis visada nutupia ant dugno apatine puse.

Nuotr.: šiek tiek suplotas „šrato“ formos galvakablis sterkų žūklėje pakeičia „klumpę“




