Spiningavimas

Pabranginus žvejybos leidimus, į specialią sąskaitą, skirtą žuvų ištekliams gausinti, tikimasi surinkti iki 4 milijonų litų.

Praėjusių metų pabaigoje buvo priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos. Nuo šiol visos už pabrangusius žvejybos leidimus gautos pajamos pasieks specialią aplinkos apsaugos programos sąskaitą, o nemokamai žvejoti galės vaikai, pensininkai ir neįgalieji.

Brangs leidimai

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, kad nuo šių metų kovo 31-osios pabrangs žvejybos leidimai. „Iki šiol žvejybos leidimų kainos Lietuvoje buvo mažiausios. Jos nedidintos beveik 20 metų. Už metinį žvejybos leidimą reikėjo mokėti iki 22 litų, o už leidimą dienai – iki 6 litų. Dabar metinis leidimas kainuos 50, mėnesinis – 20, o dviejų dienų – 5 litus“, – apie pasikeitimus kalbėjo V.Graičiūnas. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad iki minėtosios datos dar galios senoji tvarka ir leidimai žvejoti bus išduodami tomis pačiomis kainomis. Iki kovo 31-osios išduoti leidimai ir licencijos žūklei suteiks teisę žvejoti iki juose nustatyto termino, tačiau ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 31 d.

V.Graičiūnas sakė, kad per metus Lietuvoje išduodama apie 70 tūkst. žvejybos leidimų, už kuriuos, įsigaliojus pataisoms, tikimasi kasmet surinkti apie 3–4 mln. litų, kurie bus kaupiami specialioje aplinkos apsaugos programos sąskaitoje. „Iki šiol visos už žvejybos leidimus gautos pajamos plaukdavo į valstybės biudžetą. Aplinkos ministerija dažnai susilaukdavo priekaištų ir klausimų iš žvejų, kur panaudojamos lėšos. Dabar gauti pinigai netiesiogiai grįš patiems žvejams“, – kalbėjo ministerijos atstovas. Pasak jo, sukauptos lėšos bus panaudotos žuvų ištekliams gausinti ir saugoti, moksliniams tyrimams atlikti.

Gamtos išteklių skyriaus vedėjas teigė, kad visose kaimyninėse šalyse leidimai jau senokai kainuoja brangiau nei mūsų šalyje. „Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje žvejybos leidimų kainos keletą metų svyruoja apie 50 litų, o Lenkijoje metinis žvejybos leidimas kainuoja net 300 litų“, – informacija dalijosi pašnekovas.

Nuo kovo 31 dienos leidimus bus galima įsigyti internetu, naudojantis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema, arba trumpąja žinute. Internetiniame puslapyje kiekvienas norintysis galės sužinoti informaciją apie vandens telkinius ir apie žvejybos leidimų kainas.
Patikslintas Mėgėjiškos žūklės įstatymas numato ir didžiausias kainas už teisę žvejoti intensyviai veisiamas žuvis. Ligi šiol licencijų kainas galėjo nustatyti patys žūklės ploto naudotojai. Remiantis naujomis įstatymo nuostatomis, žūklės ploto naudotojai, vandens telkinyje įveisę didelį kiekį žuvų ir organizavę limituotą žvejybą, už vienos paros žūklę tokiame telkinyje galės imti ne daugiau kaip 50 litų.

Žvejos nemokamai

V.Graičiūno teigimu, po trijų mėnesių įsigaliosiančios pataisos vaikams iki 16 metų, neįgaliesiems ir pensininkams (nuo 62 metų) leis žvejoti nemokamai. „Visi išvardytieji galės nepirkdami leidimų žvejoti tiek privačiuose, tiek valstybiniuose vandens telkiniuose. Tačiau svarstymų objektu lieka klausimas, kuriais atvejais jie turėtų žvejoti, laikydamiesi principo „pagauk ir paleisk“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak Aplinkos ministerijos atstovo, asmuo, priklausantis minėtajai grupei, pagavęs žuvį, kurios žvejyba yra licencijuojama, ją turėtų paleisti arba, jei laimikį nori parsinešti į namus, įsigyti licenciją. „Norėdami reguliuoti žuvų išteklius, kiekvienam konkrečiam vandens telkiniui išduodame ribotą licencijų kiekį. Leisdami žvejoti be licencijos, to daryti negalėtumėme“, – svarstė V.Graičiūnas.

„Taip pat mes galvojame ir apie privačių ežerų ar tvenkinių savininkus, kurie daugiausia savo lėšomis žuvis įveisia, prižiūri vandens telkinius. Tokia įstatymo pataisa galėtų būti jiems nuostolinga, tad tikriausiai tam tikrais atvejais vaikams, pensininkams ir neįgaliesiems gali tekti susimokėti, jei panorės laimikį parsigabenti į namus“, – kalbėjo Gamtos išteklių skyriaus vedėjas.

Mažiau kontrolės

Privačių vandens telkinių savininkai nuo kovo 31-osios įgis daugiau teisių. „Nusprendėme mažiau kištis į privačių vandens telkinių valdymą“, – sakė ministerijos darbuotojas. Jo teigimu, įsigaliojus naujajai tvarkai, ežero ar tvenkinio savininkas pats galės nustatyti žvejybos leidimų kainas. „Jeigu savininkas nenorės, kad jo vandens telkinyje būtų žvejojama, galės nustatyti labai didelę kainą, o jeigu norės, galės leisti žvejoti nemokamai, – kalbėjo V.Graičiūnas. – Tačiau šios taisyklės galios tik privačių vandens telkinių savininkams. Tie, kurie žvejybos plotus nuomoja iš valstybės, už metinį leidimą žvejoti negalės reikalauti daugiau kaip 50, mėnesinį – 20, o dviejų dienų – 5 litų.“
Tuo metu lašišas, šlakius ir kitas limitines žuvis bus galima žvejoti sumokėjus tą patį, kaip ir iki šiol, mokestį – 10 Lt už dieną, 30 Lt už savaitę ar 50 Lt už mėnesį.

 Trečiadienį Seimas po pateikimo pritarė Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisoms. Kartu su naujuoju įstatymu įsigalios ir naujos mėgėjiškos žvejybos leidimų kainos. Jos bus gerokai didesnės, nei anksčiau, tačiau Aplinkos apsaugos komiteto nario Andriaus Burbos teigimu, žvejai tam vieningai pritaria.