Spiningavimas.lt II susitikimas-varžybos (atnaujinta)
Ketvirtadienis, 02 Rugsėjis 2010 21:42
Spiningavimas.lt spiningavimo varžybos.
Rudens sezono atidarymas
Baigiantis rugpjūčiui, nukankinti karštos ir aibę šunybių prikrėtusios vasaros, nemažas būrys spiningavimo fanatikų su džiaugsmu pritarė idėjai suorganizuoti antrąją spiningautojų, kurių skaičius nuolat didėja po Spiningavimas.lt vėliava, šventę – varžybas. Tuo labiau, kad orai išpuolė tikrai palankūs – temperatūra bene prieš savaitę nukrito nuo daugiau kaip 30 laipsnių karščio iki plėšriųjų žuvų aktyvumui palankių dvidešimt kelių laipsnių dieną ir keliolikos laipsnių naktį. Daugelio žvejų nuojauta kuždėjo, kad kibimas tikrai turi būti.
Į kelias dienas trukusią šventę prie gražaus Galsto ežero (Lazdijų raj.) susirinko daugiau kaip 30 įvairaus amžiaus dalyvių – nuo aštuonmečio iki žilstelėjusio dėdės, nuo ką tik paėmusių spiningą į rankas iki patyrusių žvejų. Ežeras pakankamai įdomus ir įnoringas – jei pataikai tinkamą dieną, rezultatai gali būti tikrai įspūdingi – jei ne lydekų dydžiais, tai bent jau kibimų skaičiumi, kas, beje vėliau ir pasitvirtino. Didžiausias gylis Galste – 55 metrai, yra nemažai perspektyvių kalnelių ir pagilėjimų. Šiauriniai ežero krantai aukšti, statūs, pietiniai – žemesni. Kai kurios įlankos uždumblėjusios, nors pats ežeras yra gilus. Į Galstą įteka keletas šaltiniuotų upelių. Ežeras atrodo tarsi griovys, platėjantis pietinėje dalyje. Dugnas išraižytas daubų, kurių šlaitai yra statūs. Šiaurinėje dalyje atabradas siauras, pietinėje – šiek tiek platesnis. Pakrantės augmenija netanki, nendrės bei meldai auga guotais, nesudaro ištisinės juostos. Prie dugno esantys ir panirę augalai nesudaro ištisinių plotų – jų daugiausiai seklesnėse ežero vietose. Krantai apaugę medžiais, krūmais, prie šiaurinės pakrantės prieina miškas. Upeliuku, ištekančiu iš pietinės ežero pusės, Galstas jungiasi su Zapsiu. Galstas džiugina įvairiomis žuvimis, čia sugaunama ešerių, kuojų, lydekų, aukšlių, gružlių, karšių, karosų, plakių, lynų, karpių, pūgžlių, raudžių, seliavų, stintų, šamų, ungurių. Daugiausiai Galsto ežere sugaunama karšių, kurie čia auga gana greitai. Patyrusius žvejus džiugina stambios lydekos ir kuojos. Galste neblogai kimba ešeriai, pasitaiko kuprių sveriančių net kilogramą. Tačiau ežere aptikti žuvingas vietas yra gana sudėtinga, nes povandeniniai šlaitai gana statūs. Todėl žvejojant Galste pirmą kartą laimikis gali būti ir ne itin gausus. Karosų, raudžių, lynų daugiausiai sugaunama seklesnėse ežero vietose, jose pasitaiko ir vidutinių lydekų. Tos, kurios minta stintomis bei seliavomis, grobio tyko giliau. Galstas nuo senų laikų garsėjo unguriais.
.jpg) .jpg)
Pirmoji šventės diena paskirta susipažinimui su ežeru, apšilimui. Žvejai eksperimentavo su masalais – bandė surasti patį kibiausią voblerį, sukrę ar riperį, ar bent jau plėšrūnėms patinkančią spalvą. Reikia paminėti, kad kiekvienas spiningautojas yra individualistas – vieni yra įtikėję tik į ,,metalinius“ masalus – sukres ir blizges, kiti ,,dirba“ išimtinai tik su vobleriais, kitiems labiausiai patinka mėtyti guminukus, ketvirti eksperimentuoja. Ir tikrai nerasite žvejų, kurių mėgstamiausių masalų dešimtukas sutaptų. Beje, ir žvejybos taktika dažniausiai būna skirtinga – vieni gaudo sėklesnėse vietose, arčiau nendrių, kiti gyliuose. Tai gi, apšilimo diena vieniems žvejams buvo rezultatyvi ir buvo galima padaryti tinkamas išvadas sekančios dienos varžyboms, kiti liko nieko nepešę. Buvo pagautos kelios lydekos, keli gražūs ešeriai ir raudės. Vėliau dalyvių laukė pirties malonumai ir šauni vakarienė.
.jpg) .jpg)
 
Pirmasis varžybų etapas buvo surengtas antrąją šventės dieną po pietų. Žvejota nuo 16 iki 20 valandos. Kaip buvo minėta anksčiau, ežeras įnoringas ir žvejų dideliam džiaugsmui buvo pataikyta ant itin sėkmingos dienos – lydekos kibo, kaip pasiutusios. Daugelis varžybų dalyvių dirbo išsijuosę ir nemažą jų dalį lydėjo sėkmė – kiekvienas sulaukė po penkis ar net dešimt lydekų kibimų. Tiesa, ar lydekos buvo labai gudrios ar žvejai ne iki galo sugebėjo perprasti jų elgesį, bet bent pusę kibimų buvo nerezultatyvūs – lydekos, matyt, tik iš smalsumo paskanaudavo masalą ir staigiai jį išspsjaudavo taip normaliai ir nepasikirsdamos. O nemaža dalis užsikabinusių buvo taip vadinamos ,,nelegalės“ (mažesnės nei leistino 45 сm ilgio), tad keliavo atgalios. Tačiau keli žvejai vis dėl to sugebėjo ,,išprašyti“ ir didesnes lydekas – buvo pagautos keletas 0,6 – 1 kilogramą sveriančios įskaitinės margašonės. Daugiausia pirmąj varžybų dieną (3 lydekas) pagavo Mindaugas Vaitkevičius. Jis ir tapo pirmo varžybų etapo nugalėtoju. Didžiausia tos dienos lydeka svėrė 0,94 kilogramo.
.jpg) .jpg)
Antrosios varžybų dienos ankstyvas rytas išaušo ramus, tačiau šaltas, danguje matėsi besitvenkiantys lietaus debesys. Kupini energijos, azarto ir naujų vilčių dalyviai startavo jau nuo 6 valandos. Antrasis etapas ilgesnis – trunkantis šešias valandas. Tad yra laiko išbandyti įvairiasnes žvejybos taktikas, panaudoti daugiau masalų ir aišku didesnė tikimybė pagauti daugiau žuvies. Kaip sakoma, rytas protingesnis už vakarą arba, kitaip tariant, dažnais atvejais rytinis žuvų aktyvumas būna kur kas didesnis nei vakarinis. Atsižvelgiant į tai, kad iš vakaro lydekos buvo labai aktyvios, tad daugelis žvejų tikėjosi dar geresnio rytinio plėšrūnių kibimo ir rimtesnių egzempliorių. Tačiau deja deja... Žvejai iš pat pradžių puolė gaudyti vakarykščiais kibiais masalais. Deja pirmomis antrojo etapo valandomis tai nepasiteisino. Lydekos tapo visiškai neaktyvios ir į masalus nereagavo. Tada prasidėjo eksperimentai – kitų vietų, kitų masalų ieškojimas...Kiti keitė taktiką ir iš lydekų gaudymo persiorientavo į ešerius. Oras tam tikrai buvo parankus – be vėjelio, lietų keitė saulė ir atvirkščiai. Kai tik išlysdavo saulutė, ešeriai kaip mat pradėdavo vaikyti mailių. Nespjaudavo ir į jiems panosiai siūlomų mikromasalų. Ešeriai tarpais kibo labai aktyviai, praktiškai kiekvienu metimu. Jei būtų orientuotasi į juos nuo pat ryto, tai buvo galima ,,surinkti“ ne vieną dešimtį. Tiesa, dydžiai neįspūdingi – 100-150 gr. Nors keli varžybų dalyviai užsispyrusiai tęsė lydekų paieškas ir dalį jų lydejo sėkmė. Kai kurie iš spiningautojų grįžo su laimikiais – kas su viena kas su dviem įskaitinėmis lydekomis. ,,Tuščių“ kibimų buvo nedaug – dauguma realizuota. Tačiau vėl dalis laimikio buvo tik lydekų vaikai, tad keliavo atgal paūgėti. Viso tadien buvo pagautos šešios įskaitinės lydekos. Didžioji jų dalis paleistos. Tiesa, įskaitinių plėšrūnių dydžiai tikrai nebuvo įspūdingi – didžiausia antros varžybų dienos lydeka pagauta Kęsto Kontelio svėrė 1,27 kilogramo (tai, beje, buvo didžiausias visų varžybų laimikis ir ją pagavęs žvejys apdovanotas specialiu prizu).
.jpg) .jpg)
Apibendrinant visas varžybas galima padaryti išvadas - oras tinkamas – tikrai lydekinis, susirinko šaunūs varžybų dalyviai bei juos palaikantys sirgaliai (viso šventėje dalyvavo daugiau kaip 30 žmonių).
 
 
Galsto ežeras buvo dosnus, tačiau išliko paslaptingas – neatskleidęs visų savo klodų, tad daugeliui žvejų išliko noras čia dar ir dar kartą sugryžti. Pagautas pakankamai gausus laimikis - lydekos ir ešeriai gana noriai ,,kando“ siūlomus masalus – per dvi varžybų dienas buvo pagauta keliolika įskaitinių lydekų, kurių didžioji dalis ir visos ,,nelegalės“ paleistos paūgėti. Be to vos ne kiekvienas žvejys dar turėjo po 5 ar 10 nerealizuotų kibimų. Taip, kad kiekvienas spiningautojas gavo po gerą spūdžių bei adrenalino dozę. Dėkojame sodybos šeimininkui Zigmui Karaliui už šaunų priėmimą, taip pat mūsų draugui Mariui Olišauskui (UAB,,Fema“) už įsteigtus prizus bei visiems dalyvavusiems už gražią šventę ir gerą nuotaiką! Visi vienbalsiai nutarė ,,Mes čia dar gryšime!!!“ į šį nuostabų ir jaukų gamtos kampelį. Iki susitikimo sekančiame etape!
Varžybų rezultatai
|
|
|
Spiningavimas.lt varžybų ,,GALSTAS 2010" PROTOKOLAS
|
|
|
EIL.
|
DALYVIS
|
MIESTAS
|
REZULTATAI (kg)
|
|
|
VIETA
|
|
NR.
|
|
|
I ETAPAS
|
II ETAPAS
|
VISO
|
|
|
1
|
Mindaugas Vaitkevičius
|
Kaunas
|
2,12
|
0,58
|
2,7
|
I
|
|
2
|
Kęstas Kontelis
|
Kaunas
|
0
|
1,91
|
1,91
|
II
|
|
3
|
Aivaras Kleinas
|
Kaunas
|
0,74
|
0,94
|
1,68
|
III
|
|
4
|
Marius Olišauskas
|
Druskininkai
|
1,38
|
0
|
1,38
|
IV
|
|
5
|
Algirdas Janavičius
|
Alytus
|
0
|
1,14
|
1,14
|
V
|
|
6
|
Gintautas Vagonis
|
Kaunas
|
0,18
|
0,76
|
0,94
|
VI
|
|
7
|
Gytis Menkevičius
|
Marijampolė
|
0,14
|
0,74
|
0,88
|
VII
|
|
8
|
Andrius Kleinas
|
Alytus
|
0,8
|
0
|
0,8
|
VIII
|
|
9
|
Vidas Stakionis
|
Kaunas
|
|
|
|
IX-XIII
|
|
10
|
Dovydas Janavičius
|
Alytus
|
|
|
|
IX-XIII
|
|
11
|
B.Kazolaičikas
|
Kaunas
|
|
|
|
IX-XIII
|
|
12
|
Romas Baranauskas
|
Varėna
|
|
|
|
IX-XIII
|
|
13
|
Mantas Sinkevičius
|
Vilnius
|
|
|
|
IX-XIII
|
Algirdas Janavičius/Pikehunter
www,spiningavimas.lt
Žuvų atmintis gali išlaikyti kelių mėnesių prisiminimus
Pirmadienis, 09 Rugpjūtis 2010 13:31
Izraelio mokslininkai dar kartą paneigė paplitusį mitą, kad žuvų atmintis tesiekia vos kelias sekundes: jie nustatė, kad žuvys gali atsiminti tai, kas įvyko prieš 5 mėnesius.
Jau kiek anksčiau šį mitą sugriovė 15 metų amžiaus Rory Stokes'as, Australijos Mokslo ir Matematikos mokyklos studentas, įrodęs, jog auksinės žuvelės prisimena ne mažiau kaip šešių dienų praieties įvykius.
Dabartinio tyrimo metu Techniono technologijos instituto Haifoje mokslininkai eksperimentavo su tvenkiniuose auginamomis jaunomis žuvimis, siekdami, kad jos įsimintų tam tikrą garsą, pranešantį apie maitinimo pradžią - eksperimento idėja labai panaši į Rory Stokes'o. Po mėnesį trukusių „treniruočių“ žuvys buvo paleistos į laisvę, rašo „The Telegraph“.
Po penkių mėnesių tyrėjai pakartojo žuvims įprastą garsą ir nustatė, kad suaugusios žuvys jį vis dar atsimena – jos susirinko „papietauti“. Pasak mokslininkų, eksperimentas įrodė, kad žuvų atmintis siekia mažiausiai 5 mėnesius.
Tokia išvada, pasak specialistų, atskleis naujas žuvivaisos ūkių galimybes: žuvis
bus galima auginti natūralioje aplinkoje, nenaudojant aptvarų ir neteršiant aplinkos. „Išmokytos“ žuvelės galės būti paleistos bręsti į laisvę, o po kelių mėnesių jas bus galima susigrąžinti naudojant specifinius garsus.
Sugriautas mitas apie trumpą auksinių žuvelių atmintį
15 metų amžiaus Rory Stokes'as, Australijos Mokslo ir Matematikos mokyklos studentas, sugriovė seną mitą, teigiantį, jog auksinės žuvelės turi trumpą atmintį. "Mums buvo pasakojama, jog auksinės žuvelės sugeba atsiminti tik mažesnį nei trijų sekundžių laiko tarpą... Aš norėjau mesti iššūkį šiai teorijai, nes manau, jog tai yra mitas - taip žmonės siekia sumažinti savo kaltės jausmą, kylantį dėl žuvelių laikymo mažuose akvariumuose", teigia jaunasis mokslininkas.
Rory Stokes'o eksperimentas buvo stulbinančiai paprastas. Kiekvieną dieną žuvų šėrimo metu jis į akvariumą įleisdavo specialų "švyturį", ir matuodavo laiką, kurio gyvūnams prireikdavo atplaukti iki maisto gavimo vietos. Per tris savaites šis laiko tarpas ženkliai sutrumpėjo - nuo vienos minutės iki kelių sekundžių. Pasiekęs tokį rezultatą eksperimentatorius tęsė maitinimą be pagalbinio įrenginio.
Praėjus šešioms dienoms, jis "švyturį" vėl panardino į vandenį. Nors buvo praėjusi beveik savaitė, žuvys prie jo priplaukdavo per 4,4 sekundės. Tai rodo, jog jos asociaciją tarp švyturio ir maisto sugebėjo atsiminti mažiausiai šešias dienas.
Apie žvejybą priekrantėje be emocijų
Antradienis, 15 Birželis 2010 10:23
Labai sveikintinas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko siūlymas uždrausti pramoninę žvejybą priekrantės zonoje, t.y. iki 20 m gylyje. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau buvo priėmęs tokį sprendimą 2008-05-14 protokolu Nr.14-3, bet Žemės ūkio ministerija, vadovaujama Danutės Kazimiros Prunskienės, neargumentuotai, neatsakingai ir ilgai atsirašinėjo, kad toks draudimas nebūtinas, neatsižvelgdama į žuvų populiacijos išsaugojimą.
Žvejybos draudimą priekrantėje lemia keletas faktorių. Pirma, vienintelė Lietuva iš Baltijos jūros šalių žvejybos plotus padalijusi į priekrantę ir atvirą jūrą. Visos kitos Europos Sąjungos Baltijos jūros šalys turi įsivedusios 3-6 mylių zoną, kur verslinė žvejyba draudžiama. Ir tai moksliškai pagrįsta, nes priekrantės zonoje aktyviai maitinasi vertingų žuvų mailius, neršia jūrinės žuvys, per priekrantę migruoja į gėlųjų vandenų nerštavietes (marias, upes ir upelius) vertingos žuvys. Priekrantė - tai biologiškai jautri zona, kurioje lengviausia nualinti ar išnaikinti žuvų išteklius. Tą pajuto ir patys priekrantės žvejai, nes nuo 2000 m. priekrantėje vertingų žuvų, tokių kaip lašiša, otas, šlakis, starkis, sykas, sugaunama iki 10 kartų mažiau. Žvejybos verslas egzistuoja tol, kol yra ką žvejoti, todėl patys žvejybos verslo atstovai, kurie sieja savo ateitį su žvejyba, turėtų stengtis nenualinti žuvų išteklių, vykdyti racionalią ir išteklius tausojančią žvejybą. Šiuo atveju viskas labai daug priklauso ir nuo žmogiškojo faktoriaus. Daugybė priekrantės žvejų, suvokę, kad tokia Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos ir pačios Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės politika naikina mūsų nacionalinius vidaus vandenų ir Baltijos jūros žuvų išteklius, investavo į žvejybinius laivelius ir žvejybos priemones, atitinkančias aukštesnius reikalavimus (plaukiojimo saugumas, darbo sąlygos, produkcijos kokybė, oro užterštumas, ekologiškumas, selektyvumas), ir patys pasitraukė iš priekrantės. Kelios dešimtys įmonių, kurias tenkina trumpalaikiai rezultatai, liko priekrantėje ir trimituoja kaip atstovaujančios didžiulei žvejų bendrijai, kuri aprūpina Lietuvą žuvimi. Pažvelgus į deklaruojamas jų pajamas, aiškiai matyti, kad iš jų neįmanoma pragyventi net vienam žvejui, nekalbant apie žvejybos priemonių išlaikymą. Peršasi išvada, kad arba deklaruojama keliasdešimt kartų mažiau, negu sugaunama, arba tai tik hobis. Neapgaudinėdami savęs ir kitų, kad lietuviai liks be žuvies, o žvejai - be pragyvenimo šaltinio, drąsiai galime teigti, kad tai spekuliacija. Šalies kvotos išlieka tos pačios, ir ko neišnaikins priekrantėje, tą sugaus atviroje jūroje, taip patenkins ir vartotojus, ir išsaugos išteklius. Kas jau tikrai nenori nieko keisti, siūlau plukdyti žvejus mėgėjus žvejoti meškerėmis toje pačioje priekrantėje. Mėgėjai išteklių neišnaikins, o jiems atsigavus po 3-4 metų pajamos iš žvejų mėgėjų aptarnavimo, kaip ir visame pasaulyje, tikrai leis išgyventi. Arba pasinaudoti ES direktyva ir gauti kompensacijas už pasitraukimą iš šio verslo, aišku, jei tų įmonių laivai įregistruoti ne kaip pramoginiai, o kaip žvejybos. Pajamos bus tikrai didesnės nei kelerių metų deklaruojamos. Kitas labai svarbus klausimas, siekiant išsaugoti žuvų populiaciją, - tai kvotų paskirstymas. Šiandien skirstant kvotas neatsižvelgiama į žvejybos būdą. Nors tai prieštarauja Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. nacionalinio strateginio plano keliamiems tikslams ir prioritetams, t.y. neatsižvelgiama į įmonių, kurios vykdo žvejybą selektyvios žvejybos būdu, t.y. kurie daro minimalią žalą jų ištekliams, nenaikina jų nerštaviečių, žvejojamos tik leistino dydžio žuvys. Šie įrankiai yra menkiniai nustatyto akytumo tinklai ir ūdos (kabliukai). Tiek patiems žvejams, tiek mokslininkams yra gana aišku, kad žvejojant menkes tralu yra daroma didelė žala žuvų ištekliams. Traukiant tralą dugnu, naikinamos menkių nerštavietės, o sugautos neverslinio dydžio žuvys atrenkamos ir tiesiog išmetamos atgal į jūrą. Dauguma jų traumuotos ir lieka negyvybingos. Dažniausiai priegauda sudaro 50 proc. ir daugiau tralo turinio. Taip daromas tiesiog nusikaltimas. Bet tuos barbariškus žvejybos metodus gina Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos. Tai dar vienas žmogiškasis faktorius, kai dėžės rūkytų ungurių ar sūdytų lašišų svarbiau už ilgalaikių žuvies išteklių išsaugojimą. Nors dabar galimybių pakeisti nusistovėjusią tvarką yra daug daugiau. Žemės ūkio ministras yra daug šiuolaikiškesnis ir taip pat konservatorius, kaip ir siūlytojas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Tai suteikia vilčių įveikti įsisenėjusį Žuvininkystės departamento biurokratinį aparatą.
Ne mažiau svarbi tema - pramoninė žvejyba vidaus vandenyse. Bet tai jau kitos žinybos jurisdikcija, taigi ir kito straipsnio tema.
O tikriesiems žvejams, kurie tausoja žuvies išteklius, norėčiau palinkėti nei žvyno, nei uodegos.
Spiningavimas.lt šventė-varžybos ,,METELYS 2010"
Pirmadienis, 03 Gegužė 2010 16:27
Pagaliau atėjo tikrasis pavasaris ir pirmosios šiltesnės dienos ir naktys. Tai tas metas, kada tikri, užkietėję spiningautojai – ligoniai atideda darbus bei rūpesčius į šoną ir traukia į vandens telkinius pasidžiaugti bundančia gamta, žydinčiais medžiais ir tuo pačiu pasigalinėti su margašonėmis lydekomis ar net gi sugauti tą išsvajotąjį rekordinį egzempliorių. Kartu su spiningavimo sezono atidarymu sutapo ir www.spiningavimas.lt vienerių metų gimtadienis. Per tą laikotarpį internetinis puslapis iš vieno žmogaus hobio įprasminimo peraugo į daugiau kaip šimtą narių iš įvairių Lietuvos kampelių vienijančią spiningautojų bendruomenę. O kur dar daugiau, kaip 60000 lankytojų iš daugiau, kaip 30 šalių, kurie per tuos metus aplankė šį žvejų puslapį, domėjosi įvairiomis žvejybos naujienomis, straipsniais bei žūklių įspūdžiais. Tikėsimės, kad nemaža jų dalis artimiausiu metu taip pat prisijungs prie spiningavimo filosofiją propaguojančių kolegų būrio.
Tai gi www.spiningavimas.lt organizuota šventė įvyko gegužės 1-2 dienomis prie vieno didžiausio Dzūkijoje Metelio ežero. Oras pasitaikė, kaip reta šiltas. Dieną temperatūra siekė 15 – 20 laipsnių, o naktį tenukrito iki 6 – 8. Jokio vėjo. Tik smulkus, neįkirus lietus, kiek sudarė nepatogumų. Tačiau, kaip sakoma, blogo oro nebūna, būna tik prasta žvejo apranga. Į šventę sugužėjo žvejų iš Alytaus, Kauno, Vilniaus, Marijampolės, Druskininkų. Viso pasivaržyti susirinko 10 komandų. Vieni tikri profesionalai - nuolatiniai varžybų dalyviai, kiti kandidatai į meistrus. Buvo ir studentų, kurie savo entuziazmu, energija bei noru nugalėti nė kiek nenusileido santūriems, labiau patyrusiems žvejams. Skyrėsi ir komandų spiningavimo technikos – vieni labiau pamėgę ,,tvičinti“ vobleriais, kiti žvejoti su metalu (sukrėmis bei mepsais), kiti velkiauti. Atitinkamai ir amunicija bei įranga buvo skirtinga – kas gaudė su ,,castinginiais“, kas su Loomis‘ais ir St.Croix‘ais, o kas su paprastais kotais. Ir negalima būtų padaryti vienareikšmių išvadų, kad laimėjo vienas kažkuris žvejybos stilius, kad gaudantys Loomis‘ais, St.Croix‘ais buvo paranašesni. Juk gaudo ne meškerės, o žvejai. Ir, mano giliu įsitikinimu, didžiąją dalį rezultatyvios žvejybos lemia teisingos vietos, tinkamo masalo, pravedimo būdo parinkimas bei spiningautojo valia bei kantrybė. O kartais tai būna paprasčiausia sėkmė. Kadangi varžybos buvo draugiškos, tad ir bendru sutarimu buvo suderintos visiems žvejams priimtinos taisyklės. Buvo leista žvejoti ne tik tradiciniais būdais, kaip tai daroma tikrose varžybose, bet ir velkiauti. Tiesa, plaukiojantys benzininiais varikliais (beje, jų naudojimas varžybų metu buvo suderintas su inspektoriais bei parko direkcija) turėjo tam tikrų apribojimų. Vėl gi kalbant apie rezultatus - velkiaujantys nepagavo nė vienos lydekaitės – visos buvo pagautos mėtant masalus.
Varžybos vyko dviems etapais – pirmas šeštadienį po pietų nuo 15 iki 20 h. Antras sekmadienį nuo 7 iki 12 h. Vieni žvejai pasirinko žvejybą sėkliuose 1-3 metrų gylyje, kiti palei skardžius (5-8 m), kiti iškarto šovė į gylius. Po kurio laiko dalis žvejų taktiką keitė – nuo sėklių perplaukė giliau ir atvirkščiai. Pirma lydeka pagauta nepraėjus nė pusvalandžiui nuo varžybų pradžios (laimikio autorius.Gintautas Vagonis, ,,Trišakis1“). Tiesa, lydekaitė neįskaitinė, tad paleista atgalios. Po to dar buvo užfiksuoti keli nežymūs kibimai. Sekančio laimikio teko laukti beveik iki vakaro. Jį sužvejojo tas pats Gintautas. Kitus žvejus tą dieną sėkmė aplenkė – lydekos buvo baisiai neaktyvios. Nors buvo išbandyta gausybė įvairiausių masalų. Ir net gi tie, kurie praėjusį rudenį Metely nė karto nebuvo apvylę. Žvejai bandė ieškoti nesėkmės priežaščių dar per šaltame vandenyje (9 laipsniai), tą dieną nukritusiame oro slėgyje ir panašiai. Tiesa, naudingų darbų vis gi pavyko padaryti – renginys iš žvejų varžybų peraugo į akciją kodiniais pavadinimais ,,Gelbėkime gamtą“, ,,Švarus Metelys“, ,,Mirtis brakonieriams“ ar panašiai. Tai yra buvome labai nustebę ir nuoširdžiai pasipiktinę begale ežere sumerktų, nesužymėtų tinklų, kurių ilgis tikrai ne 20 -30 metrų, o dešimteriopai ilgesni. Toks vaizdas, kad atsidūrėme kažkur Rusijos glūdumoje, kur aplinkinių kaimų gyventojai miršta iš bado ir užstatytame tinkle pagauta žuvis yra vienintelis prasimaitinimo, išgyvenimo būdas. Bet visgi čia Lietuva.... Net gi viena ausim yra tekę girdėti, kad ir Gamtos apsaugos inspekcija kažkur yra įkurta... Nesunku juk karts nuo karto pora ratų su prikabintu svoriu apsukti ir surinkti šituos nelegalius žvejybos įrankius. Dar baisiau yra tai, kad dalis tinklų buvo užmerkti ir palikti likimo valiai. Juose pilna supuvusių lydekų, vėgelių ir lynų. Tai gi ėmėmės tinklų naikinimo akcijos – tą dieną buvo ištraukti, supjaustyti ir sudeginti bene 6 tinklai. Džiaugiamės, kad nors taip padėsime Metelio žuvims lengviau kvėpuoti ir didinti savo populiaciją.
Po pirmojo etapo pasidalinti įspūdžiais šventės dalyviai susirinko prie vaišių stalo, kur laukė karšta žuvienė bei kiti patiekalai, pirtis. Čia žvejai turėjo puikią progą artimiau susipažinti, pasidalinti žvejybų įspūdžiais bei nuotykiais, kurių pas kiekvieną žveją yra nors vežimu vežk. Aišku, vyko karštos, amžinos diskusijos, kurie masalai yra geriausi ir iš viso, kur slypi sėkmingos žvejybos paslaptys. Taip pat vienbalsiai buvo pritarta spiningavimo klubo įkūrimui, kurio tikslai būtų spiningavimo idėjų propagavimas, spiningautojų vienijimas, gamtos tausojimas, vandens telkinių nuoma, priežiūra bei įžuvinimas, nuolatinių varžybų - švenčių organizavimas, komandos sukūrimas, kuri dalyvautų tiek Lietuvos tiek užsienio varžybose ir t.t.
Antro etapo pradžia, kai kuriems žvejams tapo tikru valios ir jėgų išbandymu. Bet iš to ir atpažinsi tikrą žveją, kad nepaisant įvairių trukdžių, tikras žvejys visada išeis žvejoti. Tai gi visos komandos startuoja 7 valandą su viltimi, kad lydekos ryte bus daug aktyvesnės, nei išvakarėse. Tuo labiau, kad šen bei ten matėsi lydekų išėjimai. Tai teikė vilties pagauti kažką rimčiau ir daugiau. Bet ryte margašonės taip pat sėkmingai nekibo. Tik kiek išilus orui, apie 10 valandą atsirado pirmieji gyvybės ženklai. Viename ežero kampe rimtesnio dydžio lydeka Arūnui Mikalaikevičiui (,,Kilbas“ komanda) nukando pavadėlį. Vėliau Trišakis2 komandos narys Mindaugas Vaitkevičius ištraukia ribinio dydžio lydekaitę (vėliau pamatuota - 42 cm ir paleista atgalios), dar keli žvejai sulaukė kelių nežymių lydekaičių ar ešerių grybštelėjimų. Paskutinę (t.y antrą tą dieną) kiek didesnę (0,62 kg) lydeką ištraukė Deivydas Ciunys (,,Kilbas“ komanda). Tiesa, jie šiek tiek pavėlavo finišuoti ir buvo apdovanoti tik simboliniais, bet labai garbingais prizais. Bet vietoj lydekų, antrąją dieną toliau tęsėsi labai sėkmingi ...tinklų kibimai. Vienam žvejui (Aivarui Kleinui) net gi pavyko su dviem paeiliui metimais ištraukti du tinklus. Nekoks jausmas žvejoti jų apsuptyje, nekoks ... Kadangi lydekos nekibo (o kaip čia jos ir kibs, jei visur išilgai įstrižai sustatyti tinklai), tai vėl tęsėm sėkmingą tinklų naikinimo akciją.
Prieštaringų jausmų apimti (iš vienos pusės liūdna, kad nekibo, kad vietiniai kaimiečiai visiškai neturi saiko ir stato begalę tinklų, iš kitos pusės apimti gero jausmo, kad nors kiek padėjom gamtai) žvejai baigė varžybas. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad lyderis po pirmos varžybų dienos nepasikeitė ir nugalėtoju tapo Gintautas Vagonis. Gaila, bet nebuvo ką apdovanoti su antra ir trečia vieta, nes visos kitos lydekos buvo mažesnės, nei leistino dydžio ir paleistos augti toliau. Tad prizus teko atidėti sekančiam varžybų etapui, kurį sutarėm organizuoti po mėnesio prie kito vandens telkinio. Dėkojame rėmėjui (UAB,,Femai“) bei visiems dalyvavusiems už šaunią šventę ir gerą nuotaiką! Iki susitikimo sekančiame etape!
Rezultatai
Renginio foto
,,Brolių šaunuolių" komanda
,,Ryklių komanda"
,,Menkės" komanda
,,Trišakio" komanda
,,Kaimenų" komanda
Gryžta ,,Vilniaus" komanda
,,Bičiulių" komanda
Lydekaičių paleidimas
.jpg)
.jpg)
Ežero švarinimo akcija
 
Šventinė vakarienė
Linksmiausio žvejo titulo laimėtojas Ovidijus
Originaliausi vakaro dalyviai Romas ir Arūnas
Varžybų nugalėtojas Gintautas Vagonis (,,Trišakis 1")
Bendra dalyvių nuotrauka
Algirdas Janavičius
Žūklė velniu
Trečiadienis, 03 Kovas 2010 14:17
Žvejybą velniu galima priskirti sportinei poledinės žūklės rūšiai. Gaudymas šiuo masalu reikalauja itin aktyviai ieškoti žuvies – reikia daug vaikščioti, išgręžti ne vieną dešimtį ekečių, kol surandama žuvų laikymosi vietos.
Velnias buvo sukonstruotas ir pradėtas naudoti Rusijoje 70 – ųjų pradžioje ir greitai tapo vienas mėgstamiausių vietinių žvejų naudojamų masalų. Kas pirmas išrado velnią ir davė jam tokį pavadinimą pasakyti sunku, tačiau yra įtikinamų įrodymų, kad ir velnias ir avižėlės ir švytuoklės atėjo pas mus iš Rusijos rytų.
Skaityti daugiau...
Žuvų gyvenimas po ledu
Antradienis, 02 Kovas 2010 21:22
Išspausdinę D. Mikelionio rašinį “Miega žuvys po ledu… Kol kas ramiai” ir žinutes, kad praėjus dar mėnesiui žuvims jau ima trūkti deguonies, kad pradėtas valyti sniegas nuo Širvėnos ledo, sulaukėme Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docento mokslų daktaro Egidijaus Bukelskio laiško. Mokslininkas mano kitaip.
Žiema – sunkus metas
Neįprastai snieguota ir šalta 2009 gruodžio mėnesį prasidėjusi žiema sukaustė mūsų šalies ežerus, tvenkinius. Užšalo ir daugelis upių. Tik mažesni sraunūs upeliai lieka vieninteliai atviro vandens telkiniai. Žiema tęsiasi jau du mėnesius. Todėl pagrįstai daugelis susirūpinę klausia – kaip sekasi žiemoti po tokiu storu ledo sluoksniu žuvims?
Skaityti daugiau...
Pamąstymai apie stintas
Trečiadienis, 17 Vasaris 2010 22:35
Ne pirmus metus gaudydamas stintas padariau keleta išvadų kuriomis norėčiau pasidalinti. Viskas, ką rašysiu taikyta tada, kai nebuvo masinio kibimo, nes kai stinta "eina", tuomet nebereikia labai ir stengtis, tik spėk traukt... Gal kažkas mane stipriai sukritikuos, gal pritars, bet tiesiog rašau savo asmeninius pastebėjimus ir pamąstymus, kurie tikiuosi kažkam pravers.
Skaityti daugiau...
Žiemą žvejams žuvims ir draugas
Antradienis, 02 Vasaris 2010 19:32
Žiema jau įgavo savo tikrą jėgą ir jos aštrius dantukus jaučia visa gyvoji gamta. Daugiau kaip mėnesį trukę šalčiai padengė visus vandens telkinius stora ledo danga, o prognozuojamas trumpas šalčių mažėjimas bus palydėtas gausiu sniegu ir pūgomis. Taigi, mūsų ežerai ir tvenkiniai greitai užsiklos dar ir stora sniego danga. Tikimybė, kad artimiausiu laiku saulės spinduliai nors kiek paglamonės vandenyje esančius augalus yra beveik niekinė. Žodžiu, ateina laikas, kai visas povandeninis pasaulis gyvens tik dėl anksčiau sukauptų deguonies rezervų. Šalta, tamsu ir trošku – štai kaip trumpai galėtume apibūdinti esamą situaciją.
Skaityti daugiau...
Lydekų gaudymas žieminiu spiningu ant balansyro
Antradienis, 19 Sausis 2010 16:22
Balansyras arba liaudiškai švytuoklė Lietuvos žvejų arsenale atsirado palyginus nesenai – prieš 20, gal prieš 25 metus. Tiesa, tai buvo pati primityviausia jo versija. Tačiau tiek praeityje tiek dabar, rezultatai jais gaudant pakankamai geri. Balansyrų populiarumas nuolat didėja, todėl norėtume apžvelgti pagrindinius gaudymo šiuo įdomiu masalu aspektus.
Skaityti daugiau...
Žinotina žvejams mėgėjams
Trečiadienis, 30 Gruodis 2009 11:06
Nuo kitų metų sausio 1 d. jau leidžiama žvejoti lašišas ir šlakius įsigijus licenciją šių žuvų žvejybai. Žvejoti leidžiama dirbtiniu masalu nuo saulės patekėjimo iki laidos. Licencija išduodama vienai parai arba vienam mėnesiui. Ji suteikia teisę sugauti vieną šlakį arba vieną lašišą. Informacija apie žūklės vietas ir licencijų limitus paskelbta Aplinkos ministerijos tinklalapyje http://www.am.lt/VI/index.php#a/6801.
Skaityti daugiau...
|
|
.bmp)
