Anekdotas #16
Karvė pribėga prie žvejo.
– Sakykit, čia tas krantas ar anas?
– O tau kurio reikia?
– Man vis tiek, aš išprotėjusi…
Karvė pribėga prie žvejo.
– Sakykit, čia tas krantas ar anas?
– O tau kurio reikia?
– Man vis tiek, aš išprotėjusi…
Sėdi vyras valtyje ir nosine valo irklą nuo kraujo:”Jezus…ne Jezus…o kai as žvejoju,nieks man po vandenį nevaiksčios!”
Šuo ir Žvejas Sėdi valtyje žvejys su šuniu. Ramus vasaros rytas. Saulutė kyla, rūkas iš pamiškės sklaidosi. Žvejoja valanda, dvi. Nekimba… Tik staiga iš vandens išlenda… karosas, ištiesia cigaretę ir sako: – Ei, seni, ar turi pridegt? Tas išpūtes akis kyšt degtuką, pridegė. – Ačiu, – tarstelėjo karosas ir nunėrė gilyn. Senis nesuprasdamas žiūri į vandenį, kur dar bangos raibuliuoja. Paskui žiuri i šunį valtyje. Ir vėl į vandenį. Ir paskui vėl žiūri ziūri į šunį. O tas: – Nu ką ką, aš pats apakes…
Žvejoja du žvejai. nekimba visai… staiga vienam užkibo! Trauke, trauke, ir ištrauke… undine!!! Pasisodino ant valties krašto, žiūrejo į ją žiurejo… ir paleido. Kitas žvejys klausia: – Kodėl??! Tas ir atsako: – O KAIP ???!
Grįžta vyras iš žvejybos ir sako žmonai:
– Na ir šykštūs žmonės pasidarė. Mes su draugais susitarėm, kad pirmasis, sugavęs žuvį, stato magaryčias, antrasis – užkandą. Ir ką tu galvoji? Žiūriu Petro plūdė paniro, o jis sėdi lyg nematytų. Jurgiui irgi timptelėjo, net botagas susilenkė. O jam nė motais. Ot šykštuoliai.
– O tau kibo? – klausia žmona.
– Juk aš ne durnas – be masalo užmečiau.
Grįžta vyras namo iš darbo. Ant stalo raštelis:
“Mielasis, aš išėjau pas draugę. Vakarienė ant viryklės. Meškerės kampe. Jei lydeka kainuos daugiau kaip 5 litai – nupirk ešerių.”
Grįžta vyras namo iš žvejybos su didžiausiu šamu. Žmona kepa virtuvėje valgį ir žiūri televizorių.
– Petrai, atiduok savo žuvytes katei ir eik valgyti!
Kalbasi du žvejai :
– Kodėl vedei tokia negražią moterį.
– Aš gi meškeriotojas!
– Na ir kas.
– Pas tokią, kol meškeriosiu, niekas neateis!
Susitarė žvejys su draugais pažvejoti. Valandą ir vietą tvirtai numatė. Žvejybos dieną lijo kaip iš kibiro. Nieko neveiksi, susitarė – reikia eiti. Nuėjęs sutarton vieton, laukęs nesulaukęs draugų, šlapias grįžo namo. Patylomis, kad neprižadintų žmonos, nusirengė Juozas ir palindo po antklode šalia žmonos. Ši besakanti:
– Matai, Joneli, tokiu oru geras gaspadorius šuns į kiemą neišvarytų, o tas mano durnius išėjo žvejoti…
Susitiko dvi draugės.
– Kaip tavo vyras?- pasiteiravo viena.
– Lyg ir nieko… Tačiau vakarais prisileidžia vonią vandens, pasiima meškerę, užsidaro duris ir meškerioja.
– Reikėtų tau jį vis dėlto parodyti psichiatrui, – susirūpina draugė.
– Reikėtų… – atsidūsta vyro žmona,- bet gi taip norisi šviežios žuvies.