Išsiruošiau šiandien ilgon kelionėn. Susidariau planą aplankyti tris ežerus. Jei pirmam nekibs, trauksiu antran, paskui į trečią. Tikslas - žūt būt pagauti didelį ešerį, nes žinau iš praktikos, kad tokiu metu gale žiemos, kai atšilimas (šiandien +10-12 laipsnių buvo), kai normaliam ledui liko vos kelios dienos ar savaitukė, sukyla rimti ešeriai. Aišku reikia pataikyti telkinį, konkrečią vietą, nemažas veiksnys yra sėkmė.
Tai gi aš nuo 6.30h jau ant vienos pagrindinių Dzūkijos balų. Aplankau savo gerai žinomas vietas. Per pora valandų ir kokia 30 ekečių vos vienas ešeriukas ir krūva ,,gražuolių" pūkių. Dar praeinu pro būrį žvejų - per pora valandų vos vienas kitas iš jų matė kibimą. Nusprendžiu - nekiba. Einu prie plano B - pervažiuoju už 20 km esantį nedidelį, bet gilų ežeriuką. Čia pirmą kartą. Bet smalsu pažinti telkinį. Girdėjau gražių istorijų, kad čia kartais galima pagauti gražuolių ešerių. Pažystami kolegos čia yra pagavę 600-800gr sveriančių ešerių. Atėjęs čia apsidairau, bandau įžiūrėti vietinių pastovias gaudymo vietas, bet nieko aiškaus nepamatau. Nusprendžiu gręžt pagal savo taktiką - ant susiaurėjimo pergręžti, patikrinti nuo vieno kranto iki kito ir paskui lygiagrečiai abiejų krantų. Po 2,5 h darbo nieko doro nepešu - kalnas degtukinių ešeriukų ir mekšriukų. Nieko nelaukęs nusprendžiu kraustyti ant trečio telkinio, nors noro ir jėgų nebaisiai likę.
11.30h aš ant trečios balos. Bandau įsižiūrėti, kur kas būriuojasi, koks judėjimas. Patraukiu prie 4 žvejų už kelių šimtų metrų - traukia jaunimas 50-100gr mekšriukus išsijuosę. Neįdomu. Traukiu link vidurio, kur pora žvejų juda, pasiklausti, kaip jiems sekasi. Ir ką jūs manot sutinku savo kolegą. Tas sveikinasi ir nespėjus pabaigt žodžio ir jam kibimas
Linksma. Aptariam įvykį ir sėdu netoli jų dirbti. Ir kokioj 5 eketėj kliovas. Ne šiaip kliovas, o KLIOVAS. Ritė pradeda zvimbt, ištraukia kokia 10-15m valo. Ačiū dievui, kad prieš žvejybą buvau viską perišęs. Valas 0,1 fluorocarbonas, užkibo ant viršutines avižos. Metu meškerę ant ledo ir dirbu rankom. Tiesą sakant pagal pasipriešinimą pagalvojau, kad bus koks 0,5-0,7 kg ešeriokas. Nors kilinio ir nebuvau anksčiau traukęs iš po ledo su aviža. Tik spiningu esu pagavęs tokių. Galvojau, kad kilo su virš ešerys tikrai daug stipriau priešinsis, bet lovkost ruk padarė savo. Tiesa, pro mano 10cm gražto skyslę dryžuotas tėtukas nelabai norėjo lyst. Teko kišt ranką. Daugiau šiandien tokių nepagavom (tik smulkmė paskui kibo). Tiesa, vakar Romas pamušė savo rekordą - pagavo 1,46kg, 47 cm ešerį ir pora šiek tiek mažesnių.Na va mano gražuolis 1,19kg, 44-45cm
Pikehunter
2012.03.17
Nu ką - testavom šiandien Kauno Marias Kaunuškėse. Atvažiavus į vietą temperatūra buvo -31. Bet kiek veliau pasirodžiusi saulė pašyldė orą kokia 10 laipsniu. Tai žvejot iš bėdos buvo galima. Pradžioj pradejom gaudyti vorais ir blizgem. Bet kliovas labai silpnas. Gal todel, kad srovės praktiškai nebuvo ir žuvis vaikščiojo mažiau. Veliau aš mečiau šitą užsiėmimą ir perejau ant tradicines dusinės sistemos-ant avižų. Tuo labiau, kad kiti kolegos iš Alytaus pakankamai intensyviai ant jų lupo ešerius. Taigi kliovas ant avižų ir man buvo neblogas. Per dieną pagavau apie 30 ešerių. Tokių 100-200gr. Be to dar krūva mažesnių - reabilituoti. Dar vieną TIKRĄ EŠERĮ buvau pakirtes ir prisitrakęs prie eketes. Mačiau, kad labai geras buvo (kokių 500-700gr), bet dave zraza veiksmo ir nulaužė avižos kablį :x F] Nutrūkus dar pora sekundžių laikėsi prei eketės, bet patingėjau kišt į eketę ranką. Foto nedariau, nes taupiau šilumą. Po kiekvieno matiliaus dėjimo pirštai rimtai pašaldavo. Tai gi tiks ekstrymas. Bet esmė, kad ešerių yra ir jie kimba :!:
Pagaliau, po antradienį paspaudusio -10-12 laipsnių ,,šaltuko" Dzūkijoje mažesnius vandens telkinius užtraukė ledukas. Kalendorinė žiema jau perkopė į antrą pusę, o dar tik lipsime ant pirmo ledo:( To mano žvejybos praktikoj dar nebuvo. Jei ir ateityje bus tokios žiemos, tai jaučiu reiks išparduoti visą savo žieminę amuniciją ir žiemą plaukiosim su valtimis. Panašiai, kaip šitoj nuotraukoj
Tačiau ilgiau laukti nesinori ir vakar nutarėm traukti į kelionę po ežerus ir surasti tokį, ant kurio bent priekrantėj galėtume pažvejoti. Prieš tai susirinkom informaciją kas kur bandė lipti, tačiau žinios nedžiuginančios - kolegos žvejojo tik ant poros ežerų, kituose įlūžo. O ir tie kolegos, kurie gaudė, pagal svorį buvo iš lengvesnių vyrukų, tad ir rizika mažesnė. O tarkim mano svoris po žiemos jau siekia 93kg (gėda sakyti).
Važiuojam pro pora ežerų netoli Alytaus. Ežerai be žvejų, pėdų nesimato, ledas plonas. Stabtelim prie kito ežero esančio prie nemažo Dzūkijos miestelio. Ant jo ledo matosi pėdos, vaikščiota, tačiau žvejų nesimato. Paliekam šitą balą, kaip atsarginį variantą. Traukiam toliau į galutinį tikslą - ežerą ant Suvalkijos - Dzūkijos rubežiaus. Iš vienos jo puses neprieinam - kelią užtveria patvinęs kanalas. Važiuojam aplinkui ir iš kitos pusės randame vieną vienintelį žveją, nedrąsiai nuėjusį nuo liepto kokius... 5 metrus. Paklausiam kiek jis veria. Sako apie 70 kg. Kolega sveria 84 kg, aš 93 kg. Tikrinam ledą su peikena. su puse jėgos trinktėlėjus ji nueina kiaurai.
Pamatuojam ledo storį - jis tik 3-4 cm.
Bet noras vis dėl to nugali. Lipam , ledas braška labai jau nemaloniai, ypač po mano kojomis. Pradedam gaudyti spiningėliais su balansyrais ir balaikom su avižom. Reikia pasakyti, kad balansyras buvo kelis kartus pranašesnis - ant jų kibo kur kas daugiau. Buvo tokių ekečių, kur tarsi antrodo, kad ešeriai stovi eilėje prie balansyro - kibimai seka vienas po kitos ir taip kokia 20 ešerių iš eilės. Paskui dingsta, ieškai kitur, randi ir vskas vėl kartojasi. Reikia pasakyti, kad kibo geriau arčiau nendrių, tačiau prie nendrių daug prastesnis leds, pavojingiau. Ešeriai nedideli - ant avižų ir degtukinių buvo, ant balansyrų tokie iki 100 gr.
Prie mūsų prisijungė dar keli kolegos, iš kurių vienas nesverė nei 70kg ir jautėsi itin drąsiai. Jis praktiškai daugiausia ir pagavo. Visi gaudė su balansyrais. Jie buvo naudojami pačio mažiausio dydžio, įvairių spalvų.
Dieną temperatūra perlipo iš minuso į pliusą. Eketės pradėjo šust, kauptis vanduo. Tai mūsų žvejybos sąlygas pradėjo stipriai bloginti. Kol apie 14h šalia žvejojęs kolega staiga įlūžo. Išlipo lengvai, pagal visas taisykles. Tad nutarėm, kad nėra ko juokauti ir nusiėmėm.
Mano kolegos laimikis. Aš savo ešeriūnus paleidau.
Žiūrint kelių dienų prognozę į priekį - praktiškai atšilimas - lipti ant ledo bus tikrai pavojinga. Teks palaukti rimtesnio šaltuko, kurį žada ateinantį ketvirtadienį.
Nu ką, kaip nėra šiais metais ledo normalaus taip nėra. Ir nežada dar iki sausio mėnesio nieko gero. Tai tenka žvejoti tokiomis sąlygomis, kokios yra, nepriklausomai, kad šalta, vėjas ar lietus. Žvejot juk gi norisi. Prašo organizmas įspūdžių ir adrenalino.
Neseniai isgirdau istorija kuria noreciau pasidalinti su jumis, buvau lengvai sokiruotas kauno skyriaus gamtos apsaugos vedejo veiksmais, taigi:
draugas pakauneje rades pastatytus kelis simtus metru tinklu ir turedanas Eugenijaus Vainilaviciaus asmenini telefona paskambino ir pranese apie tinklus, atsakymas buvo trumpas ir aiskus: Nebutum lietuvis, jei nepaskustum lietuvio ir numete rageli.
Tai realiai kilo klausimas kam ir ar isvis kaunui reikalingas GA skyrius, jei taip elgiasi jo vedejas besirupinantis aplinkos apsaugos reikalais, realiai Lietuvoje manau visiem visiskai nusispjaut i tokius poelgius tokiu zmoniu, todel bent jau cia pasidalinau turimomis ziniomis kaip dirba Kaune GA, galbut si zinute nelabai tinka naujienu skyriui, bet kazkaip norisi, kad kuo daugiau zmoniu suzinotu kas vyksta ir tada galbut kasnors prades keistis. Nes ima pyktis, o ka nors pakeisti kazin ar imanoma...
Ruduo - didžiųjų lydekų metas. Tokia mintis kirba tikriausiai kiekvieno spiningautojo galvoje. Kita mintis - gal būt šį rudenį pagausiu rekordinę lydeką.Tai tarsi viltis ir motyvas daug žvejoti ir aktyviai ieškoti plėšrūnių. Tokių minčių vedamas susiruošiau vakar į Kauno marias pasiplaukioti.
Šeštadienį testavau Jackall ir Megabass voblerius viename ežeriuke už Seirijų. Bandžiau Jackall Squad minnow 80, 95 ir Megabass X-80 ir X95. Žinojau, kad čia neblogai kibo, ant Megabass X-55 (2,8 gr), bet nedrįsau jo pirkti, nes Light spiningo jam reikia, o ir abejojau, kad kitur panaudosiu jį. Voblerių darbas superinis.
Penktadienis. Trylikta diena (gegužės) . Mes nuo 5 valandos jau ant Kuršių marių. Oras tikrai atitinka tokią nelemtąją dieną - lietus, didelis vėjas ir atitinkamas bangavimas (bangos su purslais, siekė 2 – 3 metrus aukščio), kuris vis didėjo iki žmogaus sveikatai pavojingos ribos, nes išstovėti, o tuo labiau žvejoti tapo neįmanoma, nes vos išsilaikėme neiškritę iš laivo. Tokiomis sąlygomis pražvejojome bene 6 valandas – šlapi iki paskutinės siūlės, sušalę.
Spiningavimas.lt klubiečiai vieną dieną nusprendė aplankyti Liepojos ežerą. Dalis mūsų jau čia buvo buvę ir gyrė ežerą. Čia gausu įvairių žuvų, tame tarpe ir lydekų, kurių pasitaiko ir įspūdingų dydžių. O kadangi ežeras yra susijungęs su jūra tai čia laikosi ir gausi įspūdinga didelių ešerių populiacija. Telkinys pakankamai didelis – ilgis 16 kilometrų. Plotas 37 kv. kilometrai (tai yra daugiau nei pusantro karto didesnis už Dusią). Vidutinis gylis apie 1 metrą (giliausią vietą sugebėjom rasti 1,3 metro).
Praėjusį savaitgalį suorganizavom šaunų mini susitikimą Nemune po Piliuona. Susirinko bene 10 klubiečių. Aktyviai puolėm šturmuoti upių tėvą. Vieni gaudė palei kranto linija ant 2-5 m. Kiti (t.y aš su Boliku) bandėm velkiaut giliau. Kas žvejojo negiliai pagavo kas 1 kas 4 lydekaites.
