Lydekų belaukiant

Artėja lydekų gaudymo draudimo pabaiga – ta išganingoji balandžio 21 – oji, o kiek vėliau – gegužės 20 – ąją pasibaigs ir starkių žūklės draudimas metas. Vėl paimsime spiningus į rankas, atlikinėsime šimtus metimų ar valandų valandas velkiausime ieškodami lydekų susibūrimo vietų. Tai metas, kai pabėgsime nuo kasdieninių rūpesčių ir rutinos, džiaugsime nuostabia gamta, senų gerų draugų kompanija ir neišdildomais žvejybos įspūdžiais. Vėl naiviai tikėsimės gal šį sezoną pasiseks susikauti su ta didžiąja svajonių lydeka.

Na o dabar, prieš sezono atidarymą, pats metas peržiūrėti, susitvarkyti savo žvejybinių įrankių arsenalą, peržiūrėti, kokius masalus turim, kokių dar trūksta į tą kelių šimtų vienetų kolekciją. O jų juk tikram žvejui entuziastui visada trūksta. Būna gi taip, kai nekibos dieną, kai išbandai begalę masalų ir gauni nulinį rezultatą, galvoji ,,eh būčiau nusipirkęs tą tokios spalvos voblerį ar riperį, tikriausiai situacija dabar būtų kitokia”. Taigi turim uždavinį, kokius masalus pasirinkti pirmajai šių metų lydekų žūklei. Aš, kaip ir daugelis spiningautojų, turiu savo mėgstamiausių masalų TOP5 ir atsarginio suolelio žaidėjų TOP10 (pastarąjį aptarsiu sekantį kartą), kurie per eilę sezonų yra daugiau ar mažiau pasiteisinę.

TOP5:

  1. Relax riperis 7cm, geltonas, juoda nugara, pravardė ,,salota“;
  2. Relax riperis 7cm, baltas, mėlyna nugara, pravardė ,,estas”;
  3. Relax riperis 7cm, baltas, raudonu priekiu, pravardė ,,raudongalvis”;
  4. Relax riperis 10cm, fosforinis, juoda nugara;
  5. Jaxon blizgė, šaukšto formos, 24 gr, natūralių spalvų

Dauguma žvejybų aš pradedu būtent šiais masalais ir jei po kurio laiko jie nepaisteisina – keičiu kitais. Be abejones, pasitaiko ir išimčių, kai visiškoje neviltyje uždedi kažkokį patį, tavo nuomone, bjauriausią masalą, kurį žuvys turėtų aplenkti 100 metrų atstumu, ir staiga …yra. Viena lydeka, antra …. Stebuklas. Kaip antai kolega pernai vieną žvejybą, per kurią mažai kam sekėsi pagauti, išsitraukė kelis metus kažkur kampe pragulėjusį riperį, kuris nuo laiko ir nuo trynimosi su kitais masalais tapo sunkiai apibūdinamos spalvos. Ir ką jūs manot – kelių valandų bėgyje pagavo penkias ar šešias dantytąsias.

Kiti ne mažiau kankinantys klausimai – kur pradėti sezoną ir kokią žvejybos strategiją pasirinkti – pradėti žvejybą nuo ežero ar nuo upės, ieškoti laimės prie krantų, kur didesnė tikimybė pagauti daugiau, bet mažesnių, lydekų ar ieškoti gilesnėse 3-8 m vietose ties skardžiais, kur tikėtina budi didesnė rainoji. Nuspręsti ką pasirinkti yra sunku ir tikriausiai reiks atsiduoti likimo, Neptūno ir Šv. Klemenso, žvejų globėjo, valiai ir tikėtis jų malonės. Nes du paskutinieji sezonai buvo labai prieštaringi (čia matyt dėl gamtos pokyčių, kai pernai tikra žiema tebuvo tik vieną mėnesį ir tikėtina kažkiek pakeitė lydekų įpročius). Jei užpraėjusių metų sezoną galima buvo pavadinti labai sėkmingu – pagauta labai daug lydekų. Tai tuo tarpu pernykštis lydekų sezonas buvo mažiau sėkmingas – tekdavo ilgiau paprakaituoti, praleisti žvejybose daugiau laiko, kad pagautume bent vieną ar kelias dantytąsias. Tuo labiau, kad jos buvo mažiau aktyvios ir glaudėsi daugiau prie dugno. Tačiau atgaiva buvo įspūdingos ešerių ir starkių žūklės, kai labai gražių ešerių (po 300-600 gr) pagaudavom dešimtimis, o be starkių negrįždavome daug žvejybų iš eilės.

Taigi laukiame sezono atidarymo ir įspūdingų laimikių! Sėkmės nelinkėsiu…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

6 − two =