Dusia (dabar jau tikrai) paskutinis ledas

Šiandien susigundžiau dar kartą aplankyti (ir atsisveikinti) Dusią. Ryte apie 7 h apvažiavau vakarinę ežero pusę. Užlipti nėjo niekur – lpriekrantės atitirpę 3-5 metrus. Žvejų nesimatė nei vieno. Jau praradus viltį čia pažvejoti, jau besukant nuo ežero nuo miško pusės pamačiau beeinančius ledu tris žvejus. Aš staigiai nuvairuoju į mišką. Ledas prie kranto čia normalus. Nedrąsiai lipu paskui tą trijulę. Po truputį įsidrąsinu,.  Nors ledo storis vietomis 10-12 cm, vietomis kokia 5 cm ir linguoja. Bet kaip Jėzus vandens paviršiumi nusikrapščiau į savo vietelę ežero viduryje. Ilgai čia neužsibuvau-nutariau sugaudyti desietką ešerių ir maut į krantą, kol bėdos neprisišaukiau. Tikslą įvygdžiau per pusantros valandos. Dar pradėjo lyti. Tai staigiai susivyniojau šmutkes ir vingiais vingiais aplenkdamas tamsias vietas nusigavau prier kranto. Čia jau laukė atšutęs linguojantis ledas ir ant kranto laukiantis nepažystamas žvejys, rodantis kelią kur galima nulipt krantan. Šiaip netaip dasigavau simboliškai įsmigdamas prie kranto iki kelių:)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

seventeen + 5 =