Tai gi po intriguojančių praeitos žvejybos kolegų pasakojimų išsiruošiau ir aš pabandyti sugauti šamą. Jei šamų nebus – tai kokį starkį ar lydeką bandysiu vilioti. Nusipirkau reikiamų voblerių . Paminėsiu tik tiek, kad tai RAPALA vobleriai: vieni neriantys iki 5 m, kiti iki 9 m) Išvažiavau dar naktį po 3 val, kad iki prašvinant viską jau būčiau susiruošęs ir galėčiau plaukti. Ant dviejų spiningų Iš karto dedu minėtus voblerius. Praėjo šiek tiek laiko, kol atiderinau voblerių darbą Nemuno sąlygomis. Velkiavau valandą dvi tris…jau praplaukiau kelis kilometrus…nieko. Srovė nemaža. Sutinku dar vieną kolegą (beje vienintelį tą dieną). Jis čia šiose vietose labai dažnas svečias. Ir pagauna rimtų laimikų – pernai pats savo akim mačiau, ką jis buvo prigaudęs. Pasilkalbam. Pasibėdavojam, kad kol kas nieko neturim. Klausiu, kaip apskritaii šis sezonas. Sako: pusę velnio – va prieš porą savaičių 49 kg šamą čia buvo ištraukęs – irgi ant voblerio. Žaidė net 2,5 valandos, tačiau ištraukė! Pasižiūriu pas kolegą – vobleriai tie patys – reiškia einu teisingų keliu, tik reikia šiek tiek sėkmės – būti reikiamu metu reikiamoje vietoje arba kitaip sakant pataikyti pravesti masalą šamui pro ūsus.
Praeina dar dvi valandos velkiavimo. Rezultatas nulinis. kaip nekeista net lydekos nekimba – paskutines kelias žvejybas čia nesu pagavęs nė vienos dantytosios. Nutariau keist taktiką ir pereiti daugiau ant 2-3m gylio. Dedu JAXON blizges. Vieną natūralių spalvų, kitą sidabrinę su tamsiom juostom. Abi nemažos 24 gr svorio. Plaukiu .. ir po dešimt minučių kibimas. Traukiu variklio nestabdydamas (darau tai tik tada, kai užkimba rimtesnis laimikis ir reikia ilgiau pakovoti), nes kai sustabdai tai, kol viską sutvarkai, srovė toli nuneša. Jaučiu, kad priešininkas nerimtas gal puskilogramio ir …. jis pusiaukėlėj atsikabina. Padariau išvadą, kad per stipriai traukiau. Gryžtu vėl į tą pačią vietą, pravedinėju panašiai toj vietoj, kur buvo kibimas. Bac…vėl yra! Galvoju bus tas pats kur atitrūko. Matyt piktas labai. Šį kartą traukiu švelniai, tvarkingai. Prisitraukiu prie valties.. žiūriu ešerys ir ne bet koks, o didelis ešerys. Tikras klumpinis! Tikriausiai bus mano rekordinis (anktesnis buvo 680 gr). Kaip vėliau paaiškėjo po svėrimo, taip ir buvo – beveik kilogramo – 950 gr. Nutariau tą vietą pašukuoti rimčiau, juk ešeriai laikosi būriais. O jei čia tokių tėvelių būrys susirinkęs, tai gali būti gyvenimo žvejyba. Tačiau …deja. Pagavau dar kelis, bet mažesnius – 300 – 400 gr. Pažaidęs su ešeriukais, traukiu toliau ieškoti šamo – gal ant pietų bus netyčia atkutęs. Vėl kelios valandos velkiavimo. Oras keičiasi – iš apsiniaukusio į saulėtą, iš saulėtos į lietų. Šamų šiandien nesimato. Kiek nusivylęs traukiu namo. Gerai, kad minėtas ešerys kiek nuotaiką praskaidrino. Nu ką, gryšim prie šamo už poros dienų – bus saulėti, šilti orai – gal tiks šamams ir jie bus aktyvesni. Laukite tęsinio.
Praeina dar dvi valandos velkiavimo. Rezultatas nulinis. kaip nekeista net lydekos nekimba – paskutines kelias žvejybas čia nesu pagavęs nė vienos dantytosios. Nutariau keist taktiką ir pereiti daugiau ant 2-3m gylio. Dedu JAXON blizges. Vieną natūralių spalvų, kitą sidabrinę su tamsiom juostom. Abi nemažos 24 gr svorio. Plaukiu .. ir po dešimt minučių kibimas. Traukiu variklio nestabdydamas (darau tai tik tada, kai užkimba rimtesnis laimikis ir reikia ilgiau pakovoti), nes kai sustabdai tai, kol viską sutvarkai, srovė toli nuneša. Jaučiu, kad priešininkas nerimtas gal puskilogramio ir …. jis pusiaukėlėj atsikabina. Padariau išvadą, kad per stipriai traukiau. Gryžtu vėl į tą pačią vietą, pravedinėju panašiai toj vietoj, kur buvo kibimas. Bac…vėl yra! Galvoju bus tas pats kur atitrūko. Matyt piktas labai. Šį kartą traukiu švelniai, tvarkingai. Prisitraukiu prie valties.. žiūriu ešerys ir ne bet koks, o didelis ešerys. Tikras klumpinis! Tikriausiai bus mano rekordinis (anktesnis buvo 680 gr). Kaip vėliau paaiškėjo po svėrimo, taip ir buvo – beveik kilogramo – 950 gr. Nutariau tą vietą pašukuoti rimčiau, juk ešeriai laikosi būriais. O jei čia tokių tėvelių būrys susirinkęs, tai gali būti gyvenimo žvejyba. Tačiau …deja. Pagavau dar kelis, bet mažesnius – 300 – 400 gr. Pažaidęs su ešeriukais, traukiu toliau ieškoti šamo – gal ant pietų bus netyčia atkutęs. Vėl kelios valandos velkiavimo. Oras keičiasi – iš apsiniaukusio į saulėtą, iš saulėtos į lietų. Šamų šiandien nesimato. Kiek nusivylęs traukiu namo. Gerai, kad minėtas ešerys kiek nuotaiką praskaidrino. Nu ką, gryšim prie šamo už poros dienų – bus saulėti, šilti orai – gal tiks šamams ir jie bus aktyvesni. Laukite tęsinio.
