Ilgai galvojau, koks straipsnio pavadinimas praėjusiai žvejybai geriausiai tiktų, nes jau ir žiema atėjo, atrodytų, šaltukas turėtų spustelti ir ledukas jau šen bei ten turėtų būti, tačiau mes vis dar tęsiam atvirojo vandens žvejybų epopėją, gaudome įprastai - su spiningu rankose… Ir lydekos vis dar kimba! Taip kad viskas tvarkoje – tokia aplinkybių seka tikrai palanki spiningautojams – galime tenkinti savo aistrą, gauti adrenalino dozę beviliojant ir galynėjantis su dantytosiomis priešininkėmis.
Taigi dviračio neišradinėjame beieškant, kur gali kibti lydekos. Juolab, kad neturime jokių žinių, nes daugelis kolegų jau užkonservavo savo įrankius ir ruošiasi žiemos sezonui. Renkamės tą patį Grūdos ežerą. Tai jau trečia mūsų žvejyba šiame telkinyje per paskutines tris savaites. Šį kartą išsiruošiame dar anksčiau. Tikimės rytinio kibimo (praėjusį kartą visos lydekos sukibo tarp 9 – 10.30 h) ir labai nenorime jo pražiopsoti. Po 8 h mes jau stumiam valtį į vandenį ir pirmyn. Strategija – velkiavimas. Tam su savimi pasiimame benzininį Honda variklį, kad išgautume reikiamą greitį, galėtume tvarkingai išdirbti visą dieną ir eliminuoti tas amžinas elektrinio variklio akumuliatoriaus nusėdimo problemą. Jei nekibs, tvičinsim. Masalai – aš savo sėkmę patikiu Yo-zuri 3D flat crankams, kolega įvairiai – 2/3 numerio mepsams ir Rapala minnow rapams. Vėl gi einame per tas pačias vietas, kur praėjusiais kartais mums ir kitiems žvejams kibo lydekos. Tačiau praplaukus pro jas tiek pirmą, tiek antrą ir tračią kartus, jų čia nerandame. Kaip, beje, nesulaukiame ir rytinio kibimo. Tik apie vienuoliktą valandą, ties vienoje įlankoje apaugusiomis lelijomis, kolega sulaukia pirmo kibimo. Su Romu jau esame tiek daug pražvejoję, kad pagal viens kito spiningų sulinkimo amplitudę, kokia 100-200 gramų paklaida, galime pasakyti, kokia lydeka užkibus net jos nematant. Taigi nusprendžiame, kad užkibusi margašonė bus apie 1,5 kilogramo. Bet, matyt, pastaroji labai jau atsargiai ragavo masalą, nes netoli valties nusprendė grįžti į savo stichiją – atsikabino. Po valandos plaukiojimo po tas pačias vietas, nusprendžiame traukti į kitą ežero pusę – pabandyti prašukuoti mums nežinomus plotus, susipažinti su kita telkinio puse. Ir, pasirodo, neklydome – vienoje vietoje kolega ant Rapalos MR9 Hot Tigerio voblerio sulaukia kibimo ir netoli kilogramo siekianti lydekaitė valtyje. Dar po penkiolikos minučių jam kitas kibimas, tačiau po kelių stiprių grybštelėjimų lydeka taip ir neužsikerta. Taigi, rezultatas 4:0 Romo naudai. Dar šiek tiek pasisukiojus tuose plotuose, grįžtame į mums pažįstamas vietas, nes atėjo pietų metas ir lydekos turi pradėti maitintis. Nesuklydome. Ir, dideliam mano džiaugsmui, atėjo mano valanda. Savo laimikių kraitį atsidarau pradėdamas apie 200 gramų ešeriuku, kuriam mano vobleris pasirodė visai tinkamas užkandis.
Bet jau dryžuotojo tamsumas! Dar tokio nebuvau matęs. Matyt, ežero dugnas yra labai dumblėtas. Dėl to ir toks įdomus šio telkinio žuvų atspalvis. Kiek toliau, apie 15-20 metrų, nuo kranto sulaukiu pirmojo rimtesnio kibimo. Spiningas gana padoriai išlinkęs, lydeka ilgą laiką nepasirodo paviršiuje. O tai reiškia, kad traukiamas egzempliorius tikrai normalus. Pasirodo apie dviejų kilogramų lydeka, kuri sėkmingai ištraukiama. Smagu! Plaukiam toliau ir po 20 minučių man bac, kitas kibimas. Atkeliauja lydekaitė netoli kilogramo. Dar už pusvalandžio kitame ežero krante sulaukiu dar vieno džiaugsmo – beveik dviejų kilogramų lydekaitė susigundo mano taip įtikėtu vobleriu. Beje, jo spalva GBL. Nu ir vakarėlį uždarau pagaudamas lydekos vaiką, o gal ir anūką, kuris sėkmingai keliauja atgal toliau auginti raumenų.
Bet jau dryžuotojo tamsumas! Dar tokio nebuvau matęs. Matyt, ežero dugnas yra labai dumblėtas. Dėl to ir toks įdomus šio telkinio žuvų atspalvis. Kiek toliau, apie 15-20 metrų, nuo kranto sulaukiu pirmojo rimtesnio kibimo. Spiningas gana padoriai išlinkęs, lydeka ilgą laiką nepasirodo paviršiuje. O tai reiškia, kad traukiamas egzempliorius tikrai normalus. Pasirodo apie dviejų kilogramų lydeka, kuri sėkmingai ištraukiama. Smagu! Plaukiam toliau ir po 20 minučių man bac, kitas kibimas. Atkeliauja lydekaitė netoli kilogramo. Dar už pusvalandžio kitame ežero krante sulaukiu dar vieno džiaugsmo – beveik dviejų kilogramų lydekaitė susigundo mano taip įtikėtu vobleriu. Beje, jo spalva GBL. Nu ir vakarėlį uždarau pagaudamas lydekos vaiką, o gal ir anūką, kuris sėkmingai keliauja atgal toliau auginti raumenų.
Taigi, apibendrinant šios dienos žvejybą… Oras – ramus, dargana, protarpiais smulkus lietus, keli laipsniai šilumos, vandens +3 laipsniai. Rezultatas: 5 lydekos, 1 ešerys ir 2 nerealizuoti kibimai.
Kibo tik ant voblerių. Ant Yo-zuriko – keturios, ant Rapalos – viena margašonė. Pagrindinis kibimas per pietus – nuo 11 iki 14 valandos. Žuvys, pasitraukę jau toliau nuo kranto, kur giliau. Tai jau būdinga žiemos metui. Tačiau geriausia žinia, kad lydekos vis dar pakankamai aktyvios ir šį šiltą gruody mes dar galėsime bent vieną ar du savaitgalius smagiai paspiningauti. Kaip žinia, prieš pat ledui sukaustant vandens telkinius, plėšriosios žuvys itin suaktyvėja – taip, matyt, nori gerai pasisotinti prieš ateinant tikrai žiemai. O tai mums garantuoja tikrai įdomių žvejybos akimirkų.
Kibo tik ant voblerių. Ant Yo-zuriko – keturios, ant Rapalos – viena margašonė. Pagrindinis kibimas per pietus – nuo 11 iki 14 valandos. Žuvys, pasitraukę jau toliau nuo kranto, kur giliau. Tai jau būdinga žiemos metui. Tačiau geriausia žinia, kad lydekos vis dar pakankamai aktyvios ir šį šiltą gruody mes dar galėsime bent vieną ar du savaitgalius smagiai paspiningauti. Kaip žinia, prieš pat ledui sukaustant vandens telkinius, plėšriosios žuvys itin suaktyvėja – taip, matyt, nori gerai pasisotinti prieš ateinant tikrai žiemai. O tai mums garantuoja tikrai įdomių žvejybos akimirkų.