Aplinkosauga ir policija – brakonierių užnugaris?

Pilietinė iniciatyva – pranešti Kauno aplinkosaugininkams apie galimą brakonieriavimą dviem vyrams užtraukė nemalonumų. Prieš juos į kumštį susivienijo ir aplinkosaugininkai, ir policija, ir verslininkai, galbūt nelegaliai Kauno mariose tinklais gaudę žuvis.

Sraigtu užkabino tinklą

Dviem kauniečiams: Egidijui Saikauskui ir Daumantui Šatui – plaukiojant Kauno mariose netoli Šlienavos, staiga sustojo jų motorinė valtis. Pabandę paplaukti ir atgal, ir pirmyn, draugai suprato, kad sraigtas įsipainiojo į tinklą.

Tinklais legaliai žvejojantys verslininkai privalo tinklų galus aiškiai pažymėti. E.Saikauskas ir D.Šatas teigia, kad tinklai, į kuriuos įsivėlė jų valties sraigtas, nebuvo paženklinti.

E.Saikauskas neabejoja, kad jo savadarbės motorinės valties sraigtas Kauno mariose kliudė teisėsaugininkų ir aplinkosaugininkų dangstomo brakonierių klano žvejybos tinklą.

“Tinkamai pažymėto tinklo neįmanoma nepastebėti, o šiuo atveju nieko nematėme. Todėl net nesuabejojome, kad susidūrėme su akivaizdžiu brakonieriavimo atveju”, – pasakojo E.Saikauskas.

“Apie tą tinklą žino ir aplinkosaugininkai, ir policija, ir dar kelios institucijos. Visi sako, kad tyrimai vyksta, bet iki šiol niekas net nepasidomėjo, kur tas tinklas buvo. Tai ko verti tie tyrimai?” – stebėjosi E.Saikauskas.

Keistas bendradarbiavimas

Iš tinklo savo jėgomis išsipainioję bičiuliai ėmė skambinti bendruoju pagalbos telefonu. E.Saikauskas ir D.Šatas susisiekė su Kauno aplinkosaugininkais. Šie pažadėjo pasidomėti kauniečių radiniu.

Vos du vyrai spėjo išlipti į krantą, sulaukė keisto skambučio. Skambino žmogus, prisistatęs tinklo savininku.

“Iš kur jis gavo mūsų telefono numerį?” – nustebo du bičiuliai. E.Saikauskas ir D.Šatas net nesuabejojo, kad numerį tinklo savininkui skubiai padiktavo Kauno aplinkosaugininkai.

“Jis atsiprašė dėl nepatogumų, paklausė, ar viskas gerai, ir kvietė kitą dieną užsukti žuvyčių”, – prisiminė D.Šatas.

Aplinkosaugininkus galimu bendradarbiavimu su brakonieriais įtaręs E.Saikauskas kitą dieną paskambino Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos “Karštosios linijos” telefonu. Todėl kaunietis nenustebo, kad kitą dieną su bičiuliu D.Šatu buvo pakviesti į Girionių policijos nuovadą.

“Pagalvojome, kad čia pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl brakonieriavimo, – pasakojo E.Saikauskas. – Nuvykę supratome, kad mums bandoma įteigti, kad galime būti apkaltinti verslininkų tinklų sunaikinimu.”

Nuovadoje jautėsi savas

Bičiuliai pasakojo, kad juos iškvietęs pareigūnas teigė gavęs verslininkų pareiškimą. Girionių nuovados pareigūnas netrukus ėmė skambinti telefonu kažkam iš tinklo savininkų atstovų, pakvietė užsukti į nuovadą ir akivaizdžiai demonstravo, kad yra pažįstami.

Netrukus atvykęs pareigūno pašnekovas Girionių nuovadoje, pasak E.Saikausko ir D.Šato, jautėsi savas, žarstėsi kaltinimais, kad du vyrai nesugeba valdyti laivo, kad jie sugadino turtą.

“Niekas mūsų lyg ir negąsdino, bet leido suprasti, kad jei kelsime problemas, jų galime turėti patys”, – sakė D.Šatas.

Versline žuvininkyste Kauno mariose užsiimančios bendrovės pastaraisiais metais jokiais skandalais nepagarsėjo, tačiau prieš dešimtmetį netilo kalbos, kad šios įmonės – neliečiamos, nes žuvininkystė mariose – nusikalstamo pasaulio autoritetų kontroliuojama veikla.

Įsivėlęs pats viršininkas

Po keisto pokalbio policijos nuovadoje E.Saikauskas parašė raštus porai institucijų. Dėl įtartino policijos nuovados pareigūno elgesio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrius pradėjo tarnybinį patikrinimą.

E.Saikauskas taip pat prašo, kad pareigūnai nustatytų, ar šioje istorijoje nematyti brakonieriavimo ir neteisėto asmens duomenų paviešinimo požymių.

Pasirodo, D.Šato telefono numerį tinklo savininkais prisistačiusiems asmenims davė pats Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis. Jis ir buvo tas aplinkosaugininkas, su kuriuo telefonu kalbėjo į tinklą su valtimi įsipainioję draugai.

“Aš iškart paskambinau toje vietoje buvusiam kolegai, kuris sakė, kad mato tą valtį ir žino, kad ji įsipainiojo į verslininkų tinklus. Paskambinau ir tiems verslininkams, kurie taip pat buvo netoli tos vietos. Pasakiau, kad padėtų tai valčiai išsipainioti, nes gali įvykti dar didesnė nelaimė”, – aiškino A.Glinskis.

Jis įvykio vietoje nebuvo, tačiau tvirtina, kad tinklų E.Saikauskas negalėjo nematyti.

Įvykių niekas neskaičiuoja

“Kauno dienai” pavyko susisiekti su sugadinto tinklo savininku prisistatančiu bendrovės “Vidora” vadovu Giedriumi Krutuliu. Jis teigė, kad katerio sraigtas sugadino maždaug 100 m tinklo, o nuostoliai siekia apie 500 litų.

“Tinklai sugadinami ne pirmą kartą, tačiau tai gali būti pirmas kartas, kai bandysime išieškoti žalą”, – sakė G.Krutulis. Jis negalėjo pasakyti, ar apie patirtą žalą policijai pranešta oficialiai.

“Nuovadoje buvo mūsų vadybininkas. Žinau, kad tarėsi, kaip geriau toliau daryti, bet nežinau, ką nusprendė. Paskambinkite vėliau, tada galėsiu atsakyti”, – kalbėjo G.Krutulis.

Po kelių minučių “Vidoros” direktorius telefonu pranešė, kad policijai pareiškimas nėra parašytas. Vis dėlto, pasak jo, tai nereiškia, kad istorija baigta, nes apie įvykį pranešta Lietuvos saugios laivybos administracijai (LSLA), kuri turėtų išsiaiškinti, ar tinklus sugadinusi motorinė valtis nepažeidė saugios laivybos principų.

LSLA dienraščiui atsakė, kad įvykiai su tinklais – ne jos, o Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) galvos skausmas. Agentūrai tai nerūpi.

“Ar buvo pažeisti laivybos vidaus vandenyse reikalavimai, galėtumėte teirautis Lietuvos saugios laivybos administracijoje”, – raštu dienraščiui atsakė AAA.

Kalbama, kad laivų susidūrimai su tinklais yra gana dažni, tačiau atrodo, kad niekas jų neskaičiuoja.

Tyrimai vyksta vangiai

“Tarkime, toje vietoje buvo verslininkų tinklai. Bet negi jie negalėjo būti pastatyti nelegaliai, nežymėti? Kodėl niekas netikrina? Niekas net nepaskambino, nepasiteiravo, kur ir kokie tinklai stovėjo, visi aklai pasitiki aplinkosaugininko žodžiu”, – stebėjosi E.Saikauskas.

“Nebūtinai turime skambinti ir klausinėt. Yra ir kitų tyrimo priemonių, kuriomis gali būti nustatytos aplinkybės. Tų priemonių atskleisti neprivalau, o pareiškėjas apie tyrimo išvadas bus informuotas įstatymo nustatyta tvarka”, – sausai atsakė AAA Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Lauris Martišius.

Aplinkosaugininkų atliekami tyrimai į aklavietę veda labai dažnai. Net ir tuo atveju, kai pažeidimas yra akivaizdus, kaltininkai baudžiami ne visada.

“Žinomas ne vienas atvejis, kai verslininkai stato kelis pažymėtus tinklus ir dar penkis nežymėtus. O jei kas nors tuos tinklus aptinka, bėda suverčiama esą nežinomiems brakonieriams”, – pasakojo Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys Romualdas Žilinskas.

Žuvų atsargos mariose senkaKauno mariose dar likusias žuvis gelbėti bandanti Aplinkos ministerija sumažino leistinus žuvų sugavimo kiekius, o nuo kitų metų verslinė žuvininkystė mariose gali būti visai uždrausta, jei nesuveiks lobistai.

Aplinkos apsaugos ministerija Kauno mariose rimtesnių tyrimų nedarė jau porą metų, tačiau ankstesni tyrimai nedžiugino: žuvų kiekis akivaizdžiai seko. Per pastaruosius penkerius metus verslininkų deklaruojamų sugautų žuvų kiekis sumažėjo daugiau nei dvigubai. Sugaunamų žuvų limitas sumažintas nuo 160 iki 68 t per metus, o mariose leidžiamų naudoti tinklų kiekis sumažintas nuo 180 iki 79.

Pernai mariose žvejojantys verslininkai oficialiai išnaudojo visą limitą, tačiau realius sugautų žuvų kiekius galima tik nuspėti. Specialistai skaičiuoja, kad visame pasaulyje vidaus vandenyse sugaunama trigubai daugiau žuvų, nei deklaruojama.

“Kai kurie verslininkai sugaunamų žuvų kiekius yra linkę slėpti, todėl kvota gaudymo įrankiams – daug patikimesnis kontrolės būdas nei kvota sugaunamų žuvų kiekiui”, – aiškino Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Aplinkos ministro įsakymu, verslinė žuvininkystė Kauno mariose nuo sausio bus uždrausta, tačiau įsakymas įstatymu nevirto. Todėl šį sprendimą gana nesunku atšaukti. Greičiausiai tuo ir tiki šiuo metu mariose žvejojančių įmonių vadovai.

Žuvų gaudymo verslo atsisakiusioms bendrovėms ES moka kompensacijas, tačiau šia galimybe pasinaudojo vos viena mariose žvejojanti įmonė – “Kauno marių žuvys ir ko”.

———————————————————————-

Kauno mariose sugauta žuvies (deklaruota)

2007 m. – 156 t

2008 m. – 147 t

2009 m. – 122 t

2010 m. – 97 t

2011 m. – 68

Šaltinis: Aplinkos ministerija


Skaitykite daugiau:
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/aplinkosauga-ir-policija-brako
nieriu-uznugaris-451195/psl-2#ixzz27g2UUXP0

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

eleven + 13 =