Išsinuomoti ežerą Lietuvoje – ne brangiau nei nusipirkti batų porą

2012 m. rugsėjo 16 d., sekmadienis, 14:53
Mūsų ežerai baigia pavirsti negyvais baseinais. Po šios vasaros žvejai mėgėjai konstatuoja: žuvų ištekliai katastrofiškai sunyko. Pigiai išnuomoti telkiniai neprižiūrimi ir siaubiami godžių brakonierių, nesirūpinama jų įžuvinimu.

Už batų poros kainą

Ar žinote, kiek Lietuvoje kainuoja metams išsinuomoti ežerą? Nedidelis ežerėlis mūsų šalyje kainuoja pigiau nei batų pora. Vidutinio dydžio ežeras metams kainuoja kaip neblogo konjako butelis. Didesnio ežero, tokio kaip Dusia Dzūkijoje ar Avilys Aukštaitijoje, nuomos kaina metams – apytikriai kaip žieminio palto: apie 1 000 litų.

1 200 Lietuvos vandens telkinių išnuomoti privatiems asmenims, kurie už leidimą naudoti žūklės plotą per metus moka 1 litą už hektarą. Sumokėję simbolinę kainą nuomininkai siaubia ežerus praktiškai nevaldomai: semia tinklais vasarą, plėšia žuvis iš po ledo žiemą, ir ne kilogramais – centneriais, tonomis. Ežerą išsinuomojusiam verslininkui į piniginę krenta tūkstančiai.

Už tokią kainą kaip Lietuvoje ežerą galima išsinuomoti ir dėl sportinio intereso. Kartais privatininkas apskritai nieko su išnuomotu ežeru neveikia – palieka jį plėšti brakonieriams.

Žuvis matysime tik nuotraukose

„Nuo pat anktyvo pavasario, kai ėmė neršti lydekos, stebėjau, kaip brakonieriai stato tinklus, bučius. Prie mano akių vienoje įlankoje panevėžiečiai, nusipirkę sodybą ant ežero kranto, nuleido į ežerą gal dešimt bučių, devynis tinklus – ne vienam kartui, bet visai vasarai. Stacionariai. Ir plėšė lynus, karšius, lydekas. Lupo ir per patį nerštą. Kai kurias žuvis supūdė, nespėjo laiku iškratyti tinklo. Manau, kad ežeras, prieš kelerius metus vadintas vienu iš žuvingiausių regione, jau liko tuščias“, – pasakojo Aukštaitijoje, netoli Čičirio ežero, gyvenantis Aleksas R.

Savo pavardės viešinti vyras nenorėjo: „Dar padegs. Ne kartą kviečiau gamtosaugininkus. Bet jie nevažiuoja – esą ežeras išnuomotas, tegu rūpinasi nuomininkas.“

„Savo vaikams ir anūkams galėsime žuvis parodyti tik paveikslėlyje, nuotraukoje, akvariume. Žuvų nebeliks, jau turbūt beveik nebeliko, nes Lietuva turi tokią Aplinkos ministeriją, kuri rūpinasi, kuo tik nori, tik ne gamtos išsaugojimu“, – įsitikinęs Aleksas R.

„Kai prezidentu buvo išrinktas Valdas Adamkus, gamtosaugininkas, maniau, padėtis keisis, bet ji tik blogėjo, – kalbėjo vyras. – O dabar išvis ko gali tikėtis? Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, kuris, kaip supratau, domisi tik statybomis, iš pat pradžių nusispjovė į bet kokį rūpinimąsi gamta“, – kalbėjo aukštaitis.

Sunkiami be gailesčio

Dabartinė tvarka Lietuvoje tokia: litą už ežero hektarą sumokėjusiam nuomininkui atitenka feodalo teisė rinkti pinigus už žvejybos leidimus, kurie vienam mėgėjui kainuoja iki 50 litų.

Tiesa, įstatymas numato prievolę per metus skirti apie 200–500 litų už vidutinio, iki 500 ha ežero, žuvų įveisimui. Taip pat nuomininkas neva turi saugoti telkinį nuo brakonierių. Realiai abu šie gyvybiškai svarbūs gamtai įsipareigojimai tėra formalumas.

Vienas iš aktyviausių kovotojų su nesaikingu ežerų eksploatavimu Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys Romualdas Žilinskas įsitikinęs, kad vandens telkiniai negailestingai sunkiami ir verslininkų, ir brakonierių.

„Pavieniai asmenys, kurie išsinuomoja ežerus ir nevykdo licencinės žūklės, dažniausiai neužsiima intensyviu įžuvinimu. Jie nusprendžia, kad išsinuomojus ežerą užteks tiek žuvų, kiek jame dar yra“, – sakė R.Žilinskas.

Jis patvirino: žuvų ištekliai Lietuvoje katastrofiškai mažėja.

Nuomininkas – lyg karalius

Valdininkai irgi pripažįsta, kad sudėtinga priversti nuomotojus rūpintis žuvų gausinimu. „Valstybė yra išnuomojusi 1 200 telkinių ir visų jų sukontroliuoti, aišku, neįmanoma“, – pripažino Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

„Antra vertus, mes iš nuomotojų reikalaujame žuvų ar jų lervų įsigijimo dokumentų“, – aiškino jis.

Bet paklaustas, ar nepateikęs sąskaitų už įsigytas žuvis nuomininkas iškart praranda teisę į ežero nuomą, vedėjas tai paneigė. „Būna, kad nuomininko išvis ilgai negalime rasti. Kai kurie, matyt, išvyksta į užsienį. O be žmogaus negalime vienašališkai nutraukti sutarties“, – atskleidė įstatymo spragas V.Graičiūnas.

Maža to, nuomininkas jau gali nesirūpinti net ir mokesčių rinkimu už leidimus žvejoti – tai už jį padaro valstybė. Mat pradėjo veikti bendra valstybės administruojama elektroninė sistema, per kurią žvejai mėgėjai gali įsigyti leidimus žvejoti tiek valstybiniuose, tiek išnuomotuose tekiniuose.

Aplinkos ministerija perveda nuomininkams surinktus pinigus į asmeninę banko sąskaitą, jei mėgėjai per sistemą perka leidimus pažvejoti jo nuomojamame ežere ar upės atkarpoje.

Uždegta žalia šviesa

Labiausiai žuvų išteklius sekina brakonieriavimas ir gamtosaugos taisyklių nepaisymas. Gamtos mokslų daktaras Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis pastebi, kad daugelis žvejų retai paleidžia atgal į telkinį pagautas mažesnes nei 45 cm lydekaites.

„Šiuo metu labai sumažėjusi lydekų populiacija, todėl daugėja menkaverčių, mažų žuvų ežeruose. Čia jau nepadės joks papildomas veisimas, jei neturėsime sąžinės ir nesirūpinsime, kas liks po mūsų“, – mano E.Bukelskis.

Jis pastebi, kad labiausiai nuskurdinti atokesni, prie miškų esantys ežerai. „Ten brakonieriams lengviau išlikti nepastebėtiems“, – sakė E.Bukelskis.

O išnuomotų telkinių apsauga palikta nuomotojams. Jie turi teisę konfiskuoti nelegaliai žvejojančio žmogaus įrankius, surašyti baudos protokolus, kuriuos paskui tvirtina etatinis gamtosaugininkas.

„Pati valstybė nesugebėtų išlaikyti tiek gamtos apsaugos inspektorių, kad šie sugebėtų kontroliuoti visus telkinius. Jų nepakanka net ir valstybiniams ežerams“, – teigė V.Graičiūnas. Jis įsitikinęs, kad neįmanoma patikrinti, ar nuomininkas deramai saugo mūsų visų jam patikėtą turtą.

Reikalavimas įžuvinti juokina

Ežerus įmanoma nusiaubti ir turint visus reikiamus leidimus. Pavyzdžiui, išnuomojus telkinį verslinei žvejybai. Toks nuomininkas vidutiniam ežerui įžuvinti turi skirti nuo 400 iki 1 000 litų per metus.

„Bet po to tas ežeras itin smarkiai eksploatuojamas. Su tinklais iš iki 500 ha vandens telkinio galima tiesiog išsemti visas žuvis ir taip negrįžtamai pažeisti ekologinę vandens telkinio pusiausvyrą, todėl tokios įžuvinimo normos atrodo paprasčiausiai juokingos“, – įsitikinęs R.Žilinskas.

Pasak jo, verslininkams neįdomu, kokia bus ežero būklė pasibaigus nuomos sutarčiai.

Šiuo metu verslininkams išnuomota 200 ežerų, kurie ne didesni nei 50 ha.

„Teko kalbėtis su ichtiologais ir jų nuomonė tokia pati: bet koks intensyvesnis gaudymas tinklais tokio dydžio vandens telkinyje iš esmės pažeidžia jautrią mažo ežero ekosistemą“, – tvirtino R.Žilinskas.

Visuomenei – jokios naudos

Žvejo nuomone, ežerus nuomoti turėtų būti leista tik mėgėjiškai ir licencinei žūklei. „Bet tam būtina padidinti privalomas įžuvinimo normas, sugriežtinti nuomininkų atsakomybę ir jų pareigas už išnuomotą vandens telkinį, taip pat nustatyti leistinus nuomoti ežero dydžius, tarkim, iki 500 ha“, – kalbėjo R.Žilinskas.

R.Žilinsko teigimu, būtina daug labiau padidinti ir nuomos mokestį. „Tada gal būtų mažiau tokių, kurie, nieko neinvestavę, tik ima mokestį už žūklę iš atvykusių čia meškerioti žvejų“, – kalbėjo žvejys.

„Ežerų nuomos kainos Lietuvoje yra tiesiog pasityčiojimas“, – pritarė Seimo narys Erikas Tamašauskas. Šią vasarą įsigijęs nardymo įrangą, jis įsitikino: žuvys šalies ežruose tampa retenybė.

„Nuomos kaina, kai už ežero hektarą mokamas 1 litas, valstybei praktiškai neduoda jokios naudos. O žalą daro mižinišką, – kalbėjo Seimo narys. – Nei valstybei, nei visuomenei Lietuvos ežerų nuoma visiškai nenaudinga. Mano manymu, natūralių vandens telkinių Lietuva apskritai neturėtų nuomoti privatiems asmenims.“

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

16 + 14 =