Metelys – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 7 km į šiaurę nuo Seirijų, Metelių regioniniame parke. Plotas 1289,5 ha, didžiausias gylis 15 m. Vidutinis gylis 6,8 m. Kranto linijos ilgis 18,9 km.
Šiek tiek informacijos apie ežerą, kurį parengė Lazdijų informacijos centras (Lazdijų TIC):
Šiek tiek informacijos apie ežerą, kurį parengė Lazdijų informacijos centras (Lazdijų TIC):
Ežero krantai lėkšti, žemi, vietomis smėlingi, kai kur ardomi bangų mūšos. Vakarinės ir rytinės ežero pakrantės užpelkėjusios ir uždurpėjusios, tačiau vyrauja žvyras ir smėlis. Į pietinę dalį įteka upeliukas iš Joniškės ežero, o iš šiaurinės išteka Metelytė. Ežero dubuo nesudėtingos konfigūracijos, pamažu gilėjantis. Dugnas vietomis dumblinas, atabradai platūs. Pietiniame ir vakariniame krantuose nendrių ir meldų juosta gana tanki, rytiniame ir šiaurrytiniame – gerokai nutolusi nuo kranto ir reta. Plūduriuojančių augalų juosta beveik ištisinė, prie dugno augantys augalai auga net iki 10 m. gylio.
Metelyje gausu įvairių žuvų, čia gyvena aukšlės, ešeriai, karšiai, karosai, karpiai, kuojos, lydekos, lynai, meknės, plakiai, pūgžliai, raudės, seliavos, šamai, unguriai. Daugiausiai sugaunama lydekų, kuojų, ešerių, karosų, lynų. Dėl gerų mitybos sąlygų bei patogių natūralių nerštaviečių, Metelyje gana greitai auga lydekos, todėl jas žvejojantys gali pasigirti neblogais laimikiais. Gausi kuojų populiacija, daug ešerių, pasitaiko gana stambių. Įdomi lynų žūklė, kurių čia gausu.
Perskaitėte? Žinote apie ką iš tikrųjų šitas aprašymas? Tai Metelio aprašymas, kuris buvo praeityje prieš n metų. Nūdienos Metelio aprašymas skambėtų taip:
Ežero krantai lėkšti, žemi, vietomis smėlingi, kai kur ardomi bangų mūšos, kurių purslai skalauja tankiai sumerktus žymeklius-bambalius.. Vakarinės ir rytinės ežero pakrantės užpelkėjusios ir uždurpėjusios. Juose nuolat gausėja ir šiaip paplitusi kormoranų populiacija. Į pietinę dalį įteka upeliukas iš Joniškės ežero, o iš šiaurinės išteka Metelytė. Ežero dubuo nesudėtingos konfigūracijos, pamažu gilėjantis. Dugnas vietomis dumblinas, atabradai platūs. Pietiniame ir vakariniame krantuose nendrių ir meldų juosta gana tanki, rytiniame ir šiaurrytiniame – gerokai nutolusi nuo kranto ir reta. Vietomis išpjautos nendres, kad ,,žvejai” (atspėkite kodėl kabutėse) gali mažiau pastebimi išplaukti ,,žvejoti”. Plūduriuojančių augalų juosta beveik ištisinė nuosekliai pereinanti į dar ištisesnę nuo trisdešimties iki kelių šimtų metrų ilgio tinklų liniją. Prie dugno augantys augalai augdavo kažkada net iki 10 m., o dabar jau nebe, nes remiasi į savo akytuosius konkurentus..
Perskaitėte? Žinote apie ką iš tikrųjų šitas aprašymas? Tai Metelio aprašymas, kuris buvo praeityje prieš n metų. Nūdienos Metelio aprašymas skambėtų taip:
Ežero krantai lėkšti, žemi, vietomis smėlingi, kai kur ardomi bangų mūšos, kurių purslai skalauja tankiai sumerktus žymeklius-bambalius.. Vakarinės ir rytinės ežero pakrantės užpelkėjusios ir uždurpėjusios. Juose nuolat gausėja ir šiaip paplitusi kormoranų populiacija. Į pietinę dalį įteka upeliukas iš Joniškės ežero, o iš šiaurinės išteka Metelytė. Ežero dubuo nesudėtingos konfigūracijos, pamažu gilėjantis. Dugnas vietomis dumblinas, atabradai platūs. Pietiniame ir vakariniame krantuose nendrių ir meldų juosta gana tanki, rytiniame ir šiaurrytiniame – gerokai nutolusi nuo kranto ir reta. Vietomis išpjautos nendres, kad ,,žvejai” (atspėkite kodėl kabutėse) gali mažiau pastebimi išplaukti ,,žvejoti”. Plūduriuojančių augalų juosta beveik ištisinė nuosekliai pereinanti į dar ištisesnę nuo trisdešimties iki kelių šimtų metrų ilgio tinklų liniją. Prie dugno augantys augalai augdavo kažkada net iki 10 m., o dabar jau nebe, nes remiasi į savo akytuosius konkurentus..
Metelyje tinkluose itin gausu būdavo įvairių žuvų, juose savo gyvenimą pabaigdavo ešeriai, karšiai, karosai, karpiai, kuojos, lydekos, lynai, meknės, plakiai, raudės, seliavos, šamai, unguriai. Daugiausiai ,,žvejai” , atidžiai sekami ir kontroliuojami gamtos apsaugos inspektorių, sugaudavo lydekų, kuojų, ešerių, karosų, lynų. Dėl gerų mitybos sąlygų bei patogių natūralių tinklų statymo sąlygų Metelyje gana greitai auga,tunka ir turtingėja ,,žvejai” t.y. brakonieriai, todėl juos gaudantys GA inspektoriai tikriausiai gali pasigirti neblogais laimikiais, kurie stipriai pastorina pinigines. Todėl šiuo metu Metelyje itin gausi aukšlių populiacija. Dėl gerų mitybos sąlygų bei patogių natūralių nerštaviečių, Metelyje gana greitai auga ir gausėja pūgžliai. Gausiai pagaunama smulkių mekšrų.
Paklausite kodėl toks sarkazmas? Pasakysiu paprastai – kai eilinis žvejys išplaukęs su savo valčike beveik 1300 ha ežere neturi kur užmesti savo masalo…atsiprašant nu ir nafik kokioj mes valstybėj, tarp kokių ,,sąmoningų” bendrapiliečių gyvenam…
Išplaukėm (beje, tai buvo eilinė darbo diena ir, matyt, pati darbingiausiai vietiniams ,,žvejams”, kai netrukdo eiliniai žvejai mėgėjai) su kolega Andriumi paspiningauti, pabandyti sugundyti kokią lydeką ar padoresnį ešeriuką. Ir ką jūs manote? Vaizdzelis išplaukus… kas 50 metrų paviršiuje matosi bambalys, meti masalą į kairę – tinklas… Nusikeiki. Šiaip ne taip masalą iškabini iš tinklo. Meti į dešinę vėl tinklas. Eina n… Pradedi velkiauti…Kas trisdešimt metrų stop stop stop…tinklas …tinklas…tinklas…Ir žinote kas įdomiausia – tuose tinkluose žuvies praktiškai nėra. Pavyko iš tinklo išlaisvinti vieną vienintelę lydeką, kurią paleidome augti toliau.
Klausimas kodėl tiek mažai tinkluose žuvies? ,,Specialistai” gali aiškinti, kad kaltas slėgis, rytų vėjas ir todėl žuvis yra neaktyvi. Manau atsakymas šioje vietoje būtų paprastas – ežeras brakonierių yra taip sekinamas, kad žuvų populiacija nespėja atsigauti. Kai kurie žmonės gyvenantys šio ežero apylinkėse tikriausiai galėtų pasakyti – mes turime teisę pastatyti 30 metrų tinklaitį. Kitas pasakytų čia dirba Metelių žuvininkystės ūkis. Gerai. Nedidelių tinklaičius lyg tai ir turėtų teisę statyti su ežeru besiribojančių sodybų šeimininkai. Pagal tinklų skaičių susidaro vaizdas, kad tokių sodybų čia yra vos ne šimtas, Bet apiplaukus ežerą jų būtų galima suskaičiuoti vos dešimtį, ,,Žvejų” verslininkų tinklai turėtų būti sužymėti specialiais žymekliais – plūdurais, vėliavėlėmis. Bet, deja čia tokių neteko pamatyti. Tai gi susumavus visas išvadas galima drąsiai teigti, kad ežeras yra nuosekliai, beatodairiškai stekenamas. Absoliučiai nesusimastant apie ateitį, kas su tuo ežerus bus po penkerių ar dešimties metų. Bijau, kad netolimoje ateityje, po kokių dvidešimties metų, mes savo sugautus laimikius savo vaikams ar anūkams galėsime parodyti tik nuotraukose, o realybėje jie, deja, bet bus išnykę. Ir tik su beviltišku pavydu bus galima stebėti, kaip sėkmingai gaudo mūsų kaimyninių šalių (Latvijos, Suomijos, Švedijos) žvejai – kolegos.
Paklausite kodėl toks sarkazmas? Pasakysiu paprastai – kai eilinis žvejys išplaukęs su savo valčike beveik 1300 ha ežere neturi kur užmesti savo masalo…atsiprašant nu ir nafik kokioj mes valstybėj, tarp kokių ,,sąmoningų” bendrapiliečių gyvenam…
Išplaukėm (beje, tai buvo eilinė darbo diena ir, matyt, pati darbingiausiai vietiniams ,,žvejams”, kai netrukdo eiliniai žvejai mėgėjai) su kolega Andriumi paspiningauti, pabandyti sugundyti kokią lydeką ar padoresnį ešeriuką. Ir ką jūs manote? Vaizdzelis išplaukus… kas 50 metrų paviršiuje matosi bambalys, meti masalą į kairę – tinklas… Nusikeiki. Šiaip ne taip masalą iškabini iš tinklo. Meti į dešinę vėl tinklas. Eina n… Pradedi velkiauti…Kas trisdešimt metrų stop stop stop…tinklas …tinklas…tinklas…Ir žinote kas įdomiausia – tuose tinkluose žuvies praktiškai nėra. Pavyko iš tinklo išlaisvinti vieną vienintelę lydeką, kurią paleidome augti toliau.
Klausimas kodėl tiek mažai tinkluose žuvies? ,,Specialistai” gali aiškinti, kad kaltas slėgis, rytų vėjas ir todėl žuvis yra neaktyvi. Manau atsakymas šioje vietoje būtų paprastas – ežeras brakonierių yra taip sekinamas, kad žuvų populiacija nespėja atsigauti. Kai kurie žmonės gyvenantys šio ežero apylinkėse tikriausiai galėtų pasakyti – mes turime teisę pastatyti 30 metrų tinklaitį. Kitas pasakytų čia dirba Metelių žuvininkystės ūkis. Gerai. Nedidelių tinklaičius lyg tai ir turėtų teisę statyti su ežeru besiribojančių sodybų šeimininkai. Pagal tinklų skaičių susidaro vaizdas, kad tokių sodybų čia yra vos ne šimtas, Bet apiplaukus ežerą jų būtų galima suskaičiuoti vos dešimtį, ,,Žvejų” verslininkų tinklai turėtų būti sužymėti specialiais žymekliais – plūdurais, vėliavėlėmis. Bet, deja čia tokių neteko pamatyti. Tai gi susumavus visas išvadas galima drąsiai teigti, kad ežeras yra nuosekliai, beatodairiškai stekenamas. Absoliučiai nesusimastant apie ateitį, kas su tuo ežerus bus po penkerių ar dešimties metų. Bijau, kad netolimoje ateityje, po kokių dvidešimties metų, mes savo sugautus laimikius savo vaikams ar anūkams galėsime parodyti tik nuotraukose, o realybėje jie, deja, bet bus išnykę. Ir tik su beviltišku pavydu bus galima stebėti, kaip sėkmingai gaudo mūsų kaimyninių šalių (Latvijos, Suomijos, Švedijos) žvejai – kolegos.