Palangoj parduodama žuvis kinietiška

Norint kurorte įsigyti rūkytos žuvies, galvos sukti ilgai nereikia – kur tik pažvelgsi, prekiautojai siūlo skaniausios ir šviežiausios produkcijos. Tačiau paradoksalu tai, kad prekiauja ne žuvimis, pagautomis Baltijos jūroje, o atsivežtomis iš tolimų kraštų, net Kinijos.  Baltijos jūroje nyksta žuvys

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo pirmininkas Viktoras Butavičius “Vakarinei Palangai” pasakojo, kad šiuo reiškiniu labai stebėtis nereikėtų. “Baltijos jūroje žuvų, tinkamų rūkyti, – otų, raudžių, ešerių, žiobrių, plekšnių, lašišų – nebėra labai daug. Per tiek metų neprotingai žvejodami baigiame sunaikinti ir likusias”, – situaciją komentuoja V.Butavičius.

Jis pasakojo, kad norint išsaugoti mūsų jūrinį paveldą ir, kaip prieš kokius gerus dešimt metų, mėgautis Baltijos jūros teikiamomis gėrybėmis, reikia laikinai sustabdyti žvejybą Lietuvai priklausančiuose Baltijos vandenyse, o kad žvejai neliktų be pragyvenimo šaltinio – jiems išmokėti kompensacijas.

“Tai puikiausiai galime padaryti Europos Sąjungos lėšomis, tačiau trūksta žvejų supratingumo. Štai Latvija otų žvejybą apribojo 6 metams, ir šiuo metu šios žuvies populiacija vėl ima didėti”, – pasakojo Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangoje pirmininkas. V.Butavičius pabrėžė, kad atvežtinė šaldyta žuvis, po to atšildoma ir rūkoma, niekada skoniu ir kokybe neprilygs šviežiai išrūkytai. “Ši taisyklė ypač galioja unguriams. Nemanau, ar rasite skanesnį ungurį, už pagautą Baltijos jūroje”, – pridūrė vyriškis.

Svarbios laikymo sąlygos

Palangos miesto maisto ir veterinarijos tarnybos vedėjas Darius Misevičius tikino, kad sveikatos saugumo klausimais faktas, ar žuvis atvežta iš užsienio, ar sugauta čia pat, neturi didesnės reikšmės, nes įmonės, užsiimančios šia veikla, yra nuolat tikrinamos.

“Verslininkai turi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas, pasirūpinti, kad pardavinėjama žuvis atitiktų visus sanitarinius reikalavimus, – aiškino D.Misevičius. – Žinoma, kiekvieno produkto galiojimo laikas skiriasi priklausomai nuo žuvies rūšies ir jos apdirbimo. Pavyzdžiui, karšto rūkymo žuvis greičiau genda nei šalto”.

Otas – lietuviška žuvis

Sutiktas žvejys Anatolijus Mindukas svarstė, kad jūros gėrybės gabenamos iš užsienio todėl, kad Baltijos jūra yra ganėtinai užteršta ir joje negalima pagauti tokio kiekio žuvies, koks yra reikalingas prekybai. “Tinklais neprigaudysi tiek, kiek gali parsivežti iš Kinijos specialių žuvies veisyklų”, – pridūrė žvejys.

Gerai, kad Palangos prekyvietėse dar galima rasti lietuviško karšio, bet dažniausiai jis gabenamas iš Olandijos. Ešeriai, deja, atkeliauja iš Islandijos, o ungurio kilmės šalimi tampa Kinija, geresniu atveju – Danija. Tačiau galima didžiuotis otu – beveik visose “Vakarinės Palangos” žurnalistų aplankytose pardavimo vietose jis buvo iš Lietuvos – bent jau taip buvo parašyta kainininkuose.

“Vakarinė Palanga”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

9 − 3 =