Pirmas ledas. Gruodžio mėnesio vidurys. Gavome žinių, ka praėjusį trečiadienį (buvo gruoddžio vidurys) ledas galutinai užtraukė plačiuosius Dusios vandenis. Ir kur buvę kur nebuvę mūsų kolegos simniškiai šeštadienį prisiėmė sunkią ir pavojingą žvalgų pareigą – patikrinti šio ežero ledo tvirtumą ir ešerių aktyvumą . Kitaip nei kituose ežeruose sniego ant ledo nebuvo ir šaltis aktyviai darė savo darbą. Šeštadienį leas jau siekė 7-8 centimetrų. Ir buvo galima drąsiai vaikščioti po visą ežerą. Toks tolygus ledo užšąlimas Dusioje retai kada pasitaiko. Dažniausia šąla atskirais plotais skirtingu storiu. Dažnai tai vienur tai kitur pasitaiko pavojingi net iki kelių šimtų metrų siekiantys įtrūkimai, kurių žvejai turi ypatingai saugotis. Ypač tai atvejais kai jie yra užsnigti ar užpustyti ir ne visai aiškiai matomi.
Tačiau bet kuriuo atveju ledas ant Dusios yra! Ir tai džiugi žinia poledinės žūklės mėgėjams. Ir ypač tiems, kurie yra įsimylėję šio ežero platybes bei siekia perprasti jos paslaptis bei žvejybos jame subtilybes. O žuvies, ir ypač plėšriūjų (daugiausiai ešerių), čia tikrai yra, nes ežeras nėra taip stekenamas, kaip praėjusiaias dešimtmečiais ar kaip šalia esantis Metelys. Žuvų populiacija čia turi daugiau galimybių atsinaujinti ir augti.
Tai gi sekmadienis. Aš su kolega esame vieni iš keliolikos žvejų šiandien pasiryžę pasisveikinti su Dusia ir jos ešeriais. Beje, mano kolega čia gaudantis daugiau kaip 20 metų prisimena tik dvi ar tris žiemas, kai taip anksti buvo galima užlipti ant Dusios ledo. Privažiavimas prie ežero švelniai tariant nekoks – mūsų automobilis pasikabina tai vienoje tai kitoje vietoje. Važiuojam dviem ekipažai kartu su vietiniais žvejais, kurie žino šį ežerą, geriau nei savo namus. Tad šiaip ne taip padeda dasisistumti iki telkinio. Dusia pasitinka nelaabai draugiškai – pučia stiprokas pietų pietvakarių vėjas. Ledas užklotas iki 10 centimetrų sniego sluoksniu. Pasidalinę žiniomis kas ką girdėjęs apie vakarykščias žvejybas, aptarę taktiką lipame ant ledo. Pastarasis pernakt yra dar labiau sutvirtėjęs – tiek priekrantėse tiek gyliuose ledas siekia 12 – 15 centimetrų. Žvejybą pradedame nuo 8 – 10 metrų gylio. Po to pereiname giliau – iki keliolikos metrų. Deja, žuvys labai jau vangios – daugiausia kimba ,,gražuoliai” pūgžliai ir pro retą nedideli ešeriukai. Tik apie 10 valanda (kaip dažniausiai čia ir būna) ešeriai pasidaro kiek aktyvesni. Tai iš vienos tai iš kitos eketes pagaunam po vieną du kiek didesnius dryžuotuosius. po kokios valandos ir pastarieji kažkur dingsta. Pasileidžiu jų ieškoti – traukiu į gylius kas kokia 50 metrų vis išgręždamas eketę. Tai po kokių 20 patikrintų vietų nieko nepešęs gryžtu link kranto, kur beje didžioji dauguma žvejų ir gaudo. Tačiau gausesniu laimikiu nieks pasigirti negali. Dar bandau eiti lygiagrečiai kranto tikėdamasis aptikti kokį būrelį žuvų. Ale sulaukiu tik smulkių žuvų kibimo. Tad apie 15 h su kolega nusprendžiame nusiimti ir palikt ramybėj Dusios ežerą kitam kartui. Sekančią žvejybą bandysime eiti iš kito ežero pusės. Iš geriau mums žinomų vietų, kur yra daugiau kalnelių ir mūsų sėkmingos praėjusios žiemos vietos.
Tačiau bet kuriuo atveju ledas ant Dusios yra! Ir tai džiugi žinia poledinės žūklės mėgėjams. Ir ypač tiems, kurie yra įsimylėję šio ežero platybes bei siekia perprasti jos paslaptis bei žvejybos jame subtilybes. O žuvies, ir ypač plėšriūjų (daugiausiai ešerių), čia tikrai yra, nes ežeras nėra taip stekenamas, kaip praėjusiaias dešimtmečiais ar kaip šalia esantis Metelys. Žuvų populiacija čia turi daugiau galimybių atsinaujinti ir augti.
Tai gi sekmadienis. Aš su kolega esame vieni iš keliolikos žvejų šiandien pasiryžę pasisveikinti su Dusia ir jos ešeriais. Beje, mano kolega čia gaudantis daugiau kaip 20 metų prisimena tik dvi ar tris žiemas, kai taip anksti buvo galima užlipti ant Dusios ledo. Privažiavimas prie ežero švelniai tariant nekoks – mūsų automobilis pasikabina tai vienoje tai kitoje vietoje. Važiuojam dviem ekipažai kartu su vietiniais žvejais, kurie žino šį ežerą, geriau nei savo namus. Tad šiaip ne taip padeda dasisistumti iki telkinio. Dusia pasitinka nelaabai draugiškai – pučia stiprokas pietų pietvakarių vėjas. Ledas užklotas iki 10 centimetrų sniego sluoksniu. Pasidalinę žiniomis kas ką girdėjęs apie vakarykščias žvejybas, aptarę taktiką lipame ant ledo. Pastarasis pernakt yra dar labiau sutvirtėjęs – tiek priekrantėse tiek gyliuose ledas siekia 12 – 15 centimetrų. Žvejybą pradedame nuo 8 – 10 metrų gylio. Po to pereiname giliau – iki keliolikos metrų. Deja, žuvys labai jau vangios – daugiausia kimba ,,gražuoliai” pūgžliai ir pro retą nedideli ešeriukai. Tik apie 10 valanda (kaip dažniausiai čia ir būna) ešeriai pasidaro kiek aktyvesni. Tai iš vienos tai iš kitos eketes pagaunam po vieną du kiek didesnius dryžuotuosius. po kokios valandos ir pastarieji kažkur dingsta. Pasileidžiu jų ieškoti – traukiu į gylius kas kokia 50 metrų vis išgręždamas eketę. Tai po kokių 20 patikrintų vietų nieko nepešęs gryžtu link kranto, kur beje didžioji dauguma žvejų ir gaudo. Tačiau gausesniu laimikiu nieks pasigirti negali. Dar bandau eiti lygiagrečiai kranto tikėdamasis aptikti kokį būrelį žuvų. Ale sulaukiu tik smulkių žuvų kibimo. Tad apie 15 h su kolega nusprendžiame nusiimti ir palikt ramybėj Dusios ežerą kitam kartui. Sekančią žvejybą bandysime eiti iš kito ežero pusės. Iš geriau mums žinomų vietų, kur yra daugiau kalnelių ir mūsų sėkmingos praėjusios žiemos vietos.
Sekančios žvejybos. Sausio pradžia-vidurys. Po Naujųjų metų nusprendėme bent vieną žvejybą per savaitę skirti Dusiai, nes kaip bebūtų retam kuriam ežere yra tokia gausi ešerių popiuliacija. Ir be abejonės, čia visą laiką išlieka intriga susirungti su rimtesniu ,,tėtuku“. Tai gi šio plano nuosekliai laikėmės. Ant ežero lipome iš skirtingų pusių bandydami rasti ir suprasti, kur šiuo metu laikose dryžuotieji. Deja, bet kažkokių išskirtinių susibūrimo vietų rasti nepavyko. Toks vaizdas, kad ešeriai yra išsisklaidę ir plaukioja pavieniai arba mažais būreliais, nes išgręžus eketę pavykdavo ištraukti vos vieną ar kelis ešeriukus. O ir tie labai skirtingo dydžio – nuo 50 iki 300 gramų. Tai praėjusią žiemą nutikdavo labai retai - visų pirma radus ,, sėkmingąją“ eketę, iš jos būdavo galima ištraukti po 10 ir daugiau ešerių, kurių dydžiai daugmaž vienodi – 150 – 300 gramų. O mažesni ešeriukai kibdavo tik priekrantėse. O šiemet mat kitaip. Keista. Negana to, vienas pažystasmam kolegai gaudžiusiam ant blizges vieną dieną pradėjo kibti … mekšrai. Per vieną žvejybą jų sugaudė kone 10 vnt. Tad kaip tikriausiai supratote ir mūsų žvejybos laimikiai nebuvo gausūs – skaičiuojant vienetais – gal ir neblogai – pagauta po keliasdešimt ešerių, tačiau imamų, taip vadinamų ,,dusinių“ buvo tik kas penktas. Tiesa, vienos savaites pradžioje pora dienų kolegos galėjo pasigirti tikrai geru kibimu. Tačiau jis staiga nurimo ir vėl kabinėjosi ,,mišrainė“ – maži ešeriai, didesni ešeriai, stintos, pūgžliai – daug kartų matytas vaizdelis pas dažną žveją šį mėnesį. Tačiau mes, aišku, rankų nenuleidžiam – ieškom toliau, bandm perprasti šios žiemos Dusios subtilybes. Kitą vertus,per dieną suvaikščioti po kelis kilometrus visai neblogas sportas.
Įrankiai. Mūsų pagrindiniai ginklai kovoje su ešeriais yra: viendalės, kietokos, neilgos meškerėlės su kamštine rankena, beinercinė ritė, lafsaniniu argeliu, kuris turi būti labai gerai suderintas su avižėlės svoriu (sargelio kampas užkabinus avižas ne didesnis kaip 30-40°), 5-6 gramų volframinės lašo formos arba apvalios (geriausiai tinka taip vadinamos ,,diskotekos) avižėlės, ir galiausiai 40-60 centimetrų aukščiau dedama nedidelė ,,akis“ arba pusiau pjautas gaubliukas. Populiariausios avižėlių spalvos yra: auksinė, sidabrinė, varinė ir tarpinė spalva tarp sidabrinės ir juodos arba visai juoda. Kadangi pagrinde gaudome 15-20 metrų gylyje ir turime kuo geriau jausti avižėlės darbą ir menkiausius žuvų prisilietimus ir imant domėn, kad gylyje svoris palengvėja, judesiai sulėtėja, todėl turime naudoti kietą valą. Tam neblogai tinka 0,12 mm storio fluoracarboninis valas.
Aišku ir kiti ešerių gaudymo būdai. Vienas jų – dryžuotuojų viliojimas blizgute. Specialiai giliesiems ežerams turiu pasiruošęs kietus spiningus. Kokius spiningus pirkti ir kaip juos naudoti man patarė vieną žvejybos maestro, kuris n metu, 3-4 dienas per savaitę ,,gyvena“ ant giliųjų Dzukijos ezeru (Daugai, Dusia ir kiti). Esmė tame, kad didieji ešeriai didžiuosiuose ežeruose yra pakankamai protingi, apdairūs ir labai atsargūs. Antrą šansą jie retai kada suteikia, tad reikia viską padaryti taip, kad pasikirstų pirmu kartu. Jei pasikerta – tavo laime – antras šansas žvejui retai kada būna – išsigasta . Tam ir reikalingas kietas neamortizuojantis valas (dažniausiai naudoja apystorį 0,2 – 0,25 mm storio), super kietas spiningėlis su kietu sargeliu (kurio tik pats galiukas lankstosi). Dėl to ir yra kietume visa esme-jei kietas spiningėlis – ešerys kaip jis beatakuotu praktiskai pasikerta pats. Jei bus minkstesnis – ešerys tures galimybe tik pačiupt masalą ir išspjaut-del to būna tiek daug nerezeltatyvių kibimų gaudant su minkstu spinu. Aišku, kiti sėkmės faktoriai yra tinkamai parinkti blizgutė bei darbas su ja.. Be to kai kurie žvejai Dusioje ant blizgutės galo ar ant papildomo kabliuko (esančio ant trumpo pavadėlio 25 – 35 centimetrų aukčiau blizgutės) deda stintos uodegą – patikrintas variantas – kimba tiek ant stovinčios tiek kilnojant. Vieną žvejybą mums ant tokios sistemos tik ir tekibo. Taip kad reikia netingėti, nuolatos mokintis, eksperimentuot ir sėkmė tikrai aplankys.
Taktika. Gaudant ešerius jokiu būdu negali sėdėti ir laukti, kol ateis žuvis, pavyzdžiui, kaip tai daroma gaudant karšius. Ešerių reikia ieškoti. Ir tenka išgręžti ne vieną dešimtį ekečių, kol surandi būrį dryžuotuojų. Dar neblogas požymis, kad ešeriai netoli – tai stintų būriai, kuriuos gano ir kuriais minta ešeriai. Radai stintų būrį – reiškia didelė tikimybė, kad ir ešeriai netoli. Jei nėra stintų reikia naptingėti pasivaikščioti ir paieškoti ešerių susibūrimo vietų. Aš pavyzdžiui vadovaujuosi ,,5 minučių” taisykle – jei naujoj eketėj nėra judesio ilgiau kaip 5 minutes – reikia eit toliau. Kai tik randi, tada sedi ilgiau. Jei nuo sekmingos eketes ešeriai pasitraukia-apgręžt sėkmingają ekete aplinkui kelis metrus ir duodi jai ,,pailseti”- gaudai kitose ir periodiškai jas tikrini. Dažnai tokia taktika pasiteisina.
Tai tiek apie mūsų patirtį gaudant šitoje baloje. Iki susitikimo Dusioje!
Algirdas Janavičius
ww.spiningavimas.lt
2011 m. Sausis