Tačiau ilgiau laukti nesinori ir vakar nutarėm traukti į kelionę po ežerus ir surasti tokį, ant kurio bent priekrantėj galėtume pažvejoti. Prieš tai susirinkom informaciją kas kur bandė lipti, tačiau žinios nedžiuginančios – kolegos žvejojo tik ant poros ežerų, kituose įlūžo. O ir tie kolegos, kurie gaudė, pagal svorį buvo iš lengvesnių vyrukų, tad ir rizika mažesnė. O tarkim mano svoris po žiemos jau siekia 93kg (gėda sakyti).
Važiuojam pro pora ežerų netoli Alytaus. Ežerai be žvejų, pėdų nesimato, ledas plonas. Stabtelim prie kito ežero esančio prie nemažo Dzūkijos miestelio. Ant jo ledo matosi pėdos, vaikščiota, tačiau žvejų nesimato. Paliekam šitą balą, kaip atsarginį variantą. Traukiam toliau į galutinį tikslą – ežerą ant Suvalkijos – Dzūkijos rubežiaus. Iš vienos jo puses neprieinam – kelią užtveria patvinęs kanalas. Važiuojam aplinkui ir iš kitos pusės randame vieną vienintelį žveją, nedrąsiai nuėjusį nuo liepto kokius… 5 metrus. Paklausiam kiek jis veria. Sako apie 70 kg. Kolega sveria 84 kg, aš 93 kg. Tikrinam ledą su peikena. su puse jėgos trinktėlėjus ji nueina kiaurai.
Pamatuojam ledo storį – jis tik 3-4 cm.
Bet noras vis dėl to nugali. Lipam , ledas braška labai jau nemaloniai, ypač po mano kojomis. Pradedam gaudyti spiningėliais su balansyrais ir balaikom su avižom. Reikia pasakyti, kad balansyras buvo kelis kartus pranašesnis – ant jų kibo kur kas daugiau. Buvo tokių ekečių, kur tarsi antrodo, kad ešeriai stovi eilėje prie balansyro – kibimai seka vienas po kitos ir taip kokia 20 ešerių iš eilės. Paskui dingsta, ieškai kitur, randi ir vskas vėl kartojasi. Reikia pasakyti, kad kibo geriau arčiau nendrių, tačiau prie nendrių daug prastesnis leds, pavojingiau. Ešeriai nedideli – ant avižų ir degtukinių buvo, ant balansyrų tokie iki 100 gr.
Prie mūsų prisijungė dar keli kolegos, iš kurių vienas nesverė nei 70kg ir jautėsi itin drąsiai. Jis praktiškai daugiausia ir pagavo. Visi gaudė su balansyrais. Jie buvo naudojami pačio mažiausio dydžio, įvairių spalvų.
Dieną temperatūra perlipo iš minuso į pliusą. Eketės pradėjo šust, kauptis vanduo. Tai mūsų žvejybos sąlygas pradėjo stipriai bloginti. Kol apie 14h šalia žvejojęs kolega staiga įlūžo. Išlipo lengvai, pagal visas taisykles. Tad nutarėm, kad nėra ko juokauti ir nusiėmėm.
Mano kolegos laimikis. Aš savo ešeriūnus paleidau.
Žiūrint kelių dienų prognozę į priekį – praktiškai atšilimas – lipti ant ledo bus tikrai pavojinga. Teks palaukti rimtesnio šaltuko, kurį žada ateinantį ketvirtadienį.
Algirdas/Pikehunter