Geriausias metas ešerių ir lydekų žvejybai?!

Saulėta, šilta, nevejuota – tokios dienos aš jau laukiau beveik mėnesį, nes lietuviškose vėsiose ir lietingose vasarose tokių dienų pasitaiko gana retai. O dar, kad tokia diena pasitaikytų savaitgaly –  tai visai retas atvejis. Ypač šią vasarą. Toks oras yra pats geriausias ešerių ir lydekų žvejybai, ypač, jei žinai kokius masalus tokiu metu pastarosios mėgsta.   Paklausite iš kur tokios prielaidos? Atsakyčiau: patirtis ir stebėjimai. Esu patyręs daug įspūdingų akimirkų būtent tokiomis oro sąlygomis. Žinau vieną Dzūkijos ežeriuką (esu įsitikinęs, kad tokių yra ir daugiau – tik reikia patikrinti, ištirti), kur būtent toks oras, kaip taisyklė, garantuoja gerą kibimą. Ežeras nedidelis, tačiau labai įdomus. Vienoje ežero pusėje gilu. Statūs šlaitai. Gylis iki 30 metrų. Kitoje pusėje negilu (2–5 metrai). Daug augmenijos. Link ežero vidurio eina sėklius, kuris staiga nuo dviejų metrų krenta iki 5–10 metrų . Žuvų čia yra įvairių: kilograminiai ešeriai, dešimtkilograminės lydekos, dideli karšiai ir karpiai. Ežeras labai įnoringas – retai pasitaiko dienų, kada vienos ar kitos žuvys ,,sukyla“ ir būna labai aktyvios. Tačiau, jei tokią dieną pataikai, tai laimikiai būna itin įspūdingi. Prieš trejetą metų žiemą man pačiam teko laimė užtaikyti ant tokios dienos – pagavau apie 15 įspūdingų (nuo pusės kilogramo iki kilogramo) ešerių. Beje, tai buvo vasario mėnuo, tačiau taip pat buvo saulėta, atšilinėjo. Vietiniai pasakoja, kad metai iš metų vieną ar dvi dienas metuose sukyla didieji karšiai. Ir tada nuo lieptelio su plūdinuke juos gaudai, kaip paprastus mekšrelius…     
Taigi 6.30. Aš su pilna mašina mantos prie minėto ežeriuko. Aišku graužiu save, kad per vėlai, nes pramiegojau tikėtiną rytinį žuvų aktyvumo metą (nors neretai būna dienų, kad apskritai nei rytinio, nei dieninio, nei vakarinio kibimo visai nesulauki). Po septintos valandos mano Brigas su visa amunicija leidžiamas vandenin. Nusprendžiu žvejoti dviem būdais. Vieną meškerę padarau su mikromasalų sistema – ant ešerio. Ant kitos dedu apysunkią blizgę (24 gr, geltonomis juodomis juostomis) – lydekoms. Ir pirmyn velkiaut (prisipažinsiu, kad esu kiek tinginys ir plotų apmėtymas užima tik 20-30% mano žvejybos laiko). Pirmas užplaukimas ir ešerinės meškerės viršūnė suspurda. Apie 200 gr ešerys keliauja valtin. Šaunu. Antras praplaukimas ir už poros minučių kito spiningo viršūnė signalizuoja, kad aname gale kur kas rimtesnis priešininkas, nei anksčiau pagautas ešerys. Užkibo apie kilogramo lydeka. Na ką gi, tikslas pasiektas – apturėjau malonumą pagauti ir ešerį ir lydeką. Daugiau nieko nesitikiu ir kitus galimus kibimus nusprendžiu vertinti, kaip bonusus. Tačiau ešeriai kibti nenustojo. Gal patiko mano siūlomi baltos spalvos mikromasalai? Nusprendžiau paeksperimentuoti su sukrėmis. Tiko ir jos. Tiesa, ešeriai labiau pripažino mažesnes – antro trečio numerio sukres. Didesnių nekando. Matyt, bijojo. Taip man besukant ratus seklesnėje ežero dalyje praktiškai su kiekvienu praplaukimu vienoje ar kitoje vietoje sulaukdavau kibimo. Kai echolotas parodydavo didesnius žuvų būrius, stodavau ir apmėtydavau. Tačiau daugiau, kaip vieno ar dviejų ešerių pagauti iš tos vietos nepavykdavo. Tikriausiai ešeriai pasitraukdavo kitur. Lydekos tai pat netylėjo. Jos periodiškai susigundydavo mano siūloma blizge. Tiesa, vieną ištraukiau ir ant sukrės. Viso pagavau 5 lydekas. Visos vienos vados. Padorių, 200-300 gr., ešerių sukrapščiau apie 30. Dar nemažai mažesnių buvo paleista paūgėti. Dar bandžiau gaudyti ir su vobleriais bei velniu- tikėjausi suvilioti rimtesnių egzempliorių. Bet, deja… Ir nėr ką norėti. Juk ir taip žvejyba gavosi šauni ir padovanojo daug smagių akimirkų. .       

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

six + 9 =