Trečiadienis Nemune

          Vakar nusprendžiau patikrinti vieną Nemuno atkarpą. Nemažai žvejų ją žino ir ten žvejoja, tačiau aš iš valties čia žvejojau pirmą kartą. Oras nevisai komfortiškas – vėjas (atitinkamai ir bangų aukštis) vidutinis, pietų, didžiąją dienos dalį pralijo. Vanduo labai drumstas. Palyginimui Kauno mariose jis man pasirodė daug skaidresnis. Deja, kažko džiuginančio, apart to, kad pabuvau ramybėj, pailsėjau, neteko patirti. Neapturėjau nė vieno kibimo, nors ir praplaukiau rekordinį apie 10 kilometrų atstumą. Išbandžiau kelis žvejybos būdus – tradicinis spiningu (išbandžiau gal kokia 30 įvairių masalų), velniu bei pasidariau feederį su dvejais pavadėliais (čia išbandžiau naujieną savo žvejybinėj praktikoj – dėjau ne paprastus kablius su užkarpėlėm, bet kablius su veidrodėliu ir vietoj mikrikų dėjau dziką su matilium (kai kuriuose ežeruose ši sistema sako puikiai dirba). Bet, deja deja vakar nedirbo niekas. Echolotas rodė mažai žuvies – tik vietomis kur ne kur vagoje. Ir dar grįžtant vakare nuliūdino pamatyti du tinklai skersai per Nemuną pratempti. Tinklai sužymėti, su vėliavėlėm. Tipo legalūs. Girdėjau, kad kažkokie verslininkai išsinuomavę upės atkarpą ir stato tinklus. Įdomūs tie mūsų Lietuvėlės įstatymai – kas būtų, jei kiekvienas žvejas išsinuomotų 10 metrų Nemuno kranto ir mesteltų tinklą skersai!?.Kiek tokių tinklų galėtų būti!?…Čia kaip sakoma Lietuva, čia lietūs (nesąmoningais įstatymais) lyja…. 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

three + 1 =