Lydekos gali užaugti iki 1,5 m ir 40 kg, tačiau dažniausiai sugaunamos 40-60 cm ilgio ir 0,5-3 kg svorio. Europoje žvejų mėgėjų didžiausia lydeka buvo sugauta Vokietijoje ir svėrė 30,5 kg. Oficialiai užregistruota didžiausia Lietuvos lydeka 19,1 kg. Ją Gilučio ežere 1986 metais sugavo alytiškis P. Kublinskas.
Net dar gyvos lydekos nematęs bamblys ją jau pažįsta iš pasakų ir filmukų. Pradedančio spiningautojo pirmasis laimikis dažniausiai esti ši dantytoji plėšrūnė, nes, “lydeka -tai mūsų vandenų gyvūnijos pabaisa, terorizuojanti visą aplinką, godžiai ryjanti visa, kas juda, išskyrus rupūžę ir lyną. Tai gėlųjų vandenų ryklys”.Oficialiai užregistruotas rekordines lydekas žinome. O kokias dantytąsias gaudė mūsų proseneliai?
Frydricho II Barbarosos lydeka. Kaip byloja legenda, ši lydeka į ežerą prie Hielborno buvo įleista 1230 metais, o sugauta – 1497 metais, prabėgus 167 metams. Per tuos metus ji užaugo iki 5,7 m ilgio ir svėrė 140 kg. Kad lydeka tiek metų pragyveno minėtame ežere, bylojo Barbarosos įvertas žiedas. Žinių, kokio dydžio buvo lydeka, kada ji buvo įleista, nėra. Legendinės lydekos tapytas portretas saugomas Laterno pilyje, o skeletas ir žiedas Mancheime. Specialistai, apžiūrėję šiuos eksponatus, suabejojo legendos tikslumu. Bet tiek to – telieka ji kaip graži pasaka…
Beje, tokių lydekų su žiedais žiaunų dangteliuose buvo ir daugiau. Anot L. Sabanejevo, garsaus Rusijos gamtininko, medžiotojo, meškeriotojo ir rašytojo, žieduotą lydeką į Carycino tvenkinius prie Maskvos buvo įleidęs caras Borisas Godunovas. Sugauta ji svėrė 64 kg ir buvo 2 m ilgio. Blanšerio teigimu, 1610 m. Maase buvo sugauta milžiniška lydeka, kurios žiaunadangtyje buvęs varinis žiedas su 1448 m. data.
Anot Kesslerio, 64 kg lydeka XIX a. pabaigoje buvo sugauta Onegos ežere. To paties L. Sabanejevo teigimu, Rusijoje didžiausia sugauta lydeka svėrė 65 kg. Tačiau Arsenejevo teigimu, Vyčegdoje vienuoliai buvo sugavę 80 kg svėrusią dantytąją.
Bendram lydekų dydžiui suvokti pateikiamos žinios ir apie žuvis, sugautas kitais žūklės įrankiais.
Manoma, kad 19-ajame šimtmetyje didžiausia Europos lydeka buvo sugauta 1862 metais Loch Deich ežere Airijoje -ji svėrė 40,80 kg. Šio šimtmečio lydeka reikėtų vadinti lenkų žvejų 1937 metais Vysloje sugautą dantytąją -ji buvo 132 cm ilgio ir svėrė 40 kg. Beje, žvejams iš tos milžinės nedaug naudos bebuvo – vos 20 zlotų. Mat niekas nenorėjo pirkti tokios senos…
Ne visada iš kautynių su didele lydeka meškeriotojas išeina nugalėtoju. Antai 1951 metų liepą Mozūrijos (Lenkija) žvejai netoli Gizycko esančiame ežere tinklais apsupo ir sugavo vandens paviršiuje plaukiojusią didžiulę lydeką. Įvertę valtin, jie pamatė, kad iš nasrų styro blizgė su stora virvute. Betraukdami pastarąją, pajuto kažką sunkaus. Netrukus iš ežero gelmių buvo ištrauktas ir antras “laimikis” – nelaimingas meškeriotojas, prieš kelias dienas iškritęs iš valties. O “iškrito” jis lydekos traukiamas – velkės virvelė buvo užrišta ant meškeriotojo riešo… Lydeka svėrė 32 kg.
Pastarajame šio šimtmečio dvidešimtmetyje tokių įspūdingų didelių lydekų, niekam nepavyko sugauti. Tačiau dar ir dabar ant meškeriotojų kabliukų užkimba per 20 kg sveriančių lydekų. Švedas F. Varli 1986 metais Jarna fiorde sugavo 26,97 kg lydeką. Pavyko ir čekui J. Blahomui – jis 1980 metais išvilko į krantą 25,40 kg lydį. Vokietijoje 1987 metais buvo išvilkta 25,0 kg lydeka. Taigi lydekos, sveriančios per 20 kg, nėra didelė naujiena šių dienų meškeriotojams.
O kokias lydekas gaudė Lietuvos žvejai?
Nors ir nedaug rašytinių žinių apie Lietuvos žvejų sugautas lydekas, pavyko jas surikiuoti pagal svorį. Didžiausia lydeka 1904 metais buvo nušauta Drivėtos ežere – ji svėrė 76 kg.
Antroje vietoje turėtų būti 1937 metais Simno ežere sugauta 37,6 kg lydeka.
36 kg lydeką, anot vietinio eigulio V. Lukaševičiaus, jam buvo atnešęs Žeimelio kaimo (Jonavos raj.) gyventojas 1946 metais. Ji buvo sugauta Žeimelio ežere.
1940 metais Minčios kaimo gyventojas A. Pakalnis sugavo 34 kg lydeką.
1924 metais Šėlos kaimo (Utenos raj.) gyventojas M. Šimkūnas žeberklu nudūrė 32 kg lydį.
1948 m. broliai E. ir K. Dolotovai iš Tauragnų sugavo 32 kg lydeką.
1930 metais salakietis J. Šeduikis sugavo 30 kg dantytąją.
1950 metais pavasarį iš Kėmežio ežero į upelį įplaukė 28 kg lydeka, kurią, vandeniui nuslūgus, rankomis sugavo kaimo vyrai.
Kad praeityje tikrai buvę milžiniškų lydekų, byloja daug faktų. Pskovo srityje (Rusija) teko matyti net “lydekinį kirvį”, praėjusio šimtmečio žvejų naudotą sugautoms lydekoms į valtį įkelti, krantan išvilkti. Tai buvo beveik 2 m ilgio uosinis baslys, kurio storgalin įkalti keturi geležiniai smaigai su užkartomis.
Zilmo ežero pakrantėje gyvenęs senukas rodė kablį, kuriuo jo tėvas vilkdavo iš vandens užkibusias ar pašautas lydekas. Kablys labiau priminė šakes mėšlui iš vežimo išversti, nei žuviai išvilkti.
Žinia, tokių ar panašaus dydžio lydekų mūsų žvejai yra sugavę ir daugiau, tačiau retas apie tai garsiai skelbė, juolab užrašė.
Surengus kasmetinį konkursą “Metų žuvis”, pavyko suregistruoti bemaž visus rekordinius laimikius ir dabar nesunku pasakyti, kokios lydekos užkimba mūsų meškeriotojams. Vyrauja 10-15 kg lydekos, tačiau pasitaiko ir didesnių. Kol kas didesnės, nei sugavo P. Kublinskas, niekam nepavyko ištraukti. Nebent kauniečių kulinarų 1993 m. iškimšta 172 cm ilgio ir 20 kg svorio lydeka galėtų konkuruoti, deja, kiek ji svėrė prieš įdarant, duomenų nėra.
Senuose pasakojimuose taip pat daug netikslumų. Kartais ne iš blogos valios. Praėjusiame šimtmetyje Lietuvoje buvo naudojami senieji svorio ir ilgio matai (svarai, coliai), tad perskaičiuojant juos į metrinės sistemos matus, neišvengta netikslumų, juolab kad ir svaras buvo svarui nelygus: prekybinis vienoks, vaistinės – kitoks. Kartais dėl menko pasakotojų išprusimo svarai sutapatinami su kilogramais. Apskritai meškeriotojų nutikimuose yra daug neįtikėtinų dalykų, o pasakojimuose – vaizduotės.
Antai 1987 metais tuometinės “Izvestijos” išspausdino gana žaismingą žinutę. Joje buvo rašoma, kad Pečioroje traukę tinklus žvejai buvo liudininkai tokio atsitikimo: vieno žvejo šunelis, pasiilgęs šeimininko, leidosi plaukti prie valties, ir jį prarijo didžiulė lydeka. Žvejai greitai apsupo tinklais tą vietą ir sugavo plėšikę, iš kurios nasrų dar kyšojo krutanti šunyčio uodegytė… Vyrai perrėžė lydekos pilvą. Šunelis, gyvas ir sveikas, iššoko iš perpjauto skrandžio ir aplojo užpuolike… Po kiek laiko tame pačiame laikraštyje pasirodė žinutė, kad šis pasakojimas dar iš praėjusio šimtmečio… Viskas ir būtų pasibaigę, jei ne sensacijų vaikymasis. 1988 metais slovakų žurnalas “Polovnictvo a rybastvo” šią žinutę pateikė kaip šio amžiaus nutikimą. Ir niekas neužtikrins, kad iš šio žurnalo jau niekas daugiau nepersispausdins…